LIGJĖ

Nr 2625, datė 17.3.1958

MBI KODIN E PROCEDURĖS CIVILE TĖ

 

REPUBLIKĖS POPULLORE TĖ SHQIPĖRISĖ

 

KUVENDI POPULLOR I REPUBLIKĖS POPULLORE TĖ SHQIPĖRISĖ

 

Vendosi

 

Aprovimin e Kodit tė Procedurės Civile tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė si vijon

 

KODI I PROCEDURĖS CIVILE I REPUBLIKĖS POPULLORE TĖ SHQIPĖRISĖ

 

PJESA E PARĖ

 

DISPOZITA TĖ PĖRGJITHĖSHME

 

KAPITULLI I

 

PARIME THEMELORE

 

Neni 1

Kodi i Proēedurės CiviIe i Republikės Popullore tė Shqipėrisė cakton rregulla tė detyrueshme pėr reaIizimin e drejtėsisė civile tė njejta dhe tė barabarta pėr tė gjitha gjykatat, pėr organet e prokurorisė dhe tė avokatisė pėr pėrmbaruesit gjyqėsorė si dhe pėr tė gjithė personat qė marrin pjesė nė ēėshtjet civile.

Kodi i Proēedurės Civile bazohet nė rendin shoqėror socialist tė vendosur me Kushtetutėn e Republikės Popullore tė Shqipėrisė.

Neni 2.

Nė realizimin e drejtėsisė civile gjykatat, organet e prokurorisė dhe tė avokatisė si dhe pėrmbaruesit gjyqėsorė, respektojnė Iigjėshmėrinė socialiste, duke zbatuar me pėrpikėsi Iigjet e Republikės Popullore dhe duke ruajtur tė drejtat dhe dinjitetin e qytetarėve.

Gjykata nuk mund tė refuzojė qė tė shqyrtojė dhe tė japė vendim nė ēėshtje qė kanė lidhje me tė drejtat pasurore dhe personale dhe qė i paraqiten pėr shqyrtim, pėr shkak se Iigja mungon, nuk ėshtė e plotė, ka kundrathėnie ose ėshtė e paqartė.

Neni 3.

Nė pajtim me Kushtetutėn, gjykatat rregullisht gjykojnė nė seancė me dyer tė hapura.

Gjykimi i ēėshtjeve nė seancė me dyer tė mbyllura lejohet me vendim tė arsyetuar vetėm:

a)         kur ėshtė e nevojėshme tė ruhet njė sekret shtetėror;

b)         kur rethanat e ēėshtjes kanė tė bėjnė me jetėn intime tė palėve.

Nė gjykimin e ēėshtjes me dyer tė mbyllura, lejohen tė qėndrojnė nė sallėn e gjyqit vetėm palėt, pėrfaqėsuesit e tyre, dėshmitarėt, ekspertėt dhe, me leje tė kryetarit, edhe persona tė tjerė.

Nė tė gjitha rastet e sipėrme vendimi duhet tė shpallet botėrisht.


Neni 4.

Gjykata, nė gjykimin e ēėshtjes, duhet nė seancė gjyqėsore, drejtpėrdrejt tė dėgjojė thėniet e dėshmitarėve dhe mendimin e ekspertėve, tė shqyrtojė dokumentat dhe tė kqyrė sendet qė shėrbejnė si provė.

Gjykata jep vendim nė bazė tė provave qė shqyrtohen nė seancėn gjyqėsore.

Neni 5.

Gjykata duhet tė pėpiqet qė gjykimi tė pėrfundohet po prej atyre gjyqtarėve qė e kanė filluar dhe sa mė shpejt dhe, kur ka mundėsi, po nė ditėn e caktuar pėr shqyrtimin e ēėshtjes, duke mos e shtytur seancėn gjyqėsore veēse pėr shkaqe Iigjore.

Neni 6

Gjykata zgjidh ēėshtjet nė bazė tė Iigjės.

Neni 7

Nė pajtim me Kushtetutėn, nė tė gjitha gjykatat pėrdoret gjuha shqipe.

Personat qė nuk dinė shqip pėrdorin gjuhėn e tyre dhe, me anėn e njė pėrkthyesi, kanė tė drejtė tė marrin dijeni pėr provat dhe pėr zhvillimin e gjykimit.

Neni 8

Kur rrėzohet padia civile nė gjykatėn penale, i dėmtuari nuk ka tė drejtė tė ngrejė pėrsėri po atė padi nė gjykatėn civile. Kur rrėzohet padia civile nė gjykatėn civile i dėmtuari, gjithashtu, nuk ka tė drejtė tė ngrejė pėrsėri po kėtė padi nė gjykatėn penale.

Neni 9.

Vendimi i gjykatės penale qė ka marrė formėn e prerė, ėshtė i detyrueshėm pėr gjykatėn civile pėrsa i pėrket ēėshtjes nė se krimi ėshtė kryer nga i gjykuari, kur kjo gjykatė shqyrton pasojat civile tė veprės qė ėshtė gjykuar nga gjykata penale.

Neni 10.

Kur padia civile lihet e pagjykuar nga gjykata penale ajo mund tė tė ngrihet nė gjykatėn civile, sipas rregullave tė kėtij Kodi.

Neni 11

Kundėr vendimeve tė gjykatave, me pėrjashtim tė vendimeve tė Gjyka­tės sė Lartė dhe tė vendimeve pėr tė cilėt bėhet fjalė shprehimisht nė kėtė Kod, kanė tė drejtė tė bėjnė ankim palėt dhe pėrfaqėsuesit e tyre ose tė bėjė protestė prokurori.

Rregullat e parashikuara nga ky Kod pėr ankimin vlejnė edhe pėr protestėn.

Neni 12.

Gjykata fiIIon shqyrtimin e njė ēėshjeje me kėrkesėn e palės sė interesuar ose tė prokurorit.

Neni 13.

Palėt dhe pėrfaqėsuesit e tyre janė tė detyruar tė ushtrojnė tė drejtat e tyre proēeduriale me ndėrgjegje dhe sipas rregullave tė bashkėjetesės socialiste, pėrndryshe janė pėrgjegjės pėr dėmet qė mund ti shkaktohen palės tjetėr.

Gjykata duhet tė ndalojė ēdo pėrpjekje tė palėve ose tė pėrfaqėsuesve tė tyre pėr zgjatjen dhe ndėrlikimin e gjykimit.

Neni 14.

Gjykata duke mbajtur paanėsinė kundrejt tė dy palėve, ėshtė e detyruar t’i ndihmojė kėto qė tė mos dėmtohen nga padijenia e ligjės ose nga padituria e tyre. Ajo duhet t’ u shpjegojė palėve dispozitat Ijgjore qė kanė tė bėjnė me ēėshtjen e tyre dhe tė drejtat qė u japin kėto dispozita si dhe t’ i ndihmojė tė sqarojnė rrethanat qė kanė rėndėsi pėr ēeshtjen dhe tė paraqitin provat e nevojėshme.

 

KAPITULLI II

 

JURIDIKSIONI

Neni 15.

Nė juridiksionin e gjykatave hyjnė tė gjitha ēėshtjet civile pėrveē atyre qė, sipas Iigjėve tė veēanta, hyjnė nė juridiksionin e institucioneve tė tjera.

Gjykata vendos vetė nė se njė ēėshtje, qė i ėshtė paraqitur, hyn nė juridiksionin e gjykatave ose nė atė tė ndonjė institucioni tjetėr. Vendimi i gjykatės ėshtė i detyrueshėm pėr institucionin.

Asnjė institucion tjetėr nuk ka tė drejtė tė pranojė pėr shqyrtim njė ēėshtje qė ėshtė duke u shqyrtuar nga gjykata.

Neni 16.

Palėt nuk mund tė lidhin midis tyre marrėveshje me tė cilėn tė pranojnė qė ēėshtjet qė hyjnė nė juridiksionin e gjykatave shqipėtare tė shqyrtohen nga njė gjykatė e huaj ose nga arbitra, pėrveē ēėshtjeve qė lindin nga kontrata te lidhura midis organizatave socialiste shqiptare dhe ndėr­marrjeve tė huaja dhe marėveshja pėr shqyrtimin e tyre nga gjykatat e huaja ose nga arbitrat ėshtė bėrė me shkrim dhe ėshtė aprovuar nga Ministria pėrkatėse.

Neni 17.

Gjykata shqipėtare nuk pushon as pezullon gjykimin e njė ēėshtjeje kur po ajo ēėshtje ose njė ēėshtje tjetėr qė ka lidhje me tė, ėshtė duke u gjykuar nga njė gjykatė e huaj.

Neni 18

Gjykata mer nė shqyrtim, nė ēdo fazė tė gjykimit, edhe kryesisht, nėse njė ēėshtje, qė i ėshtė paraqitur asaj, hyn nė juridiksionin e gjykatave ose nė atė tė arbitrazhit shtetėror ose tė ndonjė institucioni tjetėr.

Kundėr vendimit tė dhėnė nė kėtė rast nga gjykata mund tė bėhet ankim i veēantė.

Neni 19.

Kur gjykata ka pranuar se njė ēėshtje hyn nė juridiksionin e gjykata­ve dhe njė institucion tjetėr shtetėror pretendon se kjo ēėshtje hyn nė juridiksionin e tij, konflikti i lindur zgjidhet nga Gjykata e Lartė nė mbledh­jen e plenumit tė saj, me kėrkesėn e institucionit shtetėror ose tė proku­rorit. Gjykimi i filluar nė gjykatė pezullohet gjer sa tė jepet vendim mbi konfliktin, por, nė kėtė rast gjykata mund tė marrė masa pėr sigurimin e padisė.


Neni 20

Personat qė gėzojnė tė drejtėn e eksteritorialitetit i shtrohen juridiksionit tė gjykatave shqipėtare vetėm:

a) kur ata pranojnė vullnetarisht:

b) kur objekti i padisė ka tė bėjė me sende tė paluejtėshme qė ndodhen nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė.

 

KAPITULLI III

 

KOMPETENCA

Neni 21.

Gjykata popullore shqyrton tė gjitha ēėshtjet qė rrjedhin nga marėdhėniet civile tė cilat me Iigjė nuk janė lėnė nė kompetencėn e gjykatave mė tė larta ose tė institucioneve tė tjera shtetėrore.

Janė, sidomos, nė kompetencėn e gjykatės popullore:

1) konfliktet nė tė cilat tė dy palėt janė persona privatė:

2) konfliktet nė tė cilat njera nga palėt ėshtė institucion, ndėrmarrje ose organizatė shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore, kur vlefta e padisė nuk kalon 100.000 Iekė;

3) konfliktet midis institucioneve, ndėrmarrjeve dhe organizatave shtetėrore kooperativiste ose shoqėrore qė rrjedhin;

a) nga kontrata: qė kanė tė bėjnė me shėrbime komunale, kur vlefta e padisė nuk kalon 100.000 lekė;

b) nga veprimet e Bankės sė Shtetit Shqiptar, nė qoftė se kjo ėshtė palė nė konflikt, kur vlefta e padisė nuk kalon 100.000 Iekė;

c) nga marėdhėniet e tjera juridike pasurore, kur vlefta e padisė nuk kalon 50.000 lekė.

4) konfliktet midis kooperativave bujqėsore, ose nė rast se njera nga palėt ėshtė kooperative bujqėsore, kur vlefta e padisė nuk kalon 100.000 lekė;

5) paditė e kthimit pėr shpėrblimin e dėmit, paguar punėtorėve dhe nėpunėsve, tė ngritura prej organeve tė sigurimeve shoqėrore shtetėrore, kundėr institucioneve, ndėrmarrjeve dhe organizatave shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore, kur kėto kanė pėrgjegjėsi pėr shkaktimin e dėmit dhe kur vIefta e padisė nuk kalon 100.000 lekė;

6) konfliktet qė Iindin nga marėdhėniet juridike tė punės, me pėrjash­tim tė rasteve kur zgjidhja e kėtyre konflikteve ėshtė lėnė nė kompetencėn e institucioneve tė tjera;

7) paditė pėr mbrojtjen e posedimit.

Neni 22.

Nė kompetencėn e gjykatės sė qarkut janė:

1) konfliktet nė tė cilat njėra nga palėt ėshtė institucion, ndėrmarrje ose organizatė shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore, kur vlefta e padisė ėshtė mė e madhe se 100.000 lekė;

2) konfliktet midis institucioneve, ndėrmarrjeve dhe organizatave shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore qė rrjedhin:

a) nga kontratat qė kanė tė bėjnė me shėrbime komunale, kur vlefta e padisė ėshtė mė e madhe se 100.000 lekė;


b) nga veprimet e Bankės sė Shtetit Shqiptar, nė qoftė se kjo ėshtė palė nė konflikt, kur vlefta e padisė ėshtė mė e madhe se 100.000 lekė;

3) konfliktet midis kooperativave bujqėsore, ose nė rast se njėra nga palėt ėshtė kooperativė bujqėsore, kur vlefta e padisė ėshtė mė e madhe se 100.000 lekė;

4) paditė e kthimit pėr shpėrblimin e dėmit, paguar punėtorėve dhe nėpunėsve, tė ngritura prej organeve tė sigurimeve shoqėrore shtetėrore kundėr institucioneve, ndėrmarrjeve ose organizatave shtetėrore kooperati­viste ose shoqėrore, kur kėto kanė pėrgjegjėsi pėr shkaktimin e dėmit dhe kur vlefta e padisė ėshtė e madhe se 100.000 lekė;

5) paditė pėr vėrtetimin e qėnies ose mosqėnies sė martesės, pėr anuIlimin e martesės, pėr ēkurorėzimin, paditė pėr vėrtetimin dhe kundėrshti­mm e atėsisė, paditė pėr deklarimin e njė personi si tė ēdukur ose tė vdekur, dhe paditė pėr heqjen ose kufizimin e zotėsisė pėr tė vepruar;

6) ēėshtjet e tjera qė me ligjė janė lėnė nė kompetencėn e saj.

Neni 23.

Gjykata e qarkut mund tė heqė ēdo ēėshtje nga gjykatat popullore qė hyjnė nė juridiksionin e saj tokėsor dhe t’a shqyrtojė vetė.

Neni 24.

Gjykata e Lartė shqyrton ēėshtjet qė me Iigjė janė lėnė nė kompetencėn e saj.

Gjykata e Lartė mund tė heqė ēdo ēėshtje nga gjykatat popullore ose tė qarkut dhe t’a shqyrtojė vetė nė shkallė tė parė.

 

Neni 25

            Paditė ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku i padituri ka banimin e tij.

Neni 26.

Paditė kundėr tė miturve qė nuk kanė mbushur moshėn 14 vjeē ose kundėr personave tė cilėve u ėshtė hequr krejtėsisht zotėsia pėr tė vepruar ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin pėrfaqėsuesi ligjor i tyre.

Neni 27.

Kur banimi i tė paditurit nuk dihet, paditė ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku ndodhet pasuria e tė paditurit ose nė gjykatėn e vėndit ku i padituri ka patur banimin e fundit tė njohur.

Kur i padituri nuk ka banim, por ka qėndrim tė pėrkohėshėm nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, paditė ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku i padituri ka qėndrimin e pėrkohėshėm. Nė qoftė se i padituri nuk ka as qėndrim tė pėrkohėshėm nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, paditė ngrihen ne gjykatėn e vėndit ku ndodhet pasuria e tė paditurit, ose nė gjykatėn e vėndit ku i padituri ka patur banimin e fundit ose qėndri­min e pėrkohėshėm tė fundit tė njohur nė Republikėn Popullore tė Shqi­pėrisė.

Banimi ose qėndrimi i pėrkohėshėm i fundit i njohur i tė paditurit nė ēdo rast duhet tė jetė pėrcaktuar me saktėsi.

Neni 28.

Kur i padituri ėshtė person juridik, paditė ngrihen nė gjykatėn e vėn­dit ku personi juridik ka qėndrėn e tij; paditė qė rrjedhin nga marėdhėnie juridike me njė degė ose agjensi lokale tė personit juridik mund tė ngrihen edhe nė gjykatėn e vėndit ku ka qendrėn dega ose agjensia.

Neni 29.

Paditė pėr kėrkim ushqimi dhe paditė e punėtorėve dhe tė nėpunėsve qė rrjedhin nga marėdhėniet e punės, mund tė ngrihen si nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin i padituri, ashtu dhe nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin paditėsi.

Paditė pėr heqjen ose pakėsimin e ushqimit tė caktuar ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin i padituri.

Neni 30.

Paditė qė rrjedhin nga shkaktimi i dėmit mund tė ngrihen si nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin i padituri ashtu dhe nė gjykatėn e vėndit ku ėshtė shkaktuar dėmi.

Paditė pėr shpėrblimin e dėmit tė shkaktuar nga vdekja ose nga dėmtimi i shėndetit tė personit mund tė ngrihen edhe nė gjykatėn e vendit ku ka banimin paditės.

Paditė pėr shpėrblimin e dėmit tė shkaktuara nga pėrplasja e anijeve mund tė ngrihen edhe nė gjykatėn e vėndit ku ndodhet anija qė ka pėrgjegjėsi pėr shkaktimin e dėmit, ose nė gjykatėn e vėndit ku ndodhet Iimani nė tė cilin ėshtė regjistruar kjo anije.

Neni 31.

Paditė qė rrjedhin nga detyrimet mund tė ngrihen si nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin i padituri ashtu dhe nė gjykatėn ku duhet tė ekze­kutohet detyrimi.

Neni 32.

Paditė kundėr shumė tė paditurve qė kanė banimin e tyre nė vėnde tė ndryshme mund tė ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin cilido nga tė paditurit.       

            Neni 33

Paditė pėr tė drejta reale mbi sende tė palujtėshme, pėr pjestimin e sendeve tė pėrbashkėta dhe pėr posedimin si dhe paditė pėr pėrjashtimin e sendeve nga sekuestrimi dhe shitja e tyre e detyrueshme, ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku ndodhen sendet ose pjesa mė e madhe e tyre.

Neni 34.

Paditė qė rrjedhin nga trashėgimi, paditė pėr pavlefshmėrinė e testamentit dhe paditė pėr pjestimin e trashėgimit, ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku trashėgimlėnėsi ka patur banimin nė kohėn e vdekjes dhe kur ky nuk dihet, nė gjykatėn e vėndit ku ndodhet e gjithė pasuria ose pjesa mė e madhe e saj.

Kur trashėgimlėnėsi ėshtė shtetas, shqiptar dhė nė kohėn e vdekjes sė tij nuk ka patur banimin nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, paditė e lart pėrmėndura mund tė ngrihen si nė gjykatėn e vėndit ku trashėgimlėnėsi ka patur banimin e fundit nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, ashtu dhe nė gjykatėn e vėndit ku ndodhet pjesa mė e madhe e pasuri­sė sė tij. Kur trashėgimlėnėsi nuk ka patur nė Republikėn Popullore tė Shqiperisė as banim tė fundit as pasuri, paditė e lartpėrmėndura ngrihen nė gjykatėn e kryeqytetit.

Nė gjykatat e pėrmendura nė kėtė nen paraqiten edhe kėrkesat pėr lėshimin e dėshmisė sė trashėgimisė.

Neni 35

Paditė pėr vėrtetimin e qėnies ose mosqėnies sė martesės, pėr anullimin e martesės dhe pėr ēkurorėzimin, mund tė ngrihen si nė gjykatėn e vėndit ku bashkėshortėt kanė patur banimin e tyre tė pėrbashkėt tė fun­dit ashtu dhe nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin i padituri.


Kur i padituri nuk ka banim nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, padia ngrihet nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin paditėsi, dhe, kur as paditėsi nuk ka banim nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, padia ngri­het nė gjykatėn e kryeqytetit.

Neni 36

Paditė pėr deklarimin e njė personi si tė ēdukur ose tė vdekur ngri­hen nė gjykatėn e vėndit ku ka patur banimin e fundit personi pėr tė cilin kėrkohet tė deklarohet si i ēdukur ose i vdekur.

Paditė pėr heqjen ose kufizimin e zotėsisė sė njė personi pėr tė vep­ruar ngrihen nė gjykatėn e vėndit ku ka banimin ky person.

Neni 37.

Gjykata qė shqyrton padinė kryesore ėshtė kompetente pėr tė shqyrtuar edhe padinė aksesore, kundrapadinė dhe ndėrhyrjen kryesore. Pėr ēėshtjet qė janė nė kompetencėn e gjykatės sė qarkut, sipas pikės 5 tė nenit 22 tė kėtij Kodi, nuk mund tė shqyrtohen nga gjykata popullore bash­kė me padinė kryesore. Nė kėto raste gjykata popullore ose mban dhe shqyrton vetė padinė kryesore, ose bashkė me ēėshtjen tjetėr ia dėrgon pėr shqyrtim gjykatės kompetente tė qarkut.

Gjithashtu nuk mund tė shqyrtohen nga gjykata bashkė me padinė kryesore ēėshtjet qė hyjnė nė juridiksionin e institucioneve tė tjera shtetė­rore.

            Neni 38.

E drejta e zgjedhjes midis shumė gjykatave kompetente i takon paditėsit.

Zgjedhja bėhet me ngritjen e padisė.

Neni 39

Palėt mund tė lidhin midis tyre marėveshje me shkrim qė njė konflikt i caktuar pasuror tė zgjidhet nga njė gjykatė qė nuk ėshtė kompetente nga pikpamja tokėsore.

Kjo dispozitė nuk zbatohet pėr rastet e parashikuara nga nenet 33 dhe 34 tė kėtij Kodi.

Neni 40

Gjykata, nė tė cilėn ėshtė ngritur padia, kur nuk ėshtė kompetente pėr shqyrtimin e ēėshtjes, kryesisht ose me kėrkesėn e palėve, vendos inkompetencėn e saj dhe kėrkesė-padinė bashkė me aktet ia dėrgen gjykatės kompetente.

Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim i veēantė.

Neni 41

Gjykata, e cila nė kohėn e ngritjes sė padisė ėshtė kompetente pėr shqyrtimin e saj, kryesisht ose me kėrkesėn e palėve, mund tė vendosė dėrgimin e ēėshtjes nė njė gjykatė tjetėr tė sė njėjtės kategori vetėm nė kėto raste;

a) kur nė gjykatėn tjetėr, qė ėshtė edhe kjo kompetente, ēėshtja mund tė zgjidhet mė shpejt dhe mė lehtė se sa nė gjykatėn e zgjedhur nga paditėsi (neni 38 i kėtij Kodi);

b) kur shihet me vend kėrkesa e tė paditurit, tė cilit nuk i dihej ba­nimi (neni 27 i kėtij Kodi), pėr dėrgimin e ēėshtjes nė gjykatėn e vėndit ku ai ka banimin e tanishėm.

Neni 42

Gjykata e qarkut, duke marrė parasysh vėndin ku ndodhen palėt dhe rrethanat e tjera, kryesisht ose me kėrkesėn e palėve mund tė heqė ēdo ēėshtje nga njė gjykatė popullore qė hyn nė juridiksionin e saj tokėsor dhe t’ ia dėrgojė pėr shqyrtim njė gjykate tjetėr popullore tė juridiksionit tė saj.

Gjykata e Lartė, po pėr arsyet e pėrmendura nė paragrafin e sipėrmė, tė kėtij neni, kryesisht ose me kėrkesėn e palėve, mund tė heqė ēdo ēėshtje nga gjykata popullore ose qarkut dhe t’ ia dėrgojė pėr shqyrtim njė gjykate tjetėr popullore ose tė qarkut.

Neni 43

Ēėshtja qė dėrgohet pėr shqyttim nga njė gjykatė nė njė gjykatė tjetėr tė sė njėjtės kategori ose nga njė gjykatė mė e Iartė nė njė gjykatė me tė ulėt duhet tė pranohet dhe tė shqyrtohet nga gjykata sė cilės i dėrgohet.

Konfliktet pėr kompetencė midis gjykatave nuk lejohen.

Neni 44

Kur ēėshtja dėrgohet nga njė gjykatė mė e ulėt nė njė gjykatė mė tė lartė kjo ka tė drejtė t’a mbajė dhe t’a shqyrtojė vetė ēėshtjen ose t’ia kthejė pėr shqyrtim gjykatės qė e ka dėrguar, kur kjo e fundit ėshtė kompetente.

Neni 45

Kur nė tė njėjtėn gjykatė ose nė dy gjykata tė ndryshme shqyrtohen nė tė njėjtėn kohė dy ēėshtje midis po atyre palėve dhe qė bazohen nė tė njėjtin shkak dhe kanė tė njėjtin objekt, gjykata vendos edhe kryesisht pushimin e gjykimit tė ēėshtjes qė ėshtė paraqitur mė vonė.

Kur pushimi i gjykimit tė ēėshtjes vendoset nga gjykata e shkallės sė dytė, kjo prish vendimin e gjykatės sė shkallės sė parė.

                        Neni 46

Kur, nė bazė tė rregullave tė caktuara nė kėtė kapitull, nuk mund tė caktohet gjykata kompetente, Gjykata e Lartė, me kėrkesėn e palės sė interesuar, duke gjykuar nė kėshillė, cakton gjykatėn nė tė ciIėn duhet tė ngrihet padia.

 

KAPITULLI IV.

 

PĖRBĖRJA E TRUPIT GJYKUES

                        Neni 47

Gjykata popullore gjykon ēėshtjet civile nė trup tė pėrbėrė nga njė gjyqtar dhe dy ndihmės gjyqtarė.

Gjykata e qarkut dhe Gjykata e Lartė gjykojnė ēėshtjet civile, nė shkaIIė tė parė, nė trup tė pėrbėrė nga njė gjyqtar dhe dy ndihmės gjyqtarė dhe, nė shkallė tė dytė, nga tre gjyqtarė.

Nė seancėn gyqėsore, nė gjykimin e shkallės sė parė, merr pjesė njė sekretar i cili mban proēes-verbalin e seancės.

 

Neni 48

Gjyqtarė mund tė jenė vetėm persona tė zgjedhur nė mėnyrėn e caktuar nė ligjė. Nė pėrbėrjen e trupit gjykues nuk mund tė marrin pjesė si gjyqtarė personat qė janė bashkėshortė, gjini ose krushqi e afėrtė midis tyre.


Neni 49

Nuk mund tė marrė pjesė nė shqyrtimin e nje ēėshtjeje gjyqtari:

a)         qė ėshtė palė, bashkėshort, gjini ose krushqi e afėrtė me njėrėn nga palėt:

b)         qė ka interes nė zgjidhjen e ēėshtjes, ose ėshtė bashkėshortė, gjini ose krushqi e afėrtė me njė person qė ka interes nė zgjidhjen e ēėshtjes.

c) qė ka marrė pjesė nė ēėshtjen si dėshmitar, ekspert ose si pėrfaqėsues i njerės ose tjetrės palė.

Neni 50

Gjini e afėrt janė tė paralindurit dhe tė paslindurit, vėllezėrit dhe mot­rat, ungjėt dhe emtat, nipėrit dhe mbesat si dhe fėmijėt e vėllezėrve ose tė motrave midis tyre.

Krushqi e afėrt janė vjehrri dhe vjehra, nusja dhe dhėndėri, kunati dhe kunata.

Neni 51

Gjyqtari qė ka marrė pjesė nė dhėnien e vendimit nė gjykatėn e shkallės sė parė nuk mund tė marrė pjesė nė gjykimin e po asaj ēėshtjeje nė gjykatėn e shkallės sė dytė.

Neni 52.

Kur ka shkaqe nga ato qė tregohen nė nenet 49, 50 dhe 51 tė kėtij Kodi, gjyqtari nuk duhet tė marrė vetė pjesė nė ēėshtjen. Nė qoftė se gjyqtari nuk largohet vetė, palėt mund tė kėrkojnė pėrjashtimin e tij.

Pėrveē kėsaj, gjyqtari mund tė pėrjashtohet kur pala ndėrgjyqėse parashtron rrethana nga tė cilat mund tė lindin dyshime pėr paanėsinė e tij.

Neni 53

Pėrjashtimi i gjyqtarit duhet tė kėrkohet nga pala menjėherė pasi tė shpallet pėrbėrja e trupit gjykues; kėrkimi i mėvonėshėm lejohet vetėm kur pala shkakun e pėrjashtimit e ka marrė vesh mė pas.

Neni 54.

Kėrkesa pėr pėrjashtimin e njė gjyqtari shqyrtohet nga gjyqtarėt e tjerė qė marrin pjesė nė ēėshtjen, pa u ndodhur gjyqtari pėr tė cilin kėr­kohet pėrjashtimi; kur votat janė tė barabarta, gjyqtari quhet i pėrjashtuar.

Kėrkesa pėr pėrjashtimin e gjithė trupit gjykues shqyrtohet po nga ay trup gjykues, pėr tė cilin ėshtė kėrkuar pėrjashtimi; nė kėtė rast, trupi gjy­kues e zgjidh ēėshtjen me shumicė tė thjeshtė votash.

Kundėr vendimit qė refuzon pėrjashtimin mund tė bėhet ankim i veēantė.

Neni 55

Dispozitat e neneve 49 dhe 52 tė kėtij Kodi vlejnė edhe pėr sekretarin e seancės gjyqėsore, pėr pėrkthyesat dhe ekspertėt, por, pėr kėta tė fundit, nuk mund tė jetė shkak pėrjashtimi vetėm marrja pjesė e tyre mė parė nė kėtė ēėshtje si ekspertė dhe pėrkthyes.

Pėr pėrjashtimin vendos gjykata qė gjykon ēėshtjen.

Neni 56.

Dispozitat e neneve 49 dhe 52 tė kėtij Kodi vlejnė edhe pėr prokurorin. Pėrjashtimi i tij duhet tė kėrkohet menjėhere, pasi pala tė ketė marrė vesh shkaqet e pėrjashtimit. Pėr pėrjashtimin e prokurorit vendos gjykata qė gjykon ēėshtjen.

 

 

 


KAPITULLI V

 

PALĖT DHE PĖRFAQĖSIMI NĖ GJYKATĖ

 

Neni 57

Palė nė gjykimin civil janė personat ose personat juridike, nė emėr tė tė cilėve dhe kundėr tė cilėve zhvillohet gjykimi.

Askush nuk mund tė pėrfaqėsojė nė njė gjykim tė drejtat e tė tjerėve nė emėrin e tij, pėrveē rasteve tė parashikuara nė ligjė.

Neni 58.

Personat qė kanė zotėsi pėr tė vepruar mund tė kryejnė vetė tė gjitha veprimet proēeduriale.

Tė miturit qė nuk kanė mbushur moshėn 14 vjeē dhe personat tė cilėve u ėshtė hequr krejtėsisht zotėsia pėr tė vepruar, pėrfaqėsohen nė gjy­kim nga pėrfaqėsuesit e tyre ligjorė (prindėrit, adoptuesit ose kujdestarėt).

Tė miturit, qė kanė mbushur moshėn 14 vjeē si dhe personat tė cilėve u ėshtė hequr pjesėrisht zotėsia pėr tė vepruar kryejnė vetė veprimet proēeduriale, por me pėlqimin e pėrfaqėsuesve tė tyre ligjorė. Kėta mund tė kryejnė vetė veprimet proēeduriale, pa pėlqimin e pėrfaqėsuesve tė tyre ligjorė nė gykimet qė kanė lidhje me kontratėn e punės tė lidhur prej tyre, me fitimet e rjedhura nga puna, me depozitat e bėra prej tyre nė arkat e kursimit, me ciiėsinė e tyre si anėtarė tė kooperativave dhe tė organizatave tė tjera shoqėrore si dhe me pėrgjegjesinė pėr dėmin e shkak­tuar prej tyre.

Personat e deklaruar si tė ēdukur pėrfaqėsohen nė gjykim nga kujdes­tari i caktuar sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

Neni 59

Shteti, kėshillat popullore, institucionet, ndėrmarrjet dhe organizatat shtetėrore, kooperativiste dhe shoqėrore si dhe personat e tjerė juridikė pėrfaqėsohen para gjykatave nė mėnyrėn e caktuar nė ligjė, nė statutet ose rregulloret e tyre ose nė dispozita tė tjera.

Neni 60.

Palėt mund tė veprojnė nė gjykim edhe me anė tė pėrfaqėsuesve me prokurorė.

Prokura mund tė bėhet ose me gojė para gjykatės, duke u bėrė shėnim nė proēes-verbalin gjyqėsor, ose me akt tė pėrpilluar ose tė vėrtetuar nga noteri.

Prokura mund tė pėrpillohet dhe tė vėrtetohet edhe:

a) nga kryetari ose sekretari i kėshillit popullor tė fshatit ose tė qytetit nė ato vėnde ku nuk ka zyrė noteriale;

b) nga administrata e institucionit shėndetėsor nė tė cilin i pėrfaqėsuari ėshtė shtruar pėr mjekim;

c) nga reparti ushtarak, nė tė cilin ushtaraku i pėrfaqėsuar bėn pjesė;

ē) nga administrata e burgut ose e vėndit ku ndodhet i arrestuar per­soni i pėrfaqėsuar, qė lėshon prokurėn.

Prokura pėr emėrimin si pėrfaqėsues tė njė avokati mund tė vėrtetohet edhe nga kryetari i kolektivės sė avokatėve.

Prokura nė emėr tė institucioneve, ndėrmarrjeve dhe organizatave shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore mund tė jepet edhe vetėm me nėnėshkrimin e drejtuesit dhe me vulėn e institucionit, ndėrmarrjes ose organizatės.

 

Neni 61

 

Si pėrfaqėsues tė palėve me prokurė mund tė jenė: a) avokatėt; b) bashkėshorti, tė paralindurit, tė paslindurit, vėllezėrit dhe motrat; c) juristėt dhe punonjėsit e tjerė tė autorizuar tė personave juridikė; ē) perso­nat qė lejohen nga gjykata pėr tė qenė pėrfaqėsues nė njė ēėshtje; d) personat e tjerė qė parashikohen nė ligjė se mund tė jenė pėrfaqėsues tė palėve.

Bashkimet profesionale kanė tė drejtė tė pėrfaqėsojnė punėtorėt dhe nėpunėsit pėr tė mbrojtur interesat e tyre nė lidhje me marėdhėniet dhe kushtet e punės dhe jetesės sė tyre.

 

Neni 62

 

Pėrfaqėsimi i jep tė drejtė pėrfaqėsuesit qė tė kryejė tė gjitha vepri­met proceduriale, duke pėrfshirė edhe tė drejtėn qė tė kėrkojė ekzekutimin e vendimit si dhe pagimin e shpenzimeve gjyqėsore nga ana kundėrshtare.

Por, pėr tė pėrfunduar ēėshtjen me pajtim, pėr tė hequr dorė plotėsisht ose pjesėrisht nga padia, pėr tė pranuar tėrėsisht ose pjesėrisht padinė pėr tė marrė tė holla, ose sende tė tjera me vleftė, pėr tė kėrkuar qė njė dokument tė deklarohet i fallsifikuar si dhe pėr tė bėrė veprime qė pėrbėjnė disponim tė objektit tė padisė, ėshtė e nevojėshme qė pėrfaqėsuesi tė ketė pėrfaqėsim tė posaēėm.

 

Neni 63.

 

Pėrfaqėsuesi ka fuqi gjer nė pėrfundimin e ēėshtjes nė tė gjitha shka­Ilėt e gjykimit, pėrveē kur ka marrėveshje tė kundėrtė.

 

Neni 64

 

I pėrfaqėsuari ka tė drejtė, nė ēdo kohė, tė revokojė pėrfaqėsimin pasi njofton gjykatėn. Revokimi nuk pezullon gjykimin e ēėshtjes.

Pėrfaqėsuesi ka tė drejtė, nė ēdo kohė, tė heqė dorė nga pėrfaqėsimi pėr shkaqe tė arėsyeshme tė pranuara nga gjykata.

Kur pėrfaqėsuesi heq dorė, humbet zotėsinė pėr tė vepruar ose vdes, gjykimi i ēėshtjes nuk pezullohet por mund tė shtyhet nė njė seancė tjetėr, nė rast se gjykata ēmon se pala e pėrfaqėsuar nuk kishte mundėsi qė tė merrte vetė pjesė nė gjykimin e ēėshtjes ose tė emėronte njė pėrfaqėsues tjetėr.

 

Neni 65

 

Gjykata detyrohet tė hetojė kryesisht, nė ēdo fazė tė gjykimit, mungesėn e zotėsisė pėr tė vepruar si palė, tė ciIėsisė tė pėrfaqėsuesit ligjor, tė pėlqimit tė prindėrve ose kujdestarėve pėr ngritjen e padisė si dhe mungesėn e prokurės.

Gjykata cakton njė afat pėr plotėsimin e mungesave tė pėrmendura mė sipėr. Me kalimin e kėtij afati, nė qoftė se mungesat nuk janė plotėsuar, vendoset pushimi i gjykimit, ose, kur mungesat kanė tė bėjnė vetėm me disa veprime proēeduriale, kėto veprime quhen se nuk janė kryer.

 

Neni 66

 

Kur ėshtė pėr t’u ngritur njė padi kundėr njė tė pazoti qė nuk ka pėrfaqėsues ligjor, dhe nga mungesa e pėrfaqėsuesit ligjor ka rrezik qė personi i interesuar tė pėsojė dėm, me kėrkesėn e kėtij gjykata para sė cilės do tė ngrihet padia, i cakton tė pazotit njė kujdestar pėr t’a pėrfaqėsuar gjersa tė marrė pjesė pėrfaqėsuesi ligjor i tij.

 

Neni 67

 

Nuk mund tė jenė pėrfaqėsues tė palėve:


a) personat qė nuk kanė mbushur moshėn 18 vjeē;

b) personat qė, me vendim tė gjykatės, janė dėnuar me humbjen e tė drejtės elektorale, gjatė kohės sė humbjes sė kėsaj tė drejte;

c) personat, tė cilėve u ėshtė hequr zotėsia pėr tė vepruar;

c) avokatėt, qė janė dėnuar disiplinarisht me pezullimin e ushtrimit tė profesionit tė avokatisė pėrsa kohė vazhdon dėnimi.

d) gjyqarėt, prokurorėt, hetuesit.

 

KAPITULLI VI

PJESĖMARRJA E PROKURORIT NĖ GJYKIM

 

Neni 68

 

Prokurori ka tė drejtė tė ngrejė ēdo padi nė interes tė njė personi, pėrveē padive qė Iidhen ngushtė me personin, si dhe tė marrė pjesė nė ēdo fazė tė gjykimit nė njė padi qė ėshtė ngritur prej tė tjerėve, kur ēmon se njė gjė tė tillė e lyp mbrojtja e interesave shtetėrore, shoqėrore ose tė shtetasve.

Prokurori, gjithashtu, ēfaq mendim nė ēėshtjet civile nė rastet e parashikuzira nė ligjė si dhe nė raste, nė tė cilat ay vetė ēmon se duhet tė ēfaqė mendim.

 

Neni 69

 

Prokurori detyrohet tė marrė pjesė nė gjykimin e njė ēėshtje, kur gjy­kata e ēmon tė nevojėshme.

 

Neni 70

 

Prokurori, nė gjykimin e njė ēėshtjeje civile, ka po ato tė drejta proēeduriale qė kanė, sipas ligjės, palėt.

Prokurori nuk mund tė kryejė veprime, qė pėrbėjnė disponim tė objek­tit tė padisė.

 

Neni 71

 

Prokurori ka tė drejtė tė bėjė protestė kundėr ēdo vendimi tė gjykatės edhe nė rast se nuk ka marrė pjesė nė gjykimin e ēėshtjes. Afati i pro­testės fillon nga shpallja e vendimit.

 

Neni 72

 

Personi, nė interesin e tė cilit prokurori ka ngritur njė padi pėrpara gjykatės, mund tė marrė pjesė si palė nė ēėshtjen nė ēdo fazė tė gjykimit

 

 

KAPITULLI VII

AFATET

 

Neni 73

 

Afatet pėr kryerjen e veprimeve proēeduriale, caktohen nga ligja ose kur ligja e lejon, nga gjykata.

Afatet Ilogariten nė ditė, javė, muaj dhe vjetė.

 

Neni 74

 

Kur afati ėshtė caktuar nė ditė, nuk llogarritet dita nė tė cilėn takon ngjarja ose koha nga e cila duhet tė fiIIojė afati.


Afati qė ėshtė caktuar nė javė, nė muaj ose nė vjetė mbaron me kalimin e asaj dite tė javės sė fundit, ose tė muajit tė fundit qė ka tė njėjtin emėr ose numur me atė tė ditės qė ka filluar afati. Kur njė ditė e tillė mungon nė muajin e fundit, afati mbaron me kalimin e ditės sė fundit tė kėtij muaji.

Kur dita e fundit e njė afati bie nė ditė pushimi, afati mbaron nė di­tėn e punės, qė vjen pas asaj tė pushimit.

 

Neni 75.

 

Dita e fundit e afatit vazhdon gjer nė orėn 24 tė saj, por kur do tė kryhet ndonjė veprim proēedurial ose do tė paraqitet ndonjė kėrkesė ose akt tjetėr nė gjykatė, afati mbaron nė ēastin e mbarimit tė orarit zyrtar.

Afati nuk quhet i humbur, kur kėrkesa ose akti ėshtė dėrguar me poste edhe ne ditėn e fundit tė afatit.

 

Neni 76

 

Kur pezullohet gjykimi, pezullohen edhe tė gjithė afatet qė kanė filluar tė ecin pėr qė nuk janė plotėsuar. Nė kėtė rast, pezullimi i afatit fillon nga ēasti qė ka ndodhur ngjarja, e cila ka shkaktuar pezullimin e gjykimit.

 

Neni 77

 

Afatet e caktuara nga gjykata, para se tė mbarojnė, mund tė zgjaten prej saj me kėrkesėn e palės sė interesuar.

 

Neni 78

 

Kur pala ose prokurori, pėr shkaqe tė arėsyeshme kanė humbur afatin ligjor ose atė tė caktuar nga gjykata, mund tė kėrkojnė rivendosjen e afatit.

 

Neni 79

 

Kėrkesa pėr rivendosjen e afatit tė humbur shqyrtohet nga gjykata, para sė cilės duhej tė kryhej veprimi, duke u thirrur palėt.

Bashkė me kėrkesėn pėr rivendosjen e afatit duhet tė paraqiten edhe dokumentat pėr tė cilat kėrkohet rivendosja e afatit.

Kundėr vendimit qė lejon ose refuzon rivendosjen e afatit mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

 

KAPITULLI VIII

THIRRJA NĖ GJYKATĖ DHE KOMUNIKIMET

 

Neni 80

 

Thirrja e personave nė gjykatė bėhet me letėr-thirrje qė u komunikohet me anė tė njė personi zyrtar tė posaēėm ose me anė tė postės. Nė raste tė ngutėshme thirrja nė gjykatė mund tė bėhet edhe me telegram.

 

Neni 81

 

Letėr-thirrja duhet tė pėrmbajė emėrin e gjykatės qė e ka nxjerrė, emėrin dhe drejtimin e personit qė thirret nė gjykatė, vendin dhe kohėn e seancės gjyqėsore ēėshtjen pėr tė cilėn thirret si dhe pasojat Iigjore, nė rast se personi nuk paraqitet nė gjykatė.

 

Neni 82

 

Letėr-thirrja dėrgohet nė dy kopje, prej tė cilave njera i dorėzohet personit qė thirret nė gjykatė ose pėrfaqėsuesit tė tij dhe tjetra, me nėnėshkrimin e atij qė i dorėzohet, i kthehet gjykatės qė ka nxjerrė letėr-thirrjen.


Kur mungon pėrkohėsisht personi tė cilit duhet t’i dorėzohet Ietėr-thirrja, kjo u dorėzohet njerėzve tė shtėpisė qė kanė mbushur moshėn 16 vjeē dhe, kur nuk ka asnjė prej tyre, Ietėr-thirrja u dorėzohet fqinjėve qė pranojnė t’ia dorėzojnė personit tė thirrur. Nė tė gjitha kėto raste personi qė merr Ietėr-thirrjen duhet tė nėnėshkruajė kopjen e saj, duke, marrė pėrsipėr detyrimin qė kopjen tjetėr t’ia dorėzojė personit tė thirrur. Nė kopjen e letėr-thirrjes bėhet shėnim pėr marrėdhėniet e kėtij personi me personin e thirrur nė gjykatė.

 

Neni 83

 

Kur personi qė thirret nė gjykatė ose njerėzit e shtėpisė nuk pranojnė tė marrin nė dorėzim letėr-thirjen, si dhe kur kėta ose fqinjėt, tė cilėve u jepet letėr-thirrja pėr t’ia dorėzuar personit tė thirrur, nuk dijnė ose pėr ēdo shkak nuk mund tė nėnėshkruajnė, pėr kėtė bėhet shėnim nė kopjen e Ietėr-thirrjes, duke u nėnėshkruar tė paktėn edhe nga njė dėshmitar.

Nė kėto raste komunikimi quhet i kryer.

 

Neni 84

 

Punėtorėve dhe nėpunėsve tė institucioneve dhe tė ndėrmarrjeve shtetėrore, letėr-thirrja mund t’u komunikohet me anėn e administratės sė insti­tucionit ose tė ndėrmarrjes ku punojnė.

Personave qė ndodhen nė shėrbim tė Ushtrisė Popullore ose nė repartet e Ministrisė sė Punėve tė Brendėshme letėr-thirrja u komunikohet me anėn e komandės sė repartit nga i cili varen.

 

Neni 85

 

Komunikimi i Ietėr-thirrjeve pėr institucionet, ndėrmarrjet ose organizatat shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore u bėhet personave qė janė ngarkuar pėr tė pranuar akte.

 

Neni 86

 

Ēdo palė mund tė tregojė njė person tė caktuar qė banon nė vendin e qendrės sė gjykatės, me qėllim qė kėtij t’i komunikohen letėr-thirrjet dhe aktet e tjera gjyqėsore.

 

Neni 87

 

Tė gjitha komunikimet dhe veprimet e tjera proēeduriale tė gjykatave me persona dhe institucione qė ndodhen jashtė kufive tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė kryhen me anėn e Ministrisė sė Punėve tė Jashtėme.

 

Neni 88

 

Pala qė jeton jashtė shtetit dhe nuk ka emėruar pėrfaqėsues nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, detyrohet tė caktojė njė person tė cilit do t’ i bėhen komunikimet e Ietėr-thirrjeve dhe tė akteve tė tjera gjyqėsore.

Nė rast se pala nuk ka caktuar njė person tjetėr tė cilit do ti bėhen komunikimet, tė gjitha aktet gjyqėsore i bashkohen dosjes sė ēėshtjes sė tij dhe me kėtė veprim ato quhen si tė komunikuara. Pėr kėto pasojo juridike pala duhet tė jetė paralajmėruar nga gjykata nė kohėn e komunikimit tė Ietėr-thirrjes sė parė.

 

Neni 89

 

Kur nė kohėn e ngritjes sė padisė nuk dihet vendi i banimit ose i qėndrimit tė tanishėm i tė paditurit, thirrja e tij nė gjykatė bėhet e pakta njė muaj para seancės gjyqėsore tė caktuar duke u depozituar letėr-thirrja nė zyrėn e kėshillit popullor tė vendit tė banimit te tij tė fundit, dhe kur edhe ky nuk dihet nė zyrėn e kėshillit popullor tė vėndit tė lindjes sė tij, si dhe duke u afishuar akti nė derėn e jashtėme tė gjykatės qė shqyrton ēėshtjen. Kur i padituri nuk ka as vėnd Iindjeje nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė thirrja e tij nė gjykatė bėhet vetėm me afishimin e aktit nė de­rėn e gjykatės.

            Thirrja e personit nė mėnyrėn e treguar mė sipėr bėhet vetėm kur nga provat qė ka paraqitur pala e interesuar si dhe nga hetimet qė ka bėrė vetė gjykata, rezulton se me tė vėrtetė banimi i tė paditurit nuk dihet.

Rregullat e parashikuara nė paragrafin e parė tė kėtij neni zbatohen edhe kur i padituri ka banim tė ditur nė njė shtet tė huaj por komunikimi nė kėtė shtet nuk mund tė bėhet ose paraqitet tepėr i vėshtirė.

Nė rast se i padituri edhe pas thirrjes sė tij nė gjykatė, nė mėnyrėn e treguar nė kėtė nen, nuk paraqitet pėr tė marrė pjėsė nė gjykimin e ēėshtjes, gjykata i emėron kėtij njė pėrfaqėsues.

 

Neni 90.

 

Palėt detyrohen tė lajmėrojnė gjykatėn pėr ēdo ndryshim tė banimit tė tyre qė bėhet gjatė gjykimit. Kur njė Iajmėrim i tillė nuk ėshtė bėrė, letėr-­thirrja dėrgohet nė banimin nė tė cilin janė komunikuar mė parė Ietėr-thirrjet, dhe komunikimi quhet se ėshtė bėrė rregullisht

 

Neni 91.

 

Nė mėnyrėn e treguar nė nenet e sipėrme bėhet komunikimi edhe i tė gjitha lajmėrimeve ose i akteve tė tjera tė ēėshtjes:

 

 

 

 

KAPITULLI IX

SHPENZIMET GJYQĖSORE

 

Neni 92.

 

Shpenzimet gjyqėsore pėrbėhen nga taksa mbi daktet dhe nga shpenizimet e nevojėshme tė gjykimit.

 

Neni 93

 

Pėr ngritjen e padisė merret taksa mbi aktet nė rastet dhe nė masėn e caktuar nga dispozitat e veēanta mbi taksėn mbi aktet dhe nga tarifat pėrkatėse.

 

Neni 94

 

Taksa mbi aktet merret nė bazė tė vleftės sė padisė e cila caktohet nga paditėsi nė kėrkesė-padinė. Nė rast se paditesi nuk ka caktuar vleftėn e padisė, ose kur vlefta e treguar nga paditėsi ka ndryshim tė dukėshėm me vleftėn e vėrtetė, gjykata cakton vleftėn e padisė, sipas rregullave tė parashikuara nga ky Kod.

 

Neni 95

 

Nė paditė nė tė cilat caktimi i vleftės nė kohėn e ngritjes sė padisė paraqitet i vėshtirė, shuma e taksės mbi aktet pėr padinė caktohet afėrsisht nga gjykata; nė rast se nė dhėnien e vendimit vlefta e padisė del mė e madhe ose mė e vogėl nga ajo e caktuar prej gjykatės, kėrkohet shuma plotėsuese e taksės ose kthehet shuma e taksės qė ėshtė marrė mė tepėr.

 

Neni 96.

 

Kur objekti i padisė pakėsohet, nuk kthehet taksa mbi aktet qė ėshtė paguar pėr padinė. Nė rast se objekti i padisė shtohet, merret taksa pėr pjesėn e shtuar tė objektit.


 

Neni 97

 

Shpenzimet pėr dėshmitarėt, ekspertėt dhe pėr kryrjen e sendėve ose kqyrjen nė vėnd parapaguhen nga pala qė i ka kėrkuar nė shumėn qė ka caktuar gjykata. Por gjykata, duke marrė pasasysh rrethanat e ēėshtjes dhe veēanėrisht gjėndjen pasurore tė palėve, mund tė ngarkojė njerėn ose tė dy palėt qė tė paguajnė shpenzimet e tyre pavarėsisht se kush prej tyre ka kėrkuar pyetjen e dėshmitarėve, kryerjen e ekspertimit ose tė kqyrjes.

 

Neni 98.

 

Kur njė palė ėshtė e detyruar qė tė paguajė shpenzimet gjyqėsore dhe nuk i paguan vullnetarisht, gjykata urdhėron me vendim nxjerrjen e tyre tė detyrueshme.

 

Neni 99.

 

Dėshmitarėt, ekspertėt dhe pėrkthyesit kanė tė drejtė tė marrin shpenzimet qė kanė bėrė pėr paraqiten e tyre si dhe njė shpėrblim pėr llogaritjen e tyre nga puna e zakonėshme.

Ekspertėt kanė tė drejtė tė shpėrblehen edhe pėr shėrbimin e kryer.

Shumat qė u takojnė dėshmitarėve dhe ekspertėve caktohen me vendim tė Kėshillit tė Ministrave.

 

Neni 100.

 

Personat qė sipas dispozitave mbi taksėn mbi aktet, pėrjashtohen nga pagimi i taksės, pėrjashtohen edhe nga pagimi i shpenzimeve tė tjerė gjyqėsore. Nė kėto raste, shpenzimet paguhen nga shumat e parashikuara nė buxhetin shtetėror.

Institucionet shtetėrore dhe persornat e tjerė juridikė, qė, sipas dispozitave mbi aktet pėrjashtohen nga pagimi i taksės paguajnė shpenzimet e tjera gjyqėsore.

Paditė e ngritura nga prokurori pėrjashtohen nga taksat mbi aktet si dhe nga shpenzimet e tjera gjyqėsore, tė cilat paguhen nga shumat e pa­rashikuara nė buxhetin shtetėror.

 

Neni 101

 

Taksa mbi aktet, shpėrblimet e tjera ghyqėsore dhe shpėrblimet pėr njė avokat, nė qoftė se ka patur tė tillė, tė paguara nga paditėsi i ngarkohen tė paditurit nė masėn e pjesės sė padisė qė ėshtė pranuar nga gjykata. Taksa mbi aktet dhe shpenzimet e tjera gjyqėsore, nga pagimi i tė cilave pala ėshtė pėrjashtuar sipas nenit 100, i ngarkohen palės tjetėr nė masėn e pjesės sė padisė qė ėshtė pranuar nga gjykata.

I padituri ka tė drejtė tė kėrkojė pagimin e shpenzimeve qė ka bėrė, nė pėrpjestim me pjesėn e refuzuar tė padisė.

I padituri ka tė drejtė tė kėrkojė pagimin e shpenzimeve qė ka bėrė, edhe nė rast se ėshtė vendosur pushimi i gjykimit.

 

Neni 102

 

Pala qė, me qėllim vonimi tė pajustifikuar, shkakton shtytjen e gjykimit tė ēėshtjes, ngarkohet me tė gjitha shpenzimet qė janė bėrė pėr shkak tė kėsaj shtytjeje.

Nė rast se i padituri me sjelljen e tij nuk i ka dhėnė paditėsit shkak pėr ngritjen e padisė, edhe sikur tė pranojė padinė, shpenzimet i ngarkohen paditėsit.

 

Neni 103

 

Kur ēėshtja pėrfundon me pajtim shpenzimet mbeten nė ngarkim tė secilės palė qė i ka bėre, pėrveē kur ka marrėveshje tė kundėrtė.


 

Neni 104

 

Personi i tretė qė bėn ndėrhyrje aksesore nuk detyrohet dhe as ngarkohet me pagimin e shpenzimeve.

 

Neni 105.

 

Pėr caktim tė gabuar tė vleftės sė padisė si dhe pėr llogaritje tė gabuar tė taksave mbi aktet dhe tė shpenzimeve tė tjera gjyqėsore mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

KAPITULLI X

GJOBAT

 

Neni 106

 

Kur dėshmitari ose eksperti, qė ėshtė thirur nė gjykatė, nuk paraqitet pa shkaqe tė arsyeshme, gjykata e dėnon me gjobė gjer nė 500 lekė dhe urdhėron sjelljen e tij pėrdhunisht.

 

Neni 107

 

Kur pa ndonjė shkak tė arėsyshėm, kundėrshton tė dėshmojė dėshmitari ose tė japė mendimin eksperti, gjykata e dėnon me gjobė gjer 1.000 lekė.

 

Neni 108

 

Kur njė person i tretė, qė nuk ėshtė palė, nuk pranon tė paraqitė njė dokument ose njė send, qė provohet se ndodhet paranė tij dhe qė i ėshtė kėrkuar nga gjykata, dėnohet me gjobė gjer nė 1.000 lekė.

 

Neni 109

 

Kur personat qė marrin pjesė nė ēėshtje si dhe personat e tjerė nuk u binden urdhėrave tė kryetarit tė seancės gjyqėsore, me vendim tė gjyka­tės mund tė dėnohen me gjobė gjer nė 500 lekė. Kjo dispozitė nuk zbatohet pėr prokurorin dhe avokatin qė marrin pjesė nė ēėshtjen.

 

Neni 110

 

Personat, qė janė dėnuar me gjobė, sipas neneve tė sipėrme, mund t’ i paraqitin gjykatės, qė i ka dėnuar, brėnda pesė ditėve, kėrkesė pėr ēkarkimin e tyre nga dėnimi, duke treguar dhe shkaqet.

Gjykata, kur i gjen me vend kėto shkaqe, revokon vendimin e dėnimit me gjobė si dhe urdhėrin e sjelljes pėrdhunisht. Ajo mund edhe vetėm tė pakėsojė gjobėn e caktuar. Nė rast tė kundėrtė, refuzon kėrkesėn.

Afati pėr tė paraqitur kėrkesėn fillon nga dita e seancės gjyqėsore dhe, pėr rastet e parashikuara nga nenet 106 dhe 108 nga dita e komunikimit tė vendimit tė dėnimit.

Vendimi i dhėnė nga gjykata, nė rastet e sipėrme, ėshtė i formės sė prerė dhe kundėr tij nuk lejohet ankim.

 

PJESA E DYTE

GJYKIMI NĖ SHKALLĖ TĖ PARĖ

 

KAPITULLI XI.

NGRITJA E PADISĖ

 

Neni 111

 

Cilido mund tė ngrejė padi pėr tė kėrkuar qė tė rivendoset njė e drejtė e tij, qė i ėshtė  shkelur.

Padia mund tė ngrihet edhe pėr tė kėrkuar qė i padituri tė detyrohet tė pėrmbushė detyrimet e tij qė ekzekutohen periodikisht, megjithėse kėrkimi i kėtyre detyrimeve fillon pas dhėnies sė vendimit.

Padia, gjithashtu, mund tė ngrihet edhe pėr vėrtetimin e qėnies ose mos qėnies sė njė marrėdhėnie juridike ose tė njė tė drejtė ose pėr njohjen e vėrtetėsisė ose jo tė njė dokumenti, kur paditėsi pėr kėtė ka interes.

 

Neni 112

 

Kur, gjatė gjvkimit tė njė ēėshtjeje, del sė padia ėshtė ngritur nga njė person, qė nuk ka tė drejtė t’a agrejė, ose ėshtė ngritur kundėr njė personi kundėr tė cilit nuk duhej tė ngrihej, gjykata, duke mos vendosur pushimin e gjykimit, mund tė lejojė zėvėndėsimin e paditėsit ose tė paditurit tė parė me paditėsin, tė cilit i pėrket e drejta qė tė ngrejė padinė, ose me tė paditurin, kundėr tė cilit duhet tė ngrihet padia.

Zėvėndėsimi i paditėsit ose i tė paditurit bėhet me pėlqimin e tė dy palėve dhe tė personit, qė hyn nė vend tė tyre si palė nė ēėshtjen. Por pėlqimi i tė paditurit nuk ėshyė i nevojėshėm kur paditėsi heq dorė nga padia e ngritur kundėr tij; nė kėtė rast, mund tė thirret si i paditur dhe ai qė nuk pranon tė hyjė nė ēėshtjen.

 

Neni 113.

 

Gjykimi i njė ēėshtje nė gjykatė fillon me paraqitjen e kėrkesė-padisė me shkrim. Kėrkesė-padia me gojė Iejoheet vetėm pėr ēėshtjet qė shqyrtohen nga gjykata popullore.

 

Neni 114

 

Nė kėrkesė—padinė, tė shkruar nė gjuhėn shqipe, duhet tė tregohen:

a) gjykata sė cilės i paraqitet;

b) emėri me saktėsi i paditėsit dhe i tė paditurit si dhe emėrat e pėrfaqėsuesve tė tyre ligjorė, nė rast se kanė tė tillė;

c) vendi i banimit tė paditėsit dhe tė paditurit;

ē) rrethanat, nė tė cilat bazohet padia si dhe tregimi i provave, qė vėrtetojnė padinė;

d) kėrkimi i paditėsit;

dh) vlefta e padisė, nė rast se objekti i saj mund tė vlerėsohet.

 

Neni 115

 

Kėrkesė-.padija qė paraqitet me gojė hidhet nė njė proēes-verbal qė mbahet nga gjyqtari popullor, ose, me porosinė e tij, nga sekretari. Proēes—verbali, pasi t’i lexohet paditėsit, nėnėshkruhet nga gjyqtari dhe nga paditėsi.

 

Neni 116

 

Bashkė me kėrkesė—padinė duhet tė paraqiten:

a) prokura, nė rast se kėrkesė-padia paraqitet nė emėr tė paditėsit nga pėrfaqėsuesi i tij;

b) kopje tė kėrkesė—padisė dhe tė akteve provuese nė numur sa janė tė paditurit.

Me paraqitjen e kėrkesė—padisė duhet tė paguhet edhe taksa mbi aktet.

 

Neni 117

 

Kėrkesė—padia qė nuk plotėson tė gjitha kushtet e pėrmendura nė nenet e sipėrme, mbetet pa veprim dhe pėr kėtė gjykata lajmėron padi­tėsin duke i cakuar njė afat pėr tė plotėsuar tė metat.

Nė rast se paditėsi nuk plotėson tė metat brėnda afatit tė caktuar, kėrkesė—padia quhet se nuk ėshtė paraqitur dhe i kthehet paditėsit sė bashku me aktet e tjera.


Kundėr vendimit pėr kthimin e kėrkesė—padisė mund tė bėhet ankim i veēantė.

Nė mėnyrėn e treguar mė sipėr veprohet edhe kur tė metat e kėr­kesė—padisė konstatohen gjatė gjykimit tė ēėshtjes.

Kur tė metat e kėrkesė — padisė janė plotėsuar brėnda afatit tė cak­tuar, ajo quhet se ėshtė pranuar qė nga disa qė ėshtė paraqitur.

 

Neni 118

 

Kopjet e kėrkesė—padisė dhe tė akteve tė tiera qė i janė bashkuar kėrkesė—padisė, i komunikohen tė paditurit njėkohėsisht me Ietėr—thirrjen pėr paraqijen e tij nė seancėn gjyqėsore, duke e porositur qė tė paraqitė edhe provat e tij.

 

Neni 119

 

Paditėsi me njė kėrkesė—padi kundėr njė tė padituri mund tė parashtrojė shumė kėrkime, nė rast se po ajo gjykatė ėshtė kompetente pėr tė gjitha kėrkimet. Por kur gjykata ēmon se shqyrtimi i pėrbashkėt i tė gjitha kėrkimeve do tė shkaktoiė vėshtirėsi tė madhe nė zhviIlimin e gjykimit, ajo vendos qė ato tė shqyrtohen veē e veē.

 

Neni 120

 

I padituri ka tė drejtė tė parashtrojė kundrapadi, kur kėrkimi i kundrapadisė ka lidhje me atė tė padisė ose kur mund tė bėhet kompensimi me tė.

Kundrapadija parashtrohet sipas rregulIave tė caktuara pėr ngritjen e padisė. Tė metat e kundrapadisė duhet tė plotėsohen nė afatin me tė shkurtėr qė cakton gjykata. Nė rast tė kundėrtė kundrapadia shqyrto­het veēmas.

 

Neni 121

 

Gjykata detyrohet t’i dėrgojė pėr regjistrim, sipas rastit, zyrės sė ipotekave ose zyrės sė kadastrės, kopje tė kėrkesė—padisė qė ka pėr objekt:

a)         kėrkimin e njė sendi tė palujtėshėm ose njohjen e sė drejtės sė pronėsisė mbi njė send tė paluejtėshėm:

b)         kėrkimin pėr njohjen e njė barre;

c)         pjestimin e njė sendi tė paluejtėshėm:

ē)         deklarimin si tė pavlefshėm tė njė veprimi juridik nė Iidhje me pronėsinė ose barrėn mbi njė send tė paluejtėshėm;

d)         detyrimin e tė paditurit qė tė Iidhė njė kontratė premtim—shitjeje tė njė sendi tė palujtėshėm.

 

 

Neni 122.

 

Kur nė njė gjykate janė duke u shqyrtuar ēėshtje, nė tė cilat marrin pjesė po ata persona si paditės ose sit ė paditur, ose ēėshtje qė kanė Iidh­je midis tyre, gjykata mund t’i bashkojė kėto me njė gjykim dhe tė japė pėr tė gjitha njė vendim tė pėrbashkėt.

           

KAPITULLI XII.

            BASHKĖNDĖRGJYQĖSIA    

 

Neni 123

 

Padia mund tė ngrihet bashkėrisht nga shumė paditės ose kundėr shumė tė paditurve (bashkėndėrgjyqės) nė rast se:

a)         kanė tė drejta ose detyrime tė pėrbashkėta mbi objektin e padisė;


b) tė drejtat dhe detyrimet e tyre nga pikėpamja e faktit dhe e Iigjės kanė po atė bazė.

 

Neni 124

 

Secili nga bashkėndėrgjyqėsit kundrejt palės kundėrshtare paraqitet i pamvarur nė mėnyrė qė veprimet ose mos veprimet e tij proēeduriale nuk u sjellin tė tjerėve as dobi as dėm.

Kur pėr shkak tė natyrės sė marėdhėnieve juridike qė janė nė konflikt ose pėr shkak tė njė dispozite Iigjore, efekti i vendimit, qė do tė jepet, shtohet nė tė gjithė bashkėndėrgjyqėsit, veprimet proēeduriale qė janė kryer prej disa bashkėndėrgjyqėsve kanė efekt edhe pėr bashkendergjyqėsit e tjerė qė nuk janė paraqitur nė gjykatė ose qė nuk kanė kryer ndonjė vep­rim nė afatin e caktuar. Por, edhe nė kėtė rast, pėr tė pėrfunduar ēėshtjen me pajtim ose pėr te hequr dorė nga padia, ėshtė e nevojėshme qė tė merret pėlqim i tė gjithė bashkėndėrgjyqėsve.

 

 

KAPITULLI XIII.

 

PJESĖMARRJA E PERSONAVE TĖ TRETĖ NĖ GJYKIMIN E ĒĖSHTJES

 

Neni 125

 

Pesoni qė pretendon pėr vehte tėresisht ose pjesėrisht sendin ose tė drejtėn pėr tė cilėn shqyrtohet njė padi midis personave tė tjerė, ka tė drejtė tė ndėrhyjė nė ēėshtje, duke ngritur padi kundėr tė dy palėve (ndėrhyrje kryesore).

Ndėrhyrja e kėtij personi mund tė bėhet gjersa ēėshtja nuk ėshtė pėrfunduar nė gjykimin e shkallės sė parė.

 

Neni 126

 

Cilido ka tė drejtė tė ndėrhyjė nė gjykimin e njė ēėshtjeje qė zhvillo­het midis personave tė tjerė, nė rast se ka interes tė ligjėshėm qė ēėshtjen t’a fillojė njėra nga palėt, me tė cilėn bashkohet nė gjykim pėr t’a ndihmuar (ndėhyrje aksesore).

Ndėrhyrja mund tė bėhet gjersa ēėshtja nuk ėshtė pėrfunduar nė gjykimin e shkallės sė parė.

 

Neni 127

 

Cilado nga palėt mund tė thėrrese nė gjykimin e ēėshtjes njė person tė tretė me tė cilin kujton se e ka tė pėrbashkėt ēėshtjen, ose nga i cili mund tė kėrkojė njė garanci, ose njė shpėrblim nė rast se do t’a humbasė ēėshtjen. Thirrja e personit tė tretė bėhet me kėrkesė tė shkruar, kopja e sė cilės i komunikohet personit tė tretė.

Padia pėr kėrkimin e shpėrblimit mund tė paraqitet sė bashku me kėrkesėn pėr thirrjen e personit tė tretė nė gjykim.

Thirrja e personit tė tretė mund tė bėhet gjersa ēėshtja nuk ėshtė pėrfunduar nė gjykim tė shkallės sė parė.

Thirrja e personit tė tretė nuk lejohet nė rast sė ky nuk ka banim tė ditur ose banon jashtė kufive tė RepubIikės Popullore tė Shqipėrisė.

 

Neni 128

 

Marrja pjesė e personit tė tretė nė gjykimin e njė ēėshtjeje Iejohet me vendim tė gjykatės.

Kundėr vendimit qė refuzon marrjen pjesė tė personit tė tretė mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

 

Neni 129

 

Personi i tretė ka tė drejtė tė kryejė tė gjitha veprimet proēeduriale me pėrjashtim tė atyre qė pėrbėjnė disponim tė objektit tė padisė.

Me pėlqimin e tė dy palėve, personi i tretė, qė ka hyrė vetė ose qė ėshtė thirrur nė gjykim nga njėra prej palėve, mund tė zėrė vendin e palės pėr tė cilėn ka ndėrhyrė, dhe qė del jashtė gjykimit.

 

Neni 130

 

            Vendimi qė jepet pas ndėrhyrjes aksesore ose thirrjes sė personit tė tretė ka efekt kundrejt tij si pėrsa u pėrket marrėdhėnieve tė tij me personin qė e ka thirrur ose pėr tė cilin ka ndėrhyrė pėr t’a ndihmuar, ashtu dhe pėrsa u pėrket marėdhėnieve tė tij me anėn kundėrshtare.

Neni 131

 

            Personi qė paditet pėr pagimin e njė borxhi ose pėr dorėzimin e njė sendi mbi tė cilin ka pretendim edhe njė person i tretė, mund t’a thėrresė kėtė me qėllim qė ēėshtja tė gjykohet midis paditėsit dhe kėtij personit. Nė kėtė rast, i padituri, me leje tė gjykatės midis tė dalė jashtė gjykimit, po qe se derdh shumėn e borxhit ose depoziton sendin e kėrkuar nė vendin dhe mėnyrėn e caktuar nga gjykata.

Nė rast se personi i tretė, i thirur, nuk merr pjesė nė gjykim, vendoset pushimi i ēėshtjes dhe shuma e derdhur ose sendi i depozituar i dorėzohet paditėsit.

 

Neni 132

 

Kur gjatė gjykimit tė njė ēėshtjeje del se nė pėrfundimin e saj ėshtė interesuar njė institucion, njė ndėrmarrje ose njė organizatė shtetėrorore, kooperativiste ose shoqėrore, qė nuk merr pjesė nė ēėshtjen, gjykata ėshtė e detyruar tė lajmėrojė institucionin, ndėrmarrjen ose organizatėn pėr gjykimin e ēėshtjes dhe tė shtyjė seancėn gjyqėsore pėr t’u dhėnė kėtyre mundėsi qė tė marrin pjesė nė ēėshtjen.

 

 

KAPITULLI XIV

SHQYRTIMI I ĒĖSHTJES

 

1. Veprimet pregatitore

 

Neni 133

 

Gjyqtari, si gjyqtar i vetėm, kur i paraqitet kėrkesė-padia, cakton me vendim veprimet qė duhet tė kryejė me qėllim qė ēėshtja tė pėrgaiitet sa mė mirė pėr t’u zgjidhur nė seancėn gjyqėsore.

Gjyqtari, si gjyqtar i vetėm, pėr pregatitjen e ēėshtjes mund tė ktyejė kėto veprime:

a) merr masa qė tė plotėsohet kėrkesė-padia me elementet e nevojėshme tė saj tė parashikuara nga nenet 114 dhe 116 tė kėtij Kodi;

b) kėrkon ēkoqitje nga paditėsi, kur pėrmbajtja e kėrkesė-padisė nuk ėshtė e qartė dhe e vė nė dijeni edhe pėr prapėsimet qė mund t’ i bėjė i padituri.

c) thėrret, nė ēėshtjet veēanėrisht tė ndėrlikuara, tė paditurin dhe kėr­kon prej tij ēkoqitje nė lidhje me kėrkimet e paditėsit tė bėra nė kėrkesė-padinė. Nė kėtė rast, tė paditurit i komunikohet kėrkesė-padia dhe provat me shkresė;

ē) vendos cilėt dėshmitarė do tė thirren nė seancėn gjyqėsore;

d) kėrkon nga i padituri ose nga persona tė tjerė akte qė ndodhen pranė tyre qė mund tė shėrbejnė si provė pėr ēėshtjen;

dh) cakton vleftėn e padisė, nė rastet e parashikuara nga nenet 94 dhe 95 tė kėtij Kodi;

e) vendos pėr pėrjashtimin e paditėsit nga pagimi i taksės mbi aktet nė rastet e parashikuara nga ligja mbi taksėn mbi aktet dhe tė pullės;

ė) vendos, kur ėshtė rasti, pėr vėnien e sekuestrės ose pėr marrjen e ndonjė mase tjetėr pėr sigurimin e padisė;

f) vendos, kur ėshtė rasti, pėr sigurimin e provave (para-provė);

g) vendos pezullimin e gjykimit tė ēėshtjes, nė rastet e parashikuara nga neni 225 i kėtij Kodi;

gj) vendos pėr bashkimin e padive nė njė gjykim, nė rastet e parashikuara nga neni 122 i kėtij Kodi ;

h) vendos inkompetencėn e gjykatės, kur mendon se ēėshtja nuk hyn nė kompetencėn e saj, dhe i dėrgon vetė gjykatės kompetente kėrkesė-­padinė sė bashku me aktet e paraqitura;

i)          Iajmėron institucionin, ndėrmarrjen ose organizatėn shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore qė del se ėshtė e interesuar nė pėrfundimin e padisė, pėr tė marrė pjesė nė gykimin e saj, duke i njoftuar edhe ditėn e gjykimit.

 

Neni 134

 

Kur janė kryer veprimet e nevojshme pėr pregatitjen e ēėshtjes, sipas nenit tė mėsipėrmė, ose kur gjyqtari ēmon se nuk ėshtė e nevojėshme tė kryhen tė tilla veprime, mbasi ēėshtja paraqitet e pergatitur pėr seancėn gjyqėsore, ai cakton ditėn e gjykimit brėnda njė kohe qė ēmon tė nevojėshme pėr t’ u pregatitur palėt.

 

2. Seanca gjyqėsore

 

Neni 135

 

Kryetari i seancės gjyqėsore drejton zhvillimin e seancės dhe kufizon hetimin gjyqėsor dhe bisedimet e palve vetėm rreth ēėshtjes, duke i dhėnė zhvillimit tė gjykimit drejtimin mė tė volitėshėm pėr tė zbuluar tė vėrtetėn.

Kur palėt bėjnė ndonjė vėrejtje kundėr veprimeve tė kryetarit qė kujtojnė se u kufizon ose u shkel tė drejtat e tyre, kėto duhet tė shėnohen pa tjetėr nė proēes-verbal.

 

Neni 136

 

Kryetari i seancės gjyqėsore kujdeset pėr mbajtjen e rregullit nė seancė dhe ka tė drejtė tė urdhėrojė largimin nga salla e gjyqit tė personave qė nuk u binden urdhėrave tė tij dhe prishin rregullin e seancės.

Kur ėshtė prokurori ose avokati qė nuk u bindet urdhėrave tė kryetarit, gjykata vė nė dijeni organet pėrkatėse tė prokurorisė ose kėshillin mbikėqyrės tė avokatisė pėr marrjen e masave disiplinore dhe mund tė shtyjė gjykimin e ēėshtjes gjersa tė caktohet njė prokuror ose njė avokat tjetėr.

 

Neni 137

 

Gjykata, pasi tė jetė ēelur seanca gjyqėsore, kontrollon se cila nga palėt nuk ėshtė paraqitur nė seancėn gjyqėsore dhe heton shkaqet e mos paraqitjes sė saj.

Nė rast se njera ose tė dy palt nuk janė paraqitur pėr shkak sėmun­djeje ose pėr shkak tė ndonjė pengese tjetėr, gjykata shtyn gjykimin pėr njė ditė tjetėr.


 

Neni 138.

 

Kur nė seancėn gjyqėsore nuk ėshtė paraqitur, pa ndonjė shkak tė arsyeshėm, njėra ose tjetra palė, megjithėse ėshtė thirrur rregullisht, gjyka­ta vazhdon gjykimin nė mungesėn e palės qė nuk ėshtė paraqitur.

Kur nė seancėn gjyqėsore nuk ėshtė paraqitur, pa ndonjė shkak tė arsyeshėm asnjėra nga palėt megjithėse janė thirrur rregullisht, gjykata shtyn gjykimin pėr njė ditė tjetėr duke thirrur pėrsėri palėt.

Nė rast se palėt, edhe pas thirrjes sė dytė, pa ndonjė shkak tė arsyeshėm, nuk paraqiten nė seancėn gjyqėsore, gjykata vendos pushimin e gjykimit tė ēėshtjes.

 

Neni 139

 

Gjykata, pasi tė jenė kryer veprimet e sipėrme, shpall pėrbėrjen e saj dhe zgjidh kėrkesat paraprake tė palėve. Pas kėsaj Iexohet nga kryetari kėrkesė-padia ose u njoftohet palėve shkurtimisht pėrmbajtja e saj dhe fillon gjykimi i ēėshtjes nė themel.

 

Neni 140

 

Gjykata fillon gjykimin e ēėshtjes nė themel, duke i porositur palėt qė tė japin ēkoqitje rreth kėrkimeve dhe kundėrshtimeve tė tyre dhe mė pas i       fton palėt qė tė zgjidhin konfliktin e tyre me pajtim nė qoftė se natyra e konfliktit e lejon pajtimin.

Nė rast se palėt pajtohen dhe pajtimi nuk ėshtė nė kundėrshtim me Iigjėn dhe me rregullat e bashkėjetesės socialiste, gjykata, pasi tė ketė marrė edhe mendimin e prokurorit, kur ai merr pjesė nė ēėshtjen e apro­von pajtimin.

Pėr pajtimin mbahet proēes-verbal i cili nėnėshkruhet nga gjyqtarėt dhe nga palėt.

Kundėr vendimit tė pajtimit mund tė bėhet ankim i veēantė.

Kur pajtimi ėshtė arritur vetėm pėr njė pjesė tė konfliktit, pėr pjesėn tjetėr vazhdon gjykimi.

 

Neni 141

 

            Kur palėt nuk pranojnė tė zgjidhin konfliktin me pajtim gjykata i porosit palėt tė tregojnė provat nė tė cilat mbėshtetin kėrkimet dhe kundėrshtimet e tyre.   

Kur palėt nuk kanė treguar prova pėr rrethana qė kanė rėndėsi pėr zgjidhjen e ēėshtjes, gjykata ėshtė e detyruar t’ua vėrė nė dijeni kėtė gjė.

 

Neni 142

 

Lejimi i provave dhe mėnyra e marrjes sė provave urdhėrohet nga gjykata me vendim.

 

Neni 143

 

Kur disa nga provat ndodhen jashtė rrethit tė veprimtarisė sė gjykatės, pėr marrjen e tyre ngarkohet me letėr porosi gjyqtari i vėndit ku kėto ndodhen.

Nė letėr porosi tregohet dhe afati brėnda tė cilit duhet tė merren provat si dhe, kur ėshtė rasti, edhe dita nė tė cilėn ėshtė shtytur seanca pėr tė shqyrtuar ēėshtjen.

 

Neni 144

 

Palėt, gjer nė pėrfundimin e gjykimit, mund tė parashtrojnė rrethana tė reja ose tė paraqitin prova tė reja; por gjykata ka tė drejtė tė mos pranojė kėto kėrkime nė rast se mos parashtrimi i rrethanave ose paraqitja e provave mė parė ka patur pėr qėllim haptazi vonimin e gjykimit.


 

Neni 145

 

Gjykata, nė ēdo fazė tė gjykimit, ka tė drejtė tė urdhėrojė palėt, edhe kur gjykohen nė mungesė ose kanė pėrfaqėsues qė tė paraqiten personalisht pėr t’u pyetur mbi rrethana, qė kanė rėndėsi pėr zgjidhjen e ēėshtjes.

Nė paditė qė rrjedhin nga martesa ose kanė pėr objekt detyrimin pėr ushqim, vėrtetimin ose kundėrshtimin e atėsisė dhe nė tė gjitha rastet qė ēėshtja paraqet njė interes tė veēantė shoqėror, kur palėt e thirrura nuk paraqiten pa shkaqe tė arėsyeshme, gjykata mund tė urdhėrojė sjelljen e tyre pėrdhunisht.

 

Neni 146

 

Gjykata, kur shtyn gjykimin e ēėshtjes, cakton dhe ditėn nė tė cilėn do tė vazhdojė gjykimi.

Dėshmitarėt, qė janė paraqitur ditėn e caktuar, pyeten, pėrveē kur gjykata e ēmon tė nevojėshme qė kėta tė pyeten nė njė seancė tjetėr, sė bashku me dėshmitarėt e tjerė, qė nuk janė paraqitur.

Thirrja pėr sė dyti e dėshmitarėve tė pyetur lejohet vetėm nė raste tė jashtėzakonėshme.

 

Neni 147.         

 

Paditėsi, nė ēdo fazė tė gjykimit mund tė ndryshojė shkakun e pa­disė, nė rast se gjykata, duke marrė parasysh mbrojtjen e tė paditurit, e gjen me vend kėtė ndryshim.

Paditėsi, gjithashtu, pa ndryshuar shkakun e padisė mund tė shtojė, tė pakėsojė, ose tė ndryshojė objektin e saj.

Pėrveē kėsaj, paditėsi ka tė drejtė, gjer nė pėrfundimin e gjykimit, tė ndryshojė edhe llojin e padisė nga njė padie vėrtetimi nė njė padi detyrimi ose tė kundėrtėn.

Kur paditėsi ndryshimet e sipėrme i bėn nė mungesėn e tė paditurit, kėto ndryshime duhen bėrė me shkresė dhe ti komunikohen tė paditurit.

Nuk quhet shtesė e objektit tė padisė, kėrkimi i kamatės ose i tė ardhurave tė tjera tė objektit.

 

 

Neni 148.

 

Paditėsi, nė ēdo fazė tė gjykimit, ka tė drejtė tė heqė dorė nga gjy­kimi i padisė, nė qoftė se pėr kėtė nuk ka kundėrshtim i padituri dhe gjykata.

Paditėsi, nė ēdo fazė tė gjykimit, mund tė heqė dorė krejtėsisht ose pjesėrisht nga e drejta e padisė, nė qoftė se pėr kėtė gjykata nuk ka kundėrshtim. Nė kėtė rast padia rėzohet dhe paditėsi nuk ka tė drejtė tė ngrejė pėrsėri po kėtė padi. Kur heqja dorė nga e drejta e padisė bėhet pėrpara gjykatės sė shkallės sė dytė vendimi i gjykatės sė shkallės sė parė prishet dhe padia rrėzohet.

 

Neni 149.

 

Ku njėra nga palėt vdes, ēėshtja vazhdon nga ose kundėr trashėgim­tarėve tė saj dhe kur pala, qė ėshtė person juridik, mbaron, ēėshtja vazhdon nga ose kundėr personit juridik ose shtetit, tė cilit i kanė kaluar tė drejtat dhe detyrimet e personit juridik qė ka mbaruar.

 

Neni 150

 

Kur gjatė zhvillimit tė gjykimit e drejta, qė ėshtė nė konflikt, i kalon njė personi tjetėr, ēėshtja vazhdon tė gjykohet midis po atyre qė ishin pa­lė qysh nė fillim tė gjykimit.

Personi, tė cilit i ka kaluar e drejta nė konflikt, mund tė ndėrhyjė ose tė thirret nė gjykimin e ēėshtjes si person i tretė. Ay gjithashtu mund tė zėvėndėsojė nė gjykimin e ēėshtjes palėn nga e cila i ka kaluar e drejta nė konflikt, por vetėm kur janė kushtet e parashikuara nga neni 112 i kėtij Kodi.

Vendimi i dhėnė, nė tė gjitha rastet, ka fuqi edhe kundrejt personit tė cilit i ka kaluar e drejta nė konflikt, me pėrjashtim tė rastit nė nė t ėcilin e drejta e pronėsisė mbi njė send tė lujtėshėm ėshtė fituar me mirėbesim (neni 43 i dekretit mbi pronėsinė) ose tė rastit, nė tė cilin kėrkesė-padia nė lidhje me sendin e palujtėshėm nuk ėshtė regjistruar sipas nenit 121 tė kėtij Kodi.

 

Neni 151.

 

Kryetari, pasi tė jenė shqyrtuar tė gjitha provat e mbledhura tė ēėshtjes, pyet palėt nėse kanė gjė tjetėr pėr tė plotėsuar dhe pastaj, nė rast se nuk pranohen pretendimet e tyre, i jep fund hetimit gjyqėsor.

 

Neni 152.

 

Gjykata, pasi t’i jetė dhėnė fund hetimit gjyqėsor, kalon nė dėgjimin e bisedimeve tė palėve; mė parė e merr fjalėn paditėsi dhe ndėrhyrėsi aksesor qė bashkohet me tė; mė pas i padituri dhe ndėrhyrėsi aksesor qė bashkohet me tė. Kur nė njė ēėshtje merr pjesė njė ndėrhyres kryesor, ky flet pasi tė flasin paditėsi dhe i padituri nė ēėshtjen e parė. Pas ndėrhyrėsit kryesor marrin pėrsėri fjalėn paditėsi dhe i padituri.

Prokurori, nė ēėshtjet nė tė cilat ka ngritur vetė padinė, flet i pari, kurse nė tė gjitha ēėshtjet e tjera flet pas bisedimit tė palėve.

 

Neni 153.

 

Nė kohėn e bisedimeve palėt nuk kanė tė drejtė tė paraqitin prova tė rea qė nuk janė paraqitur pėr shqyrtim gjatė hetimit gjyqėsor. Kur ėshtė e nevojshme tė paraqiten prova tė rea, palėt mund tė kėrkojnė qė tė ēelet pėrsėri hetimi gjyqėsor dhe, nė lidhje me kėtė kėrkesė, vendos gjykata, sipas rrethanave tė ēėshtjes.

 

Neni 154.

 

Pas bisedimit tė fundit tė tė paditurit ose tė ēfaqjes sė mendimit tė prokurorit, kryetari deklaron mbarimin e bisedimeve dhe pas kėsaj trupi gjykues largohet nga salla e gjyqit pėr tė dhėnė vendimin pėrfundimtar.

 

Neni 155.

 

Pėrfundimtar ėshtė vendimi me tė cilin zgjidhet nė themel ēėshtja, pas shqyrtimit nė seancė gjyqėsore.

 

Neni 156.

 

Pėr seancėn gjyqėsore dhe pėr ēdo veprim gjyqėsor, tė kryer jashtė seancės, mbahen proēes-verbale.

Nė proēes-verbalin shėnohen: vendi (emri i qytetit, i qėndrės sė ba­nuar ose i vėndit tjetėr) dhe koha kur gjykohet ēėshtja ose kryhet veprimi gjyqėsor, pėrbėrja e trupit gjykues (emri dhe mbiemri i gjyqtarit qė kryeson ose kryen veprimin gjyqėsor, i ndihmės gjyqėtarėve, i sekretarit) dhe palėt (emėri dhe mbiemėri i palės ose i pėrfaqėsuėsve tė tyre).

Nė proēes-verbal duhet tė shėnohet cili prej personave qė janė thi­rrur nė seancėn gjyqėsore ėshtė paraqitur dhe cili jo.

Gjithashtu, nė proēes-verbal duhet tė shėnohen pėrmbledhja e saktė e kėrkimeve, e kundėrshtimeve tė palėve dhe tė personave tė tretė, e thėnieve tė dėshmitarėve dhe tė ekspertėve, provat me shkresė qė janė pa­raqitur, si dhe tė gjitha vendimet qė ka dhėnė gjykata nė vazhdim tė gjykimit, kėrkimet pėrfundimtare tė palėve dhe mendimi i ēfaqur nga pro­kurori, nė ēėshtjet qė merr pjesė. Kur njė nga palėt kėrkon qė tė shėnohen nė proēes verbal pjesė nga fjala e palės tjetėr, gjykata duhet tė marrė parasysh kėtė kėrkim.

Para se tė mbyllet séance gjyqėsore, proēes-verbali lexohet nė prani tė palėve, tė cilat mund tė bėjnė vrejtje, duke vėnė nė dukje mungesat e tij. Mbi kėto vrejtje vendos gjykata.

Proēes-verbali nėnėshkruhet nga kryetari i seancės gjyqėsore dhe nga sekretari.

 

 

KAPITULLI XV

 

SIGURIMI I PADISĖ

 

Neni 157.

 

Nė ēdo fazė tė gjykimit dhe gjersa vendimi tė marrė formėn e prerė paditėsi mund tė kėrkojė nga gjykata, nė tė cilėn ėshtė ngritur padia, qė tė lejojė sigurimin e padisė.

Sigurimi i padisė mund tė lejohet edhe nga gjykata e shkallės sė dytė, kur padia ėshtė duke u shqyrtuar prej saj.

Sigurimi i padisė lejohet pėr tė gjitha llojet e padive.

 

Neni 158

 

Sigurimi i padisė mund t’i kėrkohet edhe para ngritjes sė padisė gjyqtarit popullor tė vendit ku ka banimin paditėsi ose ku ndodhet pasuria me tė cilėn do tė sigurohet padia. Nė kėto raste, gjyqtari, kur lejon sigurimin e padisė, cakton edhe njė afat, jo mė tė gjatė se dhjetė ditė, brėnda tė cilit duhet tė ngrihet padia.

 

Neni 159.

 

Sigurimi i padisė lejohet, kur gjykata ēmon se paditėsi ka arsye tė dyshojė se ekzekutimi i vendimit pėr tė drejtat e tij mund tė bėhet i pamundur ose i vėshtirė, dhe me kusht qė:

a) padia tė mbėshtetet nė prova me shkresė, ose

b) paditėsi tė japė garanci, nė masėn dhe llojin e caktuar nga gjykata pėr dėmin qė mund t’i shkaktohet tė paditurit nga sigurimi i padisė.

Gjykata mund tė kėrkojė nga paditėsi garanci edhe nė rastin e pa­rashikuar nga germa “a” e kėtij neni.

Institucionet shtetėrore pėrjashtohen nga dhėnia e garancisė.

 

Neni 160.

 

Nė paditė pėr ushqim, sigurimi i padisė lejohet edhe kur nuk janė ku­shtet e parashikuar nga neni i sipėrmė. Sigurimi i padisė vendoset nga gjykata edhe kryesisht.

 

Neni 161.

 

Nė paditė pėr kėrkim tė hollash kundėr institucioneve dhe ndėrmarrje­ve shtetėrore nuk lejohet sigurimi i padisė, pėrveē kur paditė rrjedhin nga veprime krediti tė Bankės kundėr ndėrmarrjeve shtetėrore.

 

 

Neni 162.

 

Gjykata mund tė lejojė sigurimin e padisė nė tėrėsi ose vetėm pėr ato pjesė tė saj, qė ajo i gjen mjaft tė bazuara.

 

Neni 163.

 

Kėrkesa pėr sigurimin e padisė shqyrtohet nga gjykata edhe pa u thirrur pala tjetėr.


 

Neni 164.

 

Sigurimi i padisė bėhet:

a) me sekuestrimin e sendeve tė luejtėshme dhe tė paluejtėshme si dhe tė kredive tė debitorit (tė paditurit);

b) me marrjen nga ana e gjykatės tė masave tė tjera tė pėrshtateshme, duke pėrfshirė edhe pezullimin e ekzekutimit.

Gjykata mund tė lejojė sigurimin e padisė me disa nga llojet e ndryshme tė masave tė sigurimit, por gjithmonė pėr njė shumė tė pėrgjithėshme jo mė tė madhe se atė tė padisė.

Nė paditė pėr kėrkim tė holkash, nuk mund tė vihet sekuestėr mbi sen­de qė, sipas neneve 384 dhe 443 tė kėtij Kodi, nuk mund tė sekustrohen.

 

Neni 165.

 

Me kėrkesėn e njerės nga palėt, gjykata, pasi tė dėgjojė edhe palėn kundėrshtare, mund tė zėvėndėsojė njė masė sigurimi me njė tjetėr.

Pėr sigurimin e padive qė kanė pėr objekt kredi tė hollash, i padituri, nė vėnd tė masės sė sigurimit qė ka caktuar gjykata, mund tė depozitojė pranė gjykatės shumėn qė ėshtė objekt i padisė.

Gjithashtu, gjykata mund tė heqė sekuestrėn, kur ēmon se ėshtė ēdu­kur shkaku pėr tė cilin ėshtė vėnė sekuestrua.

 

Neni 166.

 

Vendimet e gjykatės nė lidhje me sigurimin e padisė ekzekutohen dhe kanė efekt sipas rregullave tė caktuara pėr ekzekutimin e vendimeve mbi sendet e luejtėshme dhe tė paluejtėshme.

 

Neni 167.

 

Kundėr vendimit tė gjykatės nė lidhje me sigurimin e padisė, tė ndry­shimit ose tė heqjes sė sigurimit tė padisė mund tė bėhet ankim i veēante brėnda afatit tė caktuar, qė nga dita e dhėnies sė vendimit, kur palėt ka­nė qėnė tė pranishme ose, qė nga dita e komunikimit tė vendimit palės, qė nuk ka qėnė e pranishme.

Ankimi nuk pengon vazhdimin e shqyrtimit tė padisė.

 

Neni 168.

 

Paraqitja e ankesės nuk pezullon ekzekutimin e vendimit, tė dhėnė nė lidhje me masėn e sigurimit.

Paraqitja e ankesės kundėr vendimit, me tė cilin zėvėndėsohet ose hiqet masa e sigurimit, pezullon ekzekutimin e kėtij vendimi.

 

Neni 169.

 

Kur padia pėr tė cilėn ėshtė lejuar masa e sigurimit, nuk ėshtė ngri­tur brėnda afatit tė caktuar nga gjyqtari popullor si dhe kur ėshtė vendosur refuzimi i padisė ose pushimi i gjykimit tė saj, gjyqtari popullor ose, sipas rastit, gjykata. mbi kėrkimin e palės sė interesuar ose kryesisht, vendos heqjen e sigurimit tė padisė. Heqja e sigurimit tė padisė ekzekutohet kur vendimi tė marrė formėn e prerė.

Nė kėto raste, garancia e dhėnė pėr sigurimin e padisė ēlirohet me kėrkesė tė paraqitur nga pala e interesuar, nė qoftė se pala tjetėr nuk ngre padi pėr shpėrblimin e dėmit, brėnda pesėmbedhjetė ditėve nga ko­munikimi i kėrkesės.

 

Neni 170.

 

Kur me vendimin pėrfundimtar padia pranohet, gjykata vendos edhe vėrtetimin e sigurimit tė padisė.


Sekuestrimi, i vendosur si masė sigurimi i padisė, kthehet nė sekuestrim ekzekutiv, kur vendimi pėrfundimtar merr formėn e prerė.

 

KAPITULLI XVI.

PROVAT

 

1. Dispozita tė pėrgjithėshme

 

Neni 171

 

Secila palė ėshtė e detyruar tė provojė faktet nė tė cilat bazon kėrkimet ose prapsimet e saj.

Provat paraqiten nga palėt, por mund tė merren edhe kryesisht nga gjykata.

Kur provat e paraqitura nuk janė tė mjafta, gjykata mund tė kėrkojė nga palėt paraqitjen e provave tė tjera ose tė urdhėrojė kryesisht marrjen e tyre.

 

Neni 172

 

Faktet e njohura botėrisht ose zytarisht nga gjykata nuk ka nevojė tė provohen.

Faktet, pėr tė cilat ekziston njė prezumim Iigjor, nuk duhet tė provohen nga pala, nė dobi tė cilės ėshtė prezumimi.

 

Neni 173

 

Pohimet e bėra nė gjykatė prej palėve, ose prej pėrfaqėsuesve tė tyre, ēmohen nga gjykata, duke u marrė parasysh tė gjitha rrethanat e ēėshtjes.

 

Neni 174

 

Palėt lejohen tė paraqitin vetėm ato prova qė gjykata i ēmon tė domosdoshme pėr ēėshtjen,

 

Neni 175

 

Kur marrja e njė prove ėshtė e dyshimtė ose paraqit vėshtirėsi tė veēantė, gjykata mund tė caktojė njė afat pėr marrjen e saj. Nė rast se prova nuk merret brėnda kėtij afati, ēėshtja mund tė shqyrtohet pa u marrrė parasysh prova qė mungon.

 

Neni 176

 

Kur baza e padisė vėrtetohet por nuk ka tė dhėna tė mjafta pėr shumėn. ose sasinė e objektit tė padisė, gjykata kėtė e cakton vetė ose me anė ekspertimi.

 

Neni 177

 

Ligjet e njė shteti tė huaj qė nuk njihen nga gjykata dhe nuk mund tė merren me anėn e Minstrisė sė Punėve tė Jashtėme, duhet t’i provojė pala qė kėrkon tė zbatohen.

 

2.         Dėshmitarėt

 

Neni 178

 

Prova me dėshmitarė lejohet nė tė gjitha rastet, pėrveē kur ligja pėr vlefshmėrinė ose provimin e njė veprimi juridik kėrkon shkresė.

 

Neni 179

 

Nuk lejohet prova me dėshmitarė kundėr ose tej pėrmbajtjes sė njė akti zyrtar ose privat qė pėrbėn provė tė plotė. Gjithashtu, nuk lejohet tė provohet me dėshmitarė marrėveshja e palėve pėr ndryshimin e kontratės ose shuarje me anė pagimi ose faljeje e detyrimeve nė tė holla qė rrjedhin nga njė kontratė qė ėshtė bėrė ose duhej bėrė me dokument, edhe sikur shuma ose vlefta e paguar tė jėtė mė e vogėl se 5000 lekė.

 


Neni 180

 

Rregullat e caktuara nė dy nenet e mėsipėrme nuk zbatohen dhe lejohet prova me dėshmitarė:

1) kur dokumenti qė kėrkohet nga ligji pėr vlefshmėrinė provimin e veprmit juridik ka humbur ose ėshtė prishur pa fajin e palės;

2) kur ka njė fillim prove me shkresė. Quhet fillim prove me shkresė ēdo shkresė qė rrjedh nga ai, kundrejt tė cilit drejtohet kėrkimi dhe nga pėrmbajtja e sė cilės del se fakti i pretenduar ėshtė pothuajse i vėrtetė

 

3) kur veprimi juridik, i bėre me shkresė, ėshtė kryer: a) nė kundėrshtim me ligjėn, nė mashtrim tė ligjės ose haptazi nė dėm tė shtetit ose nė kundėrshtim me rregullat e bashkėjetesės socialiste.; b) nėn influencėn e mashtimit, kanosjes, ose pėr shkak tė njė marrėveshjeje me keqbesim tė bėrė midis pėrfaqėsuesit tė njėrės palė dhe palės tjetėr; c) nėn influencėn e nevojės sė madhe tė palės.

4) kur pėr shkak tė rrethanave nė tė cilat ėshtė kryer veprimi juridik ose tė marrėdhėnieve tė posoēme tė palėve nuk ka qėnė e mundur tė merrej prova me shkresė.

 

Neni 181

 

Kur njė veprim juridik, i bėrė me shkresė, ėshtė kryer vetėm pėr dukje, pa patur qėllim palėt tė krijojnė pasoja juridike, ose pėr tė mbuluar njė veprim juridik tjetėr, tė cilin palėt kanė dashur, prova me dėshmitarė lejohet pa kufizim kur kėrkohet nga persona tė tjerė, kurse kur kėrkohet nga njėra prej palėve kontraktuese, lejohet vetėm nė rast se ka provė me shkresė tė lėshuar nga pala tjetėr ose deklarime tė bėra prej kėsaj pėrpara institucioneve shtetėrore, nga tė cilat bėhet e besueshme se veprimi juridik ėshtė kryer vetėm nė dukje.

 

Neni 182

 

Nuk mund tė thirren dhe tė pyeten si dėshmitarė:

a) pėrfaqėsuesit e palėve nė ēėshtje, pėr rrethana pėr tė cilat aknė marrė dijeni nga tė pėrfaqėsuarit e tyre pėr shkak tė detyrės sė tyre si pėrfaqėsues;

b) personat qė pėr shkak tė metash fizike ose psihike, nuk janėė tė aftė tė kuptojnė drejt faktet qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen dhe tė bėjnė dėshmi tė rregulltė;

c) personat qė me thėniet e tyre nė gjyq, mund tė zbulojnė sekret shtetėror ose tė shėrbimit.

 

Neni 183

 

Kur dėshmitari pėr shkak sėmundjeje, ose pėr shkak tė karakterit veēanėrisht tė rėndėsishėm tė punės sė tij nuk mund tė paraqitet, gjykata mund tė vendosė qė pyetja e tij tė bėhet nga njė anėtar i deleguar i saj, jashtė qendrės sė gjykatės. Nė kėto raste, pyetja e dėshmitarit bėhėt pėrpara ditės sė seancės gjyqėsore, duke u njoftuar edhe palėt.

 

Neni 184

 

Kryetari i seancės gjyqėsore, pasi tė jetė siguruar pėr identitetin e dėshmitarėve, u njofton kėtyre se janė tė detyruar tė tregojnė gjithēka dijnė nė lidhje me ēėshtjen, i paralajmėron pėrgjegjėsinė qė kanė pėr dėshmi tė rremė, duke u marrė pėr kėtė deklaratė tė shkruar, dhe i urdhėron qė tė largohen nga salla e ghyqit, duke i porositur qė tė mos merren vesh midis tyre.


 

Neni 185

 

Pala mund tė heqė dorė nga dėgjimi i dėshmitarit qė ka thirrur; por ky mund tė pyetet nė rast se pala tjetėr e kėrkon, ose nė rast se gjykata ēmon se pyetja e tij ėshtė e nevojėshme pėr sqarimiri e ēėshtjes.

 

Neni 186

 

Dėshmitarėt pyeten njėnga njė, nė prani tė palėve qė janė paraqitur pa qenė tė pranishėm dėshmitarėt e tjerė qė nuk janė pyetur. Rradha e pyetjes sė dėshmitarėve caktohet nga kryetari i seancės. Asnjė dėshmitar i pyetur nuk mund tė largohet nga salla e gjyqit pa lejen e kryetarit.

 

Neni 187

 

Dėshmitari pyetet mė parė nga pala qė ka kėrkuar thirrjen e tij dhe pastaj nga pala tjetėr. Secila nga palėt ka tė drejtė t’ i bėjė dėshmitarit pyetje plotėsuese pėr tė sqaruar ose pėr tė plotėsuar pėrgjigjet qė ka dhėnė nė lidhje me pyetjen e palės tjetėr.

Kryetari dhe anėtarėt e gjykatės mund t’i bejnė pyetje dėshmitarit nė ēdo kohė, si pėrpara, ashtu edhe pasi tė kenė mbaruar palėt pyetjet e tyre.

 

Neni 188

 

SeciIi nga dėshmitarėt mund tė pyetet pėrsėri nė prani tė dėshmitarėve tė tjerė ose tė ballafaqohet me ta.

 

 

Neni 189

 

Kur pėr konstatimin e njė rrethane pala tregon shumė dėshmitarė, gjykata mund tė lejojė vetėm disa prej tyre. Dėshmitarėt e mbetur, mund tė dėgjohen, nė rast se ata qė u thirrėn nuk vėrtetuan rrethanėn qė kėrkohej tė provohej.

 

Neni 190

 

Kur gjatė shqyrtimit tė njė ēėshtjeje gjykata ēmon se me thėniet e dėshmitarėve tė pyetur janė pėrcaktuar plotėsisht rrethanat pėe sqarimin e tė cilave janė thirrur dėshmitarėt, gjykata ka tė drejtė tė heqė dorė nga dėgjimi i dėshmitarėve tė tjerė, nė rast se palėt nuk kanė kundėrshtim.

 

Neni 191

 

Dėshmitarėt mund tė kenė me vehte shėnime tė shkruara kur flasin pėr ēėshtje qė kanė tė bėjnė me llogari dhe tė dhėna tė tjera qė ėshtė vėshtirė tė mbahen mėnd.

 

3. Dokumentat

 

Neni 192

 

Dokumenta janėe: aktet qė dalin nga organet e pushtetit ose tė administratės shtetėrore dhe nga personat zyrtarė; aktet qė dalin nga institucionet e tjerė shtetėrore tė cilėt ushtrojnė vetėm funksione ekonomike; aktet qė burojnė nga organizatat kooperativiste ose shoqėrore nė ēėshtje tė kompetencės sė tyre (akte zyrtare) dhe shkresat e thjeshta (akte private).

 

Neni193

 

Aktet zyrtare qė pėrpillohen nga personat zyrtarė, brėnda kufive tė kompetencės sė tyre dhe nė formėn e caktuar, pėrbėjnė provė tė plotė pėr deklatimet qė janė bėrė pėrpara tyre, pėr faktet qė kanė ngjarė nė prani tė tyre ose pėr veprimet e kryera prej tyre.

Aktet zyrtare qė dalin nga organet e pushtetit ose tė administratės shtetėrore dhe qė pėrmbajne njė urdhėr, njė vendim ose ēdo masė tjetėr tė marrė prej tyre ose qė tregojnė kryerjen e njė veprimi nga ana e kėtyre organeve, pėrbėjnė gjithashtu provė tė plotė pėr pėrmbajtjen e tyre.

 

Kopjet dhe shkurtimet e akteve tė pėrmendura mė sipėr, tė vėrtetuara rregullisht, kanė fuqi provuese sikundėr dhe origjanalet.

Aktet zyrtare qė dalin nga organet e pushtetit ose tė administratės shtetėrore, jo nė ushtrimin e pushtetit tė tyre, aktet zyrtare qė dalin nga institucionet e tjerė tė cilėt ushtrojnė vetėm funksione ekonomike, aktet zyrtare qė dalin nga organizatat kooporativiste ose shoqėrore pėrbėjnė provė pėr pėrmbajtjen e tyre gjersa nuk provohet e kundėrta, pėrveē rasteve kur nė ligjė parashikohet ndryshe.

 

Neni 194

 

Shkresa e thjeshtė, e nėnėshkruar nga personi qė e ka lėshuar, pėrbėn provė tė plotė se deklarimet qė pėrmban janė tė atij qė e ka nėnėshkruar, nė rast se personi, kundėr tė cilit paraqitet shkresa, pranon se ėshtė nėnėshkruar prej tij.

 

Neni 195

 

Shkresa e thjeshtė merr datė tė saktė kundrejt personave tė tretė vetėm nga dita qė ėshtė vėrtetuar ose regjistruar nė njė institucion shtetėror ose nga dita nė tė cilėn ai qė ka nėnėshkruar ka vdekur ose nuk ka qėnė nė gjėndje fizike tė shkruajė, ose nga dita nė tė cilėn pėrmbajtja e shkresės ėshtė pėrsėritur ose ėshtė konstatuar nė njė akt zyrtar sidhe nga dita nė tė cilėn ka ngjarė ndonjė fakt tjetėr qė provon nė tė njėjtėn mėnyrė se shkresa ėshtė pėrpilluar nė njė datė tė mėparėshme.

 

Neni 196

 

Shėnimet e bėra nė librat e llogarisė, kur kėto janė mbajtur nė rregull, ēmo­hen nga gjykata nė lidhje me rrethanat e tjera tė ēėshtjes si kundra ashtu dhe nė dobi tė personit, ndėrmarrjes ose organizatės qė ka mbajtur librat.

 

Neni 197

 

Teksti i riprodhuar i telegramit qė i dorėzohet atij tė cilit i drejtohet, quhet se ėshtė i njėjtė me tekstin origjinal tė nėnėshkruar nga dėrguesi dhe qė ėshtė depozituar nė zyrėn telegrafike tė dėrgimit.

 

Neni 198

 

Dokumentat nė gjuhė tė huaj duhet tė paraqiten bashkė me pėrkthi­min e tyre tė saktė nė gjuhėn shqipe. Nė rast se gjykata nuk mund t’ a kontrollojė vetė saktėsinė e pėrkthimit, emėron eksperte.

 

Neni 199

 

Gjykata ēmon fuqinė provuese tė njė dokumenti qė ka gėrvishtje, shuarje, shtesa midis radhėve dhe ērregullime tė tjera materiale, duke marrė parasysh dhe rrethanat e tjera tė ēėshtjes.

 

Neni 200

 

Dokumentat e ndryshme paraqiten nga palėt. Por edhe gjykata ka tė drejtė t’i kėrkojė kėto vetė nga institucioni ku ndodhen ose t’ i japė palės sė intere­suar njė shkresė, me anėn e sė cilės t’ i terheqė vetė nga institucioni.

 

Neni 201

 

Secila nga palėt ka tė drejtė tė kėrkojė qė tė merret me anėn e gjykatės njė dokument qė ka rėmdėsi pėr tė provuar pretendimet e saj dhe qė ndodhet pranė palės kundėrshtare ose pranė njė personi tjetėr qė nuk merr pjesė nė ēėshtjen. Gjykata mund tė marrė parasysh kėtė kėrkim dhe tė urdhėrojė palėn kundėrshtare ose personin tjetėr qė tė paraqitin dokumentin e kėrkuar, kur pala e interesuar e tregon me hollėsi kėtė dokument, rrethanat qė bėjnė tė besueshme se ky ndodhet pranė palės kundėrshtare ose pranė njė personi tjetėr si dhe faktet qė do tė provohen me kėtė dokument.

 

Neni 202

 

Institucionet dhe personat qė nuk marrin pjesė nė ēėshtjen, kur u kėrkohet njė dokument qė ndodhet pranė tyre, dhe qė nuk kanė mundėsi t’a paraqitin brenda qė u ka caktuar gjykata, janė tė detyruar tė njohftojnė gjykatėn pėr mos paraqitjen e dokumentit nė afat, duke treguar dhe shkaqet. Gjykata, kur nuk i gjen me vend shkaqet e treguara si dhe kur nuk ėshtė lajmėruar se dokumenti i kėrkuar nuk ka mundėsi qė tė dėrgohet, ka tė drejtė tė dėnojė personat pėrgjegjės sipas nenit 108 tė kėtij Kodi.

 

Neni 203

 

Kur paraqitja e dokumentave nė gjykatė ėshtė e vėshtirė, pėr shkak se kėto janė tė shumta ose pėr shkak se vetėm njė pjesė e tyre ka rėndėsi pėr ēėshtjen ose pėr ndonjė shkak tjetėr, gjykata mund tė kėrkojė qė t’i paraqiten vetėm pjesė tė nxjerra tė tyre, tė vėrtetuara rregullisht ose tė urdhėrojė qė tė bėhet njė kqyrje e dokumentave nė vendin ku ndodhen

 

Neni 204

 

Dokumenti, qė ėshtė pėrpilluar nga njė person zyrtar qė nuk ka qenė kompetent ose qė ėshtė pėrpilluar jo sipas formės sė caktuar, ka fuqinė provuese tė njė shkrese tė thjeshtė, nė rast se ėshtė nėnėshkruar nga palėt.

 

Neni 205

 

Pala kundėr sė cilės ėshtė paraqitur si provė njė dokument mund tė kundėrshtojė vėrtetėsinė e tij nė njerėn nga kėto mėnyra:

a)         duke mohuar shkimin ose nėnėshkrimin e saj nė shkresėn e thjeshtė ;

b) duke deklaruar se nuk di qė shkrimi ose nėnėshkrimi nė shkresėn e thjeshtė tė jetė i trashėgimlėnėsit tė saj ose i personit nga i cili ajo heq tė drejta;

c)         duke pretenduar se dokumenti ėshtė i fallsifikuar.

 

Neni 206

 

Nė rastet e parashikuara nga neni i sipėrmė, kur pala tjeter, qė ka paraqitur dokumentin, deklaron se dėshiron t’ a pėrdorė kėtė si provė, gjykata vendos qė tė bėhet kontrollimi i vėrtetėsisė sė dokumentit.

Kontrollimi i vėrtetėsisė bėhet me anė krahasimi tė dokumentit me dokumenta tė tjera, vėrtetėsia e tė cilėve nuk mund tė kundėrshtohet, dhe, kur nuk ka tė tilla ose kėto nuk janė tė mjaftueshme, me shkrimin ose nėnėshkrimin qė pala kundėrshtare vė para gjykatės, ose me anė tė dėshmitarėve.

Krahasimi bėhet me anė ekspertėsh.

 

Neni 207

 

Gjykata, pas kontrollimit tė vėrtetėsisė sė dokumentit, me vendim qė jep gjatė gjykimit ose me vendimin pėrfundimtar, shprehet nėse dokumenti ėshtė ose jo i vėrtetė. Kur rezulton se dokumenti nuk ėshtė i vėrtetė, gjy­kata e pėrjashton kėtė nga provat dhe, nė qoftė se rezulton se dokumenti ėshtė i falsifikuar, ia dėrgon prokurorit pėr tė bėrė ndjekje penale.

Gjykata, me vendimin qė pranon se dokumenti ėshtė i vėrtetė, dėnon palėn qė ka pretenduar fallsifikimin ose qė ka mohuar shkrimin ose nėnėshkrimin e saj me gjobė nga 500—5000 lekė.

 

4. Ekspertėt

 

Neni 208

 

Kur nė gjykimin e njė ēėshtjeje kėrkon njohuri tė posaēme nė fushėn e shkencės, teknikės, ose artit, gjykata mund tė thėrresė njė ose mė shumė ekspertė.


Mendimi i ekspertėve nuk ėshtė i detyrueshėm pėr gjykatėn; megjithatė, kur gjykata ka mendim tė kundėrtė nga ekspertėt, duhet t’ a arsyetojė me hollėsi kėtė ndryshim mendimi nė vendimin pėrfundimtar ose nė njė vendim qė jep gjatė gjykimit.

 

Neni 209

 

Pėrpara se tė fillojė pyetja e ekspertėve, kryetari i seancės gjyqėsore sigurohet pėr identitetin e tyre dhe i paralajmėron se duhet tė ēfaqin men­dimin e tyre nė pajtim tė plotė me rrethanat e ēėshtjes dhe me njohuritė e posaēme, pėr tė cilat thirret eksperti; nė kėtė rast, kryetari u njofton pasojat qė ka mosdhėnia e mendimit si dhe dhėnia e njė mendimi tė rremė.

 

Neni 210

 

Kur shihet se ekspertimi ėshtė i metė ose i paqartė si dhe kur ka ndryshim mendimesh midis ekspertėve, gjykata, kryesisht ose me kėrkesėn e ndonjėrės nga palėt, mund tė kėrkojė sqarime plotėsuese ose tė urdhėrojė kryerjen e njė ekspertimi tė ri, duke thirrur ekspertė tė tjerė.

 

Neni 211

 

Kryetari i tregon ekspertit pikat pėr tė cilat duhet tė japė mendim; gjithashtu palėt kanė tė drejtė tė parashtrojnė pyetje edhe me shkrim, pėr tė cilat duhet tė japė mendim eksperti.

Me lejen e kryetarit, eksperti mund tė marrė dijeni pėr rrethanot e ēėshtjes, sqarimi i tė cilave i nevojitet pėr tė dhėnė mendimin. Eksperti mund t’u bėjė pyetje dėshmitarėve dhe tė marrė pjesė nė kqyrjen nė vend dhe nė shqyrtimin e provave.

 

Neni 212

 

Kur ekspertėt janė mė shumė se njė dhe kėrkojnė qė tė merren vesh midis tyre, duhet tė lejohen.

 

Neni 213

 

Kur ekspertimi nuk mund tė bėhet pėrpara gjykatės, pėr shkak se ėshtė e pamundur ose e vėshtirė qė objekti tė sillet nė gjykatė, ekspertimi mund tė bėhet nė vėndin ku ndodhet objekti, duke u njoftuar palėve dita e ekspertimit.

 

Neni 214

 

Mendimi i ekspertėve jepet me gojė ose me shkrim, si t’a ēmojė me tė arėsyeshme gjykata. Mendimet e ēfaqura me gojė shėnohen nė proēes­-verbal dhe nėnėshkruhen nga eksperti.

Mendimi i ekspertėve duhet tė jetė i arėsyetuar.

 

Neni 215

 

Kur ekspertėt janė tė njė mendimi, pėrfundimet e ekspertimit mund t’i parashtrojė njėri qė caktohet prej tyre; kur ka ndryshim mendimesh midis ekspertėve, secili prej tyre duhet tė parashtrojė vetė mendimin e tij. Pasi tė kenė dhėnė mendimin, ekspertėve mund t’ u bėhen pyetje.

 

5. Kqyrja e personave dhe e sendeve dhe kqyrja nė vėnd.

 

Neni 216

 

Kur gjykata ēmon tė nevojėshme qė njė person ose njė send tė kqyret drejt pėr drejt prej saj ose tė bėhet kqyrja nė vėnd, ajo, kryesisht ose me kėrkesėn e palėve vendos qė tė bėhet kqyrja me ose pa ekspertė.

Kqyrja mund tė bėhet edhe pėr tė verifikuar provat e tjera.


 

Neni 217

 

Kqyja nė nė vend si dhe ēdo kqyrje tjetėr jashtė gjykatės, bėhet nga i gjithė trupi gjykues dhe, kur ky nuk mund te shkojė vetė, nga njė anėtar i tij ose nga gjyqtari i vėndit ku do bėhet kqyrja.

Pėr kryerjen e kqyrjes duhet tė njoftohen palėt.

 

Neni 218

 

Kur bėhet kqyrja mbi nje person, gjykata duhet tė veprojė nė mėnyrė tė tiIIė qė tė mos i preket dinjiteti personal, pėr kėtė arėsye gjykata mund tė mos jetė vetė e pranishme por tė ngarkojė me kėtė detyrė njė ekspert tė pėrshtatėshėm.

 

Neni 219

 

Pėr kqyrjen nė vend dhe pėr ēdo kqyrje tjetėr qė bėhet jashtė gjykatės mbahet proēes—verbal nė tė cilin tregohen palėt qė kanė marrė pjesė, pretendimet dhe vėrejtjet e tyre rreth kqyrjes dhe pėrfundimi i kqyrjes. Proēes—verbali nėnėshkruhet, sipas rastit, nga tė gjithė gjyqtarėt ose nga gjyq­tari i vetėm si dhe nga palėt dhe personat e tjerė tė ndodhur gjatė kqyrjes.

 

6. Sigurimi i provės (paraprova)

 

Neni 220

 

Kur ka rrezik qė njė provė tė ēduket ose tė vėshtirėsohet marrja e saj, pala e interesuar mund tė kėrkojė qė ajo tė merret mė pėrpara.

 

Neni 221

 

Kėrkesa pėr sigurimin e provės paraqitet nė gjykatėn qė shqyrton ēėshtjen dhe, nė rast se padia nuk ėshtė ngritur, nė gjykatėn popullore tė vėndit ku ka banimin personi qė do tė pyetet, ose ku ndodhet sendi mbi tė cilin do tė bėhet kqyrja.

 

Neni 222

 

Nė kėrkesėn pėr sigurimin e provės duhet tė tregohen prova qė do tė merret, rrethanat pėr vėrtetimin e tė cilave shėrben prova dhe arėsyet qė e bėjnė tė besueshme se mė vonė prova mund tė ēduket ose tė vėshtirėsohet marrja e saj.

Kopja e kėrkesės i komunikohet palės tjetėr, pėrveē kur nuk dihet palė tjetėr ose kur marrja e provės nuk lejon shtytje.

 

Neni 223

 

Vendimi me tė cilin pranohet kėrkesa pėr sigurimin e provės duhet tė tregojė provėn qė do tė merret dhe mėnyrėn e marrjes sė provės.

Kundėr vendimit tė gjykatės me tė cilin refuzohet kėrkesa pėr siguri­min e provės, mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

Neni 224

 

Pėr mėnyrėn e marrjes sė provės dhe pėr fuqinė e saj provuese zbatohen rregullat e pėrgjithėshme.

Shpenzimet pėr marrjen e provės parapaguhen nga kėrkuesi dhe, nė pėrfundim tė gjykimit i ngarkohen palės, sipas rregullave tė pėrgjithėshme­.

 

KAPITULLI XVII.

PEZULLIMI DHE PUSHIMI I GJYKIMIT

 

Neni 225

 

Gjykata vendos pezullimin e gjykimit:

a)         kur njera nga palėt vdes;

b)         kur shihet e nevojėshme qė t’ i emėrohet njė pėrfaqėsues ligjor palės qė nuk ka, ose, qė mė vonė, ka humbur zotėsinė pėr tė vepruar si palė;

c) kur njė person juridik, qė ėshtė palė, mbaron;

ē)         kur njėra palė ėshtė thirrur nė Ushtrinė Popullore, qė ndodhet nė gjendje lufte;

d) kur ēėshtja nuk mund tė zgjidhet para se tė zgjidhet njė ēėshtje tjetėr civile, penale ose administrative;

dh) kur pezullimi i gjykimit parashikohet shprehimisht nė kėtė Kod;

e) kur pezullimi i gjykimit kėrkohet nga tė dy palėt.

Gjykata mund tė vendosė pezullimin e gjykimit tė ēėshtjes kur njera nga palėt ėshtė thirur nė Ushtrinė Popullore.

 

Neni 226

 

Nė rastet e parashikuara nga pikat ”a”, “b”, “c” tė nenit tė mėsipėrmė, pezullimi i gjykimit vazhdon gjersa tė paraqitet pėr tė marrė pjesė nė ēė­shtjen ose tė thirret nga pala kundėrshtare personi qė hyn nė tė drejtat ose pėrfaqėsuesi ligjor i palės, qė ka humbur zotėsinO pėr tė vepruar si palė.

Nė rastet e tjera tė pezullimit, gjykimi rifillon, pasi tė jenė ēdukur pen­gesat qė shkaktuan pezullimin e tij.

Nė rastet e parashikuara nga pikat “a”, “b”, “c” dhe “d” gjykata, edhe kryesisht, mund tė marrė masat e nevojėshme pėr ēdukjen e kėtyre pengesave.

Gjykimi i ēėshtjes fillon qė nga veprimi i mbetur nė kohėn e pezu­Ilimit tė saj.

 

Neni 227

 

Gjykata vendos pushimin e gjykimit:

a) kur asnjėra nga palėt nuk kėrkon brOnda tre muajve rifillimin e gjykimit tė pezulluar me kėrkimin e palėve;

b) kur paditėsi heq dorė nga gjykimi i padisė;

c)         kur pushimi i gjykimit parashikohet shprehimisht nė kėtė Kod.

 

 

Neni 228

 

Pushimi i gjykimit sjell si pasojė anullimin e tė gjitha veprimeve proēeduriale, duke pėrfshirė edhe vendimet qė jepen gjatė gjykimit, por nė rast se paditėsi ngre pėrsėri tė njėjtėn padi, provat e mbledhura nė gjyki­min e pushuar mund tė merren parasysh nė gjykimin e kėsaj padie, nė qoftė se pėr marrjen rishtaz tė tyre ka vėshtirėsi ose pengesa tė paka­pėrxyeshme.

Pushimi i gjykimit nuk shuan padinė.

 

Neni 229

 

Kundėr vendimit me tė cilin vendoset pezullimi, pushimi ose refuzimi i rifillimit tė gjykimit, mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

KAPITULLI XVIII

DHĖNIA E VENDIMIT

 

Neni 230

 

Nė dhomėn e kėshillit, kur bisedohet ēėshtja dhe pėrpillohet vendimi ndodhen vetėm gjyqtarėt, qė pėrbėjnė trupin gjykues tė ēėshtjes: gjatė bisedimit nuk lejohet tė qėndrojnė nė dhomėn e kėshillit sekretari i seancės gjyqėsore ose persona tė tjerė.

 

Neni 231

 

Pėrpara se tė jepet vendimi, kryetari shtron pėr bisedim me rradhė tė gjitha pikat, qė janė shqyrtuar gjatė gjykimit tė ēėshtjes.


 

Neni 232

 

Vendimi jepet me shumicė votash tė gjyqtarėve qė kanė marrė pjesė nė seancėn, nė tė cilėn ka pėrfunduar shqyrtimi i ēėshtjes.

Asnjė nga gjyqtarėt nuk ka tė drejtė tė abstenojė nga votimi. Gjyqtari qė mbetet nė pakicė ka tė drejtė tė parashtrojė me shkrim mendimin e tij qė bashkohet me vendimin, por nuk shpallet.

 

Neni 233

 

Gjykata vendimin e mbeshtet vetėm nė tė dhėna qė ndodhen nė ak­tet dhe qė janė shqyrtuar nė seancėn gjyqėsore

Ēmuarja e provave, qė ndodhen nė aktet, bėhet nga gjykata, sipas bindjes sė saj tė brėndėshme, tė mbėshtetur nė ndėrgjegjen juridike socialiste dhe tė formuar nga shqyrtimi i tė gjitha rrethanave tė ēėshtjes nė tėrėsinė e tyre.

 

Neni 234

 

Gjykata, nė dhėnien e vendimit, duke marrė parasysh rrethanat e dala gjatė gjykimit, mund tė tejkaIojė sasinė e objektit tė padisė, kur kjo sasi nuk bazohet nė njė marrėveshje tė pėrfunduar mė parė nga palėt  ose nuk ėshtė caktuar nė ligjė.

 

Neni 235

 

Vendimi duhet tė pėrmbajė hyrjen, pjesėn pėrshkruese—arsyetuese dhe pjesėn, urdhėruese.

Nė hyrjen e vendimit duhet tė pėrmėnden;

1)         gjykata qė ka gjykuar ēėshtjen;

2)         trupi gjykues dhe sekretari;

3)         koha dhe vendi i dhėnies sė vendimit:

4)         palėt, duke u shėnuar identiteti dhe cilėsia e tyre si paditės, i paditur, ndėrhyrės ej. si dhe perfaqėsuesit e tyre;

5)         emėri i prokurorit, nė qoftė se ka marė pjesė;

6)         objekti i padisė;

7)         pretendimet dhe prapsimet e palėve dhe kėrkimet e tyre pėrfundimtare;

8)         mendimi i prokurorit, nė qoftė se ka marrė pjesė.

Nė pjesėn pėrshkruese—arsyetuese duhet tė pėrmenden:

1)         rrethanat e ēėshtjes, ashtu siē janė konstatuar gjatė gjykimit, dhe pėrfundimet e nxjerra nga gjykata:

2)         provat dhe arėsyet, nė tė cilat mbėshtetet vendimi;

3)         dispozitat ligjore, nė tė cilat bazohet vendimi.

Nė pjesėn urdhėruese duhet tė pėrmenden:        

1)         ē’ farė vendosi gjykata;

2)         kujt i ngarkohen shpenzimet gjyqėsore.

Pėrveē kėsaj, nė vėndim duhet tė pėrmendet e drejta pėr tė bėrė ankim ose protestė dhe afati pėr paraqitjen e tyre.

 

Neni 236

 

Vendimi duket tė shkruhet me dorė prej njerit nga gjyqtarėt dhe tė nėnėshkruhet nga tė gjithė gjyqtarėt, qė kanė marrė pjesė nė dhėnien e tij.

 

Neni 237

 

Pasi vendimi tė jetė nėnėshkruar, gjykata kthehet nė sallėn e gjyqit dhe kryetari lexon me zė tė lartė vendimin.

Nė ēėshtjet veēanėrisht tė ndėrlikuara, gjykata mund tė shtyjė shpalljen e vendimit, pėr jo mė vonė se 3 ditė, duke u njoftuar palėve ditėn e cak­tuar pėr shpalljen e vendimit.

 

Neni 238

 

Vendimi shpallet nė emėr tė popullit.

 

Neni 239

 

Kur vendimi pėrmban detyrimin pėr dorėzimin e njė sendi nė natyrė ose detyrimin pėr kryerjen e njė veprimi tė caktuar, gjykata duhet tė trego­jė nė vendimin afatin pėr ekzekutimin e vendimit.

 

Neni 240

 

Gjykata, duke marrė parasysh gjėndjen pasurore tė palėve ose rretha­nat e tjera tė ēėshtjes, mund tė shtyjė afatin e ekzekutimit tė detyrimit ose t’a ndajė kėtė nė kėste.

 

Neni 241

 

Pas shpalIjes se vendimit gjykata nuk mund tė ndryshojė ose tė anullojė vetė vendimin.

Gjykata, kryesisht ose me kėrkesėn e palėve dhe pasi tė thėrresė pa­lėt, mund tė ndreqė nė ēdo kohė vetėm gabimet e bėra nė shkrim ose nė llogari sidhe tė ndreqė pasaktėsitė e dukėshme tė vendimit.

Kundėr vendimit, tė dhėnė pėr rastet e sipėrme, mund tė bėhet ankim sipas rregullave tė pėrgiithėshme.

 

Neni 242

 

Secila nga palėt, brėnda pesė ditėve nga shpallja e vendimit, mund tė kėrkojė plotėsimin e vendimit, nė rast se gjykata nuk ėshtė shprehur mbi tė gjitha kėrkesat pėr tė cilat pala ka paraqitur prova.

Gjykata e shqyrton kėrkesėn, pasi thėrret palėt dhe jep pėr kėtė vendim plotėsues.

Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim, sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

 

Neni 243.

 

Gjykata ka tė drejtė tė japė ose tė sqarime ose tė bėjė intrpretimin e vendimit qė ajo ka dhėnė kur ky ėshtė i errėt dhe e kėrkojnė palėt.

Kėrkesa pėr sqarimin ose interpretimin e vendimit mund tė paraqitet nė ēdo kohė gjersa vendimi nuk ėshtė ekzekutuar.

Kundėr vendimeve tė sipėrme mund tė bėhet ankim sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

 

Neni 244.

 

Vendimet qė jepen gjatė gjykimit dhe qė nuk janė pėrfundimtare, mund tė ndryshohen ose tė revokohen nga gjykata qė i ka dhėnė, pėrveē kur nė kėtė Kod parashikohet se kundėr tyre mund tė bėhet ankim i veēantė.

Gjykata, bashkė me vendimin pėrfundimtar, mund tė japė njė vendim tė veēantė pėr ēėshtje qė nuk kanė Iidhje me zgjidhjen e konfliktit tė palėve por qė rrjedhin nga rrethanat e ēėshtjes sė gjykuar.

 

 

KAPITULLI XIX.

VENDIME ME EKZEKUTIM TĖ PĖRKOHĖSHĖM

 

Neni 245.

 

Gjykata vendos ekzekutimin e pėrkohėshėm tė vendimit, kur objekti i tij ėshtė detyrim pėr ushqim ose pėr shpėrblim nga puna.


Me kėrkesėn e paditėsit, gjykata mund tė lejojė ekzekutimin e pėrkohėshėm edhe nė kėto raste:

a)         kur vendos pėr njė kredi, qė bazohet nė njė akt noterial;

b)         kur vendos pėr njė kredi, qė ėshtė njohur prej vetė tė paditurit

c)         kur nga vonesa e ekzekutimit, paditėsi mund tė pėsojė dėme tė rėndėsishme dhe qė nuk mund tė vihen nė vend, ose kur ekzekutimi i vendimit do tė bėhej i pa mundur, ose kur do tė vėshtirėsohej sė tepėrmi ekzekutimi i tij.

Nė rastet e parashikuara nga germa ”a”, “b” dhe ”c” gjykata mund tė kėrkojė nga paditėsi qė tė japė njė garanci.

 

Neni 246.

 

Kundėr institucioneve shtetėrore nuk lejohet ekzekutimi i pėrkohėshėm i vendimeve, pėrveē kur objekti i vendimit ėshtė shpėrblim nga puna.

 

Neni 247.

 

Kundėr vendimit me tė cilin pranohet ose nuk pranohet ekzekutimi i pėrkohėshėm mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

Neni 248.

 

Kur vendimi, kundėr tė cilit ėshtė bėrė ankim, prishet nga gjykata e shkallės sė dytė, ekzekutimi i pėrkohėshėm pezullohet.

Nė rast se pas prishjes sė vendimit tė parė padia rrėzohet me vendim tė formės sė prerė, gjyqėfituesi i parė detyrohet t’i kthejė palės tjetėr gjithėēka kishte marrė me ekzekutimin e pėrkohėshėm tė vendimit tė parė.

 

 

PJESA E TRETĖ

GJYKIMI NĖ SHKALLĖ TĖ DYTĖ

 

KAPITULLI XX.

ANKIMI KUNDĖR VENDIMEVE

1. Ankimi kundėr vendimeve pėrfundimtare

 

Neni 249.

 

Kundėr vendimeve pėrfundimtare, pėrveē vendimeve tė Gjykatės sė Lartė dhe vendimeve pėr tė cilat nuk lejohet ankimi sipas kėtij Kodi, mund tė bėhet ankim nė gjykatėn e shkallės sė dytė.

 

Neni 250.

 

Afati i ankimit ėshtė dhjetė ditė, qė nga dita e shpalljes sė vendimit pėrfundimtar.

Kur ēėshtja ėshtė gjykuar nė mungesėn e ndonjėrės palė, ankesa kundėr vendimit paraqitet brėnda dhjetė ditėve nga dita qė kėsaj i ėshtė komunikuar vendimi.

Palėt kanė tė drejtė tė paraqitin ankesa plotėsuese gjer nė ditėn e shqyrtimit tė ēėshtjes nga gjykata e shkallės sė dytė.

 

Neni 251.         

 

Ankesa paraqitet nė gjykatėn qė kė dhėnė vendimin.

Ankesa mund tė paraqitet edhe drejt pėr drejt nė gjykatėn e shka­lIės sė dytė.

 

Neni 252

 

Nė ankesėn duhet tė tregohen:

a)         emėri, mbiemėri dhe banimi i palės qė bėn ankimin;

b)         gjykata sė cilės i drejtohet ankesa;


c) vendimi kundėr tė cilit bėhet ankim;

ē) ku qėndron padrejtėsia e vendimit;

d)         ēfarė kėrkohet me ankimin.

Ankesa nėnėshkruhet nga personi qė bėn ankimin.

 

Neni 253.

 

Bashkė me ankesėn duhet tė paraqiten:

a) kopjet e ankesės dhe tė dokumentave tė tjera nė njė numur sa janė personat qė marrin pjesė nė ēėshtjen si palė kundėrshtare;

b) prokura, kur ankesa paraqitet nga pėrfaqėsuesi.

Me paraqitjen e ankesės duhet tė paguhet edhe taksa mbi aktet.

Nė rast se ankesa nuk plotėson kushtet qė pėrmenden nė paragrafet e mėsipėrme, si dhe nė rast se ankesa nuk ėshtė nėnėshkruar, gjykata njof­ton palėn qė tė ndreqė tė metat brėnda pesė ditėve.

 

Neni 254.

 

Gjyqtari kthen ankesėn:

a) kur ėshtė paraqitur jashtė afatit;

b) kur nuk ndreqen nė afatin e caktuar tė metat e pėrmendura nė nenin e mėsipėrmė.

Nė kėto raste zbatohen paragrafet IV dhe V tė nenit 117 tė kėtij Kodi.

Kundėr vendimit pėr kthimin e ankesės ose protestės mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

Neni 255.

 

Gjyqtari, pasi pranon ankesėn, i komunikon kopjen e saj palės tjetėr, ndėrsa aktet e ēėshtjes, bashkė me ankesėn, ia dėrgon gjykatės sė shka­llės sė dytė tė nesėrmen e mbarimit tė afatit tė ankimit pėr tė gjitha palėt ose edhe para mbarimit tė kėtij afati, kur nga tė gjitha palėt janė pa­raqitur ankesat.

 

Neni 256.

 

Kur palėt humbin afatin e ankimit pėr shkaqe tė arėsyeshme, kanė tė drejtė tė paraqitin kėrkesė pėr rivendosjen e afatit pėrpara gjykatės qė ka dhėnė vendimin. Kjo kėrkesė shqyrtohet nga gjykata nė kėshillė dhe kundėr vendimit tė saj mund tė bėhet ankim i veēantė nė gjykatėn e shka­llės sė dytė.

 

Neni 257.

 

Ankesat kundėr vendimeve tė gjykatės popullore shqyrtohen nga ko­Iegji civil i gjykatės sė qarkut dhe ato kundėr vendimeve tė gjykatės sė qarkut, nga kolegji civil i Gjykatės sė Lartė, tė pėrbėrė nga tre anėtarė tė gjykatės.

 

Neni 258.

 

Dita pėr shqyrtimin e ēėshtjes nė gjykatėn e qarkut u njoftohet palėve personalisht, kurse dita pėr shqyrtimin e ēėshtjes nė Gjykatėn e Lartė, njoftohet, me shpalljen e listės sė ēėshtjeve qė do tė shqyrtohen pesė ditė para seancės, ose duke iu njoftuar palėve pensonalisht

 

Neni 259.

 

Mosparaqitja e palėve, qė kanė patur njoftim pėr ditėn e shqyrtimit tė ēėshtjes, nuk ndalon shqyrtimin e saj.

 

Neni 260.

 

Nė shqyrtimin e ēėshtjes nė shkallė tė dytė mund tė marrė pjesė edhe prokurori, i cili mendimin e tij nė lidhje me ēėshtjen mund t’a japė si me shkrim, ashtu edhe me gojė nė seancėn gjyqėsore.



Neni 261.

Shqyrtimi i ēėshtjes nga kolegji i gjykatės sė shkallės sė dytė bėhet nė seancė gjyqėsore dhe fillon me relacionin e njėrit prej antarėve tė ko­Iegjit. Pas kėsaj, palėt, nė rast se janė paraqitur, japin sqarime dhe fjaIėn mė parė e merr pala qė ka paraqitur ankesėn. Mė pas, kolegji dėgjon mendimin e prokurorit dhe, kur ky mungon, lexon mendimin e tij me shkresė, nė qoftė se e ka paraqitur. Kur prokurori ka bėrė protestė, e mer fjalėn i pari.

Bisedimi i ēėshtjes nga ana e kolegjit bėhet sipas rregullave tė cak­tuara nė nenet 230, 231 dhe 232 tė kėtij Kodi.

Neni 262.

Nė ēdo fazė tė shqyrtimit tė ēėshtjes, pala mund tė heqė dorė nga ankimi dhe prokurori nga protesta, nė qoftė se pėr kėtė gjykata nuk ka kundėrshtim. Nė kėtė rast, gjykata vendos pushimin e gjykimit.

Prokurori mė i lartė mund tė heqė dorė edhe nga protesta e paraqi­tur nga prokurori mė i ulėt.

Neni 263.

Bashkėndėrgjyqėsit mund tė bashkohen me ankimin e bėrė nga pala me tė cilėn ata kanė marrė pjesė nė ēėshtjen, por jo mė vonė se tė fillo­jė seanca e gjykimit tė shkallės sė dytė. Bashkimi bėhet me dhėnien e njė kėrkese tė shkruar, kopja e sė cilės i dėrgohet palės tjetėr.

Neni 264.

Gjykata e shkallės sė dytė, nė shqyrtimin e ankesave, vėrteton, nė ba­zė tė akteve tė ēėshtjes, Iigjėshmėrinė dhe themelėsinė e vendimit tė dhėnė nga gjykata e shkallės sė parė. Palėt, pėr tė mbėshtetur ose kundėrshtuar ankesat, kanė tė drejtė tė paraqitin nė gjykatėn e shkallės sė dytė prova tė reja me shkresė.

Neni 265.

Gjykata e shkallės sė dytė, pavarėsisht nga shkaqet qė janė parashtruar nga palėt nė ankesėn ose nė protestėn, ėshtė e detyruar ta shqyr­tojė ēėshtjen nė tėrėsinė e saj, si pėrsa u pėrket palėve qė kanė paraqi­tur ankimin, ashtu edhe pėrsa u pėrket atyre qė nuk kanė paraqitur ankim.

Neni 266.

Gjykata e shkallės sė dytė, nė shqyrtimin e ēėshtjes, mbi ankesėn vendos:

a) Iėnien nė fuqi tė vendimit tė goditur;

b) prishjen e vendimit dhe dėrgimin e ēėshtjes pėr rigjykim nė njė gjykatė tjetėr tė po asaj kategorie ose po nė atė gjykatė me tjetėr trup gjykues dhe, nė pamundėsi, me trup gjykues tė ndryshuar, pėrveē rasteve tė parashikuara nga nenet 272, 273 dne 275 tė kėtij Kodi:

c) prishjen e vendimit dhe pushimin e gjykimit;

ē) ndryshimin e vendimit.

Neni 267.

Shkaqet pėr prishjen e vendimit janė:

a) pamjaftėsia dhe paregullsia e hetimit tė ēėshtjes;

b) shkelja e rėndė e rregullave tė proēedurės;

c) pathemelėsia e vendimit

ē) shkelja ose zbatimi jo i drejtė i ligjės.

Neni 268.

Hetimi ėshtė i pamjaftueshėm dhe i pa rregulltė kur kanė mbetur tė pa sqaruara rrethana, sqarimi i tė cilave mund tė influenconte nė dhėnien e vendimit.

 

 

Neni 269

 

Shkelje me rėndėsi tė rregullave tė proēedurės janė shkeljet e neneve tė kėtij Kodi, tė cilat, duke u hequr ose kufizuar palėve tė drejtat e tyre tė garantuara me Iigjė nė gjykimin e ēėshtjes ose nė ndonjė mėnyrė tjetėr, e kanė penguar gjykatėn qė tė gjykojė ēėshtjen nga tė gjitha anėt dhe kanė influencuar ose mund tė influenconin nė dhėnien e njė vendimi tė drejtė.

Vendimi prishet pa tjetėr:

a)         kur gjykata nuk ėshtė e pėrbėrė nė rregulI;

b)         kur gjykata, me gjithe sė ka patur shkaqe tė parashikuara nga ky Kod, nuk ka vendosur pushimin e gjykimit tė ēėshtjes;

c)         kur nė dhėnien e vendimit ėshtė dhunuar fshehtėsija e dhomės sė kėshilIit (neni 230 i kėtij Kodi);

ē)         kur vendimi nuk ėshtė nėnėshkruar nga gjyqtarėt qė e kanė dhėnė.

 

Neni 270.

 

Vendimi ėshtė pa themel kur nuk vėrtetohet me provat e ndodhura nė aktet ose kur ėshtė nė kundėrshtim me kėto prova si dhe kur nė vendimin nuk janė treguar provat dhe arėsyet mbi tė cilat ky ėshtė mbėshtetur.

 

Neni 271.

 

Shkelje ose zbatim jo i drejtė i Iigjės ėshtė:

a) mos zbatimi nga gjykata i njė Iigje qė duhej zbatuar;

b) zbatimi i njė Iigje qė nuk duhej zbatuar;

c) interpretimi jo i drejtė i njė Iigje, qė vjen nė kundėrshtim me kupti­min e saj tė saktė ose me karakterin e saj tė pėrgjithėshėm.

Nė tė gjitha kėto raste, vendimi mund tė prishet vetėm kur gabimi i gjykatės ėshtė bėrė shkak qė tė jepet njė vendim i ndryshėm nga ay qė do tė ishte dhėnė nga gjykata sikur tė kishte zbatuar Iigjėn si duhet.

 

Neni 272

 

Gjykata e shkallės sė dytė, kur sheh sė janė shkelur dispozitat mbi kompetencėn, prish vendimin dhe i a dėrgon ēėshtjen gjykatės kompetente.

Kur gjykata, pėr ēėshtjen qė nuk ishte nė kompetencėn e saj, ka dhėnė njė vendim tė drejtė dhe, nga ana tjetėr, nuk janė kapėrcyer kompetencat e gjykatės sė cilės i takonte ēėshtja, gjykata e shkallės sė dytė ka tė drejtė tė mos prishė vendimin, por tė mjaftohet t’i vėrė nė dukje gjykatės pėrka­tėse paregullsinė e vendimit tė saj.

 

Neni 273.

 

Gjykata e shkallės sė dytė, kur konstaton sė ēėshtja nuk hyn nė juridiksionin e gjykatave si dhe kur padia nuk mund tė ngrihej ose gjykimi nuk mund tė vazhdonte, prish vendimin dhe vendos vetė pushimin e gjyki­mit tė ēėshtjes.

 

Neni 274.

 

Gjykata e shkallės sė dytė zgjidh vetė ēėshtjen dhe nuk e kthen pėr rigjykim, kur gjykata, pėr faktet e pranuara me vendimin e saj, nuk ka zbatuar drejt Iigjėn si dhe kur vendimi nuk pajtohet me rrethanat e kons­tatuara nga gjykata e shkallės sė parė dhe nuk ka nevojė qė tė merren prova tė rea.

 

Neni 275.

 

Kur vendimi i gjykatės sė shkallės sė parė prishet pėr sė dyti, gjykata e shkallės sė dytė nuk e kthen ēėshtjen pėr rigjykim, por e gjykon vetė si gjykatė e shkallės sė parė.


 

Neni 276.

 

Vendimi i dhėnė nga gjykata e shkallės sė dytė, me tė cilin prishet vendi­mi i gjykatės sė shkallės sė parė, duhet tė pėrmbajė shėnimin e neneve tė ligjės qė janė shkelur, duke treguar ku qėndron pikėrisht shkelja dhe arė­syen pėr tė ciIėn shkelja ėshtė quajtur me rėndėsi.

 

 

Neni 277.

 

Gjykata e shkallės sė dytė, ka tė drejtė qė, edhe kur ėshtė lėnė nė fuqi vendimi i gykatės sė shkallės sė parė, tė vėrė nė dukje shkeljet e bėra nga kjo gjykatė.

 

Neni 278.

 

Vendimi i gjykatės sė shkallės sė dytė ėshtė i formės sė prerė.

 

Neni 279.

 

Kur gjykata e shkallės sė dytė prish vendimin, vėrejtjet e saj nė Iidhje me pamjafyėsinė dhe parregullisinė e hetimit tė ēėshtjes, me shkeIjen e rregu­llave tė proēedurės ose zbatimin e gabuar tė Iigjės, janė tė detyrueshme pėr gjykatėn qė do tė rigjykojė ēėshtjen, por kjo, si tė plotėsojė tė metat, nė pajtim me vrejtjet e gjykatės sė shkallės sė dytė, vendos sipas bindjes sė saj.

 

Neni 280.

 

Nė rigjykimin e ēėshtjes, gjykata merr provat e treguara nga gjykata e shkallės sė dytė dhe ato tė paraqitura nga palėt. Personat e pyetur nė gjykimin e parė pyeten pėrsėri, pėrveē kur, pėr shkaqet pėr tė cilat ėshtė prishur vendimi, pyetja e tyre nuk ėshtė e nevojėshme.

 

Neni 281.

 

Kundėr vendimit tė dhėnė nga gjykata e shkallės sė parė, pas rigjy­kimit tė ēėshtjes, mund tė bėhet ankim, sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

 

 

2. Ankimi kundėr vendimeve jo pėrfundimtare

 

Neni 282.

 

Kundėr vendimeve tė tjera qė jepen nga gjyqtari i vetėm ose nga gjykata pėrpara ose gjatė shqyrtimit tė ēėshtjes nė seancė gjyqėsore dhe tė cilėt nuk janė vendime pėrfundimtare, mund tė bėhet ankim vetėm sė bashku me vendimin pėrfundimtar.

Megjithatė, kundėr atyre mund tė bėhet ankim i veēantė nė gjykatėn e shkallės sė dytė, kur parashikohet shprehimisht nė kėtė Kod sidhe kur vendimi ndalon zhvillimin e mėtejshėm tė ēėshtjes.

 

Neni 283.

 

Afati i ankimit tė veēantė ėshtė pesė ditė, qė nga dita e shpalljes sė vendimit, ose qė nga dita e komunikimit tė tij, nė qoftė sė ėshtė dhėnė nė mungesė tė palės.

 

Neni 284.

 

Paraqitja e ankesės sė veēantė nuk pezullon gjykimin e ēėshtjes as ekzekutimin e vendimit, pėrveē kur parashikohet ndryshe nė kėtė Kod, ose kur gjykata e shkallės sė dytė urdhėron pezullimin gjersa tė japė vendimin mbi ankesėn e veēantė.           

 

Neni 285.

 

Ankesat e veēanta shqyrtohen nga gjykata e shkallės sė dytė nė kėshillė, pėrveē kur vetė kjo e ēmon tė nevojėshme t’ a shqyrtojė ankesėn nė seancė gjyqėsore.


Gjykata e shkallės sė dytė, kur prish vendimin, ka tė drejtė t’a zgjidhė vetė ēėshtjen pėr tė cilėn ėshtė bėrė ankimi i veēantė.

 

Neni 286.

 

Rregullat pėr ankimin kundėr vendimeve pėrfundimtare zbatohen edhe pėr ankimet e veēanta, gjersa nė kėtė kapitull nuk ka rregulla tė posaēme

 

 

 

 

KAPITULLI XXI.

VENDIMET E FORMĖS SĖ PRERĖ

 

 

Neni 287.

 

Vendimet marrin formėn e prerė:

a) kur nuk mund tė bėhet ankim kundėr tyre;

b) kur nuk ėshtė bėre ankim kundėr tyre brėnda afatit tė caktuar nga Iigja, ose kur ankesa e paraqitur ėshtė tėrhequr;

c) kur ankesa e paraqitur nuk ėshtė pranuar.

Nė rastin e tėrheqjes sė ankesės, vendimi merr formėn e prerė qė nga dita nė tė cilėn ėshtė dhėnė vendimi pėr pushimin e gjykimit tė ēėshtjes nė shkallė tė dytė.

 

Neni 288.

 

Vendimi qė ka marrė formėn e prerė ėshtė i detyrueshem pėr palėt pėr trashėgimtarėt e tyre, pėr personat qė heqin tė drejta nga palėt, pėr gjykatėn qė ka dhėnė vendimin dhe pėr tė gjitha gjykatat dhe institucionet e tjera.

Vendimi qė ka marrė formėn e prerė ka fuqi vetėm pėr ēka ėshtė vendosur midis po atyre palėve, pėr tė njėjtin objekt dhe pėr tė njėjtin shkak.

 

Neni 289

 

Kur padia ėshtė ngritur nga prokurori, vendimi qė ka marrė formėn e prerė ėshtė i detyrueshėm edhe pėr palėn nė interesin e sė cilės ėshtė ngritur padia.

 

Neni 290

 

Njė konflikt qė ėshtė zgjidhur me vendim tė formės sė prerė nuk mund tė gjykohet pėrsėri, pėrveē kur ligja parashikon ndryshe.

 

 

PJESA E KATĖRTĖ

KĖRKESA PĖR MBROJTJEN E LIGJĖSHMĖRISĖ DHE

RISHIKIMI I VENDIMEVE

 

KAPITULLI XXII.

KĖRKESA PĖR MBROJTJEN E LIGJĖSHMĖRISĖ

 

Neni 291

 

Kryetari i Gjykatės sė Lartė dhe Prokurori i Pėrgjithėshėm kanė tė drejtė tė kėrkojnė nga gjykata ēdo ēėshtje, vendimi i sė cilės ka marrė formėn e prerė, me qėllim qė tė paraqitin kėrkesė pėr mbrojtjen e Iigjėshmėrisė dhe njėkohėsisht mund tė urdhėrojnė pezullimin e ekzekutimit tė vendimit.


 

Neni 292

 

Pėr paraqitjen e kėrkesės pėr mbrojtjen e Iigjėshmėrisė nuk ka afat: por nė rast se vendimi ėshtė ekzekutuar, kėrkesa pėr mbrojtjen e ligjėshmėrisė mund tė paraqitet vetėm brėnda njė viti nga dita e ekzekutimit tė tij.  

Kėrkesa pėr mbrojtjen e Iigjėshmėrisė u njoftohet palėve tė cilat kanė tė drejtė tė paraqisin me shkrim vrejtjet e tyre brėnda dhjetė ditėve nga dita e komunikimit.

 

Neni 293

 

Kėrkesa pėr mbrojtjen e ligjėshmėrisė kundėr vendimeve pėrfundimtare tė gjykatės popullore dhe tė qarkut shqyrtohet nga kolegji civiI i Gjykatės sė Lartė nė seancė gjyqėsore, me pjesėmarrjen e prokurorit dhe duke u thirur palėt, sipas nenit 258 tė kėtij Kodi, kurse kėrkesa kundėr vendimeve jo pėrfundimtare shqyrtohet nė kėshillė, sipas rregulIit tė nenit 285 tė kėtij Kodi. Shqyrtimi i ēėshtjes fillon me reIacionin e njėrit prej anėtarėve tė koliegjit dhe mė pas, si tė japin palėt shpjegimet e tyre, kur kėto marrin pjesė, dhe tė ēfaqė mendimin prokurori, kolegji jep vendimin e tij.

 

Neni 294

 

Kėrkesa pėr mbrojtjen e ligjėshmėrisė kundėr vendimeve tė Kolegjit civil tė Gjykatės sė Lartė shqyrtohet nga Plenumi i Gjykatės sė Lartė, me pjesėmarrjen e Prokurorit tė Pėrgjithėshėm dhe, kur shihet e arėsyeshme, mund tė thirren edhe palėt.

 

Neni 295

 

Gjykata e Lartė, pavarėsisht nga shkaqet e parashtruara nė kėrkesėn pėr mbrojtjen e Iigjėshmėrisė, shqyrton ēėshtjen nė tėrėsinė e saj, duke ndjekur rregullat e caktuara pėr shqyrtimin e ēėshtjeve nė shkallė tė dytė, gjersa nė kėtė kapitull nuk parashikohen rregulla tė posaēme.

 

Neni 296

 

Gjykata e Lartė, nė shqyrtimin e ēėshtjes mbi kėrkesėn pėr mbrojtjen e Iigjėshmėrisė, vendos:

1)         lėnien nė fuqi tė vendimit tė goditur;

2)         prishjen e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė parė dhe tė vendi­meve qė mund tė jenė dhėnė mė pas dhe dėrgimin e ēėshtjes pėr rigjykim ose pushimin e gjykimit tė ēėshtjes;

3)         ndryshimin e vendimit sė gjakatės sė shkallės sė parė dhe tė vendimeve qė mund tė jenė dhėnė mė pas;

4)         prishjen e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė dytė dhe lėnien nė fuqi ose ndryshimin e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė parė;

5)         prishjen e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė dytė dhe tė vendimeve qė mund tė jenė dhėnė mė pas dhe dėrgimin e ēėshtjes pėr rigjykim nė gjykatėn e shkallės sė dytė;

6)         prishjen e vendimit tė dhėnė mbi kėrkesėn pėr mbrojtjen e Iigjėshmėrisė dhe lėnien nė fuqi ose ndryshimin e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė parė dhe atij tė shkallės sė dytė.

 

Neni 297

 

Kur vendimi i ri, qė jepet pas prishjes, ėshtė i ndryshėm nga vendimi i parė, atėherė gjyqfituesi i parė detyrohet t’i kthejė palės tjetėr gjithėēka kishte marrė me ekzekutimin e vendimit tė parė. Por shumat qė i janė paguar njė punonjėsi dhe qė rrjedhin nga marrėdhėniet e punės ose shumat qė i janė paguar palės dhe qė rrjedhin nga detyrimi pėr ushqim mund tė kėrkohen vetėm nė rast sė vendimi ėshtė bazuar nė dokumenta fallco ose nė informata tė rreme, tė paraqitura ose tė dhėna nga punonjėsi ose nga pala.

 

Neni 298

 

Kėrkesa pėr mbrojtjen e Iigjėshmėrisė nuk mund tė paraqitet kundra vendimeve me tė cilėt ėshtė vendosur zgjidhja ose pavlefshmėria e martesės.

 

 

KAPITULLI XXIII.

 

RISHIKIMI I VENDIMEVE

 

Neni 299

 

Pala e interesuar mund tė kėrkojė rishikimin e njė vendimi qė ka marrė formėn e prerė:

a) kur zbulohen rrethana tė reja ose prova tė reja me shkresė qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen, tė cilat nuk mund tė diheshin nga pala gjatė shqyrtimit tė saj;

 

b) kur vėrtetohet sė thėniet e dėshmitarėve ose mendimi i ekspertėve, mbi tė cilėt ėshtė bazuar vendimi, kanė qenė tė rreme;

c) kur vėrtetohet sė palėt ose pėrfaqėsuesit e tyre ose ndonjė anėtar i trupit gjykues, qė ka marrė pjesė nė gjykimin e ēėshtjes, kanė kryer vepra tė dėnueshme penalisht, tė cilat kanė influencuar ose mund tė influenconin nė dhėnien e vendimit;

ē) kur vėrtetohet se vendimi i dhėnė ėshtė bazuar nė dokumenta tė fallsifikuara;

d) kur vendimi ėshtė bazuar nė njė vendim tė gjykatės ose tė njė institucioni tjetėr shtetėror qė mė vonė ėshtė prishur;

dh) kur vendimi ėshtė nė kundėrshtim tė hapur me njė vendim tjetėr tė formės sė prerė tė dhėnė po midis atyre palėve, pėr tė njėjtin objekt dhe pėr tė njėjtin shkak.

 

Neni 300

 

Rishikimi i vendimeve pėr rrethanat qė tregohen nė pikat “b“, “c“ dhe “ē“ tė nenit 299 tė kėtij Kodi, lejohet vetėm kur ato rrethana janė vėrtetuar me vendim penal tė formės sė prerė.

Kur ndjekja penale nuk mund tė fillojė ose tė pėrfundojė pėr ndonjė nga shkaqet e treguara nė nenin 96 tė Kodit tė Proēedurės Penale, ose pėr shkak se nuk ėshtė zbuluar personi qė ka kryer fallsifikimin, pėr vėrtetimin e rrethanave tė sipėrme mund tė ngrihet padi nė gjykatėn civile.

 

Neni 301

 

Kėrkesa pėr rishikim mund tė paraqitet brėnda njė muaji nga dita qė pala ka marrė dijeni pėr shkakun e rishikimit, por nė ēdo rast jo mė vonė sė njė vit nga dita qė ka lindur shkaku i rishikimit.

Kryetari Gjykatės sė Lartė dhe Prokurori i Pėrgjithėshėm kanė tė drejtė tė paraqitin kėrkesė pėr rishikim edhe pas kalimit tė afatit njė mujor.

 

Neni 302

 

Kėrkesa pėr rishikim shqyrtohet nga kolegji civil i Gjykatės sė Lartė, sipas rregullave tė caktuara pėr shqyrtimin e kėrkesės pėr mbrojtjen e ligjėshmėrisė, gjersa nė kėtė kapitull nuk parashikohen rregulla tė posaēme.

Kur Gjykata e Latė e gjen kėrkesėn tė bazuar, prish vendimin tėrėsisht ose pjesėrisht dhe dėrgon ēėshtjen pėr rigjykim nė gjykatėn Kompetente, duke treguar nga ē’ pikė duhet tė fillojė rigjykimi i ēėshtjes.

Nė rastin e parashikuar nga pika “dh“ e nenit 299 tė kėtij Kodi, Gjykata e Lartė prish vendimin e dytė.

 

Neni 303

 

Rigjykimi i ēėshtjes nga gjykata sė cilės i ėshtė dėrguar bėhet sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

 

Neni 304

 

Dhėnia e kėrkesės pėr rishikim nuk pezullon ekzekutimin e vendimit. Por gjykata, me kėrkesėn e palės, mund tė pezullojė ekzekutimin e vendimit, kur ka rrezik qė mund t’i shkaktohet njė dėm i madh.

Kur vendimi prishet, ekzekutimi i tij pezullohet.

Nė rast sė pas prishjes sė vendimit tė parė padia rrėzohet me vendim tė formės sė prerė, gjyqfituesi i parė detyrohet t’i kthejė palės tjetėr gjithėēka kishte marrė me ekzekutimin e vendimit.

 

Neni 305

 

Nuk mund tė kėrkohet rishimi i vendimeve me tė cilat ėshtė vendosur zgjidhja ose pavlefshmėria e martesės.

 

 

 

 

 

PJESA E PESTĖ

 

GJYKIME TĖ POSAĒME

 

KAPITULLI XXIV

 

GJYKIME NĖ LIDHJE ME MARTESĖN

 

1. Padia pėr ēkurorėzim

 

a) Veprimet e pajtimit

 

Neni 306

 

Nė paditė pėr ēkurorėzim paditėsi duhet mė parė t’ i paraqitė kėrkesė pėr kryerjen e veprimeve tė pajtimit gjykatės popullore tė vėndit ku i padituri ka banimin e tij, ose gjykatės popullore tė vėndit ku bashkė­shortėt kanė patur banimin e fundit tė pėrbashkėt tė tyre.

Gjykata popullore, me kėrkesėn e paditėsit ose tė paditurit, mund tė vendosė, kur ka shkaqe tė arėsyeshme, qė kryerja e veprimeve tė pajtimit tė bėhet nga gjykata popullore e vendit ku ka banimin paditėsi.

 

Neni 307

 

Nė kėrkesėn pėr kryerjet e veprimeve tė pajtimit, duhet pėrveē tė tjerave, tė tregohen edhe kėto :

a) emėri, mbiemėri, atėsia, amėsia, mosha dhe vėndi i banimit tė bashkėshortėve si dhe tė fėmijėve, nė qoftė sė kanė;

b) shkaqet pėr tė cilat kėrkohet ēkurorizimi.

Bashkė me kėrkesėn duhet tė paraqiten ēertifikata e martesės si dhe certifikatat e lindjeve tė fėmijėve.

 

Neni 308

 

Gjykata populIore pėr kryerjen e veprimeve tė pajtimit, cakton njė ditė nė tė cilėn bashkėshortėt duhet tė paraqiten personalisht.


Gjykata, pa u kufizuar nė shpjegimet e dhėna nga bashkėshortėt, du­het tė sqarojė tė gjitha rrethana e ēėshtjes nė lidhje me shkaqet pėr tė cilat kėrkohet ēkurorėzimi dhe tė pėrpiqet pėr t’i pajtuar bashkėshortėt.

 

Neni 309

 

Kur paditėsi nuk paraqitet pa shkaqe tė arėsyeshme, gjykata vendos pushimin e gjykimit.

Kur nuk paraqitet i padituri, gjykata vendos qė veprimet e pajtimit tė bėhen nė njė ditė tjetėr dhe pėr kėtė e thėrret tė paditurin.

Nė rast se i padituri, pa shkaqe tė arėsyshme, nuk paraqitet edhe he­rėn e dytė, gjykata, me vendim, konstaton se nuk ėshtė e mundur tė bėhet pajtimi i bashkėshortėve

 

Neni 310

 

Nė rast sė bashkėshortėt pajtohen, marrėveshja e pajtimit shėnohet nė proēes—verbal, i cili nėnėshkruhet nga gjyqtarėt dhe nga bashkėshortėt.

Nė rast sė bashkėshortėt nuk pajtohen, gjykata, me vendim, konstaton se nuk ėshtė e mundur tė arrihet pajtimi, dhe me kėtė vendim veprimet e pajtimit para gjykatės popullore marrin fund.

Proēes—verbali pėr kryerjen e veprimeve tė pajtimit mbetet nė gjykatėn popullore gjersa tė kėrkohet nga gjykata e qarkut,

Kur padia pėr ēkurorėzim nuk ngrihet brėnda gjashtė muajve nga mba­rimi i veprimeve tė pajtimit, kėto veprime mbeten pa efekt.

 

Neni 311

 

Veprimet e pajtimit nuk kryhen: kur njėra paIė ka humbur zotėsinė pėr tė vepruar, kur ėshtė deklaruar e ēdukur, kur ndodhet jashtė shtetit ose nuk dihet banimi, si dhe kur ka ndonjė pengesė qė ėshtė vėshtirė tė kapėrcehet.

Pėr mos kryerjen e veprimeve tė pajtimit, vendos kryetari i gjykatės sė qarkut me kėrkesėn e personit qė do tė ngrejė padinė pėr ēkurorėzim.  

 

b)        Shqyrtimi i padisė

 

Neni 312

 

Kėrkesė—padia pėr ēkurorizim i paraqitet gjykatės sė qarkut, qė ėshtė kompetente sipas nenit 35 tė kėtij Kodi, dhe nė ēdo rast asaj gjykate tė qarkut nė juridiksionin tokėsor tė sė cilės hyn gjykata popullore qė ka kryer veprimet e pajtimit,

Nė kėrkesė—padinė duhet, pėrveē tė tjerave, tė tregohen edhe kėto:

a)         identiteti i fėmijėve dhe praėn cilit nga bashkėshortėt kėta ndodhen;

b) pasuria e pėrbashkėt qė kanė bashkėshortėt, nė rast se kėrkohet pjestimi i saj;

c)         tė ardhurat qė ka ēdo bashkėshort nė qoftė se kanė fėmije tė mitur.

Bashkė me kėrkesė—padinė duhet tė paraqitet njė kopje e vendimit tė gjykates popullore pėr mos arritjen e pajtimit, ēertifikata e martesės si dhe ēertifikatat e Iindjes sė fėmijėve dhe njėkohėsisht tė paguhet taksa mbi aktet.

Padia pėr ēkurorėzim mund tė ngrihet edhe me anė pėrfaqėsuesi tė pajisur me prokurė tė posaēme, nė tė cilėn duhet tė tregohen dhe shkaqet e padisė.


 

Neni 313

 

Gjykata e qarkut, me kėrkesėn e paditėsit ose tė paditurit, mund tė vendosė, kur ka shkaqe tė arėsyshme qė ēėshtja tė dėrgohet pėr shqyrtim nė gjykatėn e qarkut, tė vėndit ku ka banimin paditėsi.        

 

Neni 314

 

Nė padinė pėr ēkurorėzim i padituri mund tė ngrejė kundrapadi pėr ēkurorėzim, pėr anullim tė martesės ose pėr vėrtetim tė mos qėnies sė martesės. Kundrapadia pėr ēkurorėzim mund tė ngrihet nga i padituri edhe pėr

shkaqe ēkurorėzimi pėr tė cilat ai e kishte falur paditėsin ose pėr tė cilat kishte kaluar afati pėr ngritjen e padisė.

 

Neni 315

 

Nė padinė pėr ēkurorėzim mund tė bashkohen paditė pėr ushqimin e fėmijėve ose tė bashkėshortit nevojtar sidhe paditė pėr kthimin e dhurimeve dhe pjesėtimin e pasurisė sė pėrbashkėt tė bashkėshortėve, pėrveē kur njė gjė e tillė do tė vėshtirėsonte shumė shqyrtimin e ēėshtjes

 

Neni 316

 

Nė padinė pėr ēkurorėzim, gjykata, me kėrkesėn e njėrės nga palėt ose kryesisht, mund tė marrė masa tė pėrkohėshme pėr ushqimin dhe edukimin e fėmijėve tė mitur, pėr banimin dhe ushqimin e bashkėshortit sidhe pėr pėrdorimin e pasurisė sė vėnė gjatė martesės.

Vendimi pėr masat e pėrkohėshme ka fuqi gjersa tė jepet vendimi pėrfundimtar, por gjykata mund t’a ndryshojė nė rast se e sheh tė arėsyeshme.

Kur gruaja ėshtė me barrė me kėrkesėn e saj gjykimi i padise sė ēkurorėzimi pezullohet gjersa fėmija tė arrijė moshėn 1 vjeē

 

Neni 317          

 

Nė vendimin me tė ciIin deklarohet ēkurorėzimi duhet tė tregohen shka­qet e ēkurorėzimit dhe kur ka faj pėr ēkurorėzim duhet tė caktohet nė sė ky faj ėshtė i njerės palė ose i tė dy palėve.

 

Neni 318

 

Nė vendimin, me tė cilin deklarohet ēkurorėzimi, gjykata, me kėrkesėn­ e palės sė interesuar, vendos edhe pėr mbiemrin qė mund tė mbajė bashkėshorti, nė rastet e parashikuara nga ligja mbi martesėn.

 

Neni 319

 

Shpenzimet gjyqėsore nė padinė pėr ēkurorėzim i ngarkohen bashkėshortit fajtor. Kur nuk ka faj ose kur tė dy bashkėshortėt janė fajtorė, shpenzimet mbeten nė ngarkim tė secilit ashtu siē i kanė bėrė.

 

Neni 320

 

Pjesa urdhėruese e vendimit tė ēkurorėzimit, pasi vendimi tė ketė marrė formėn e prerė, i dėrgohet nga gjykata pėr regjjstrim zyrės pėrkatėse tė gjėndjes civile.

 

 

2. Paditė e tjera qė rrjedhin nga martesa

 

Neni 321

 

Paditė pėr anullimin e martesės dhe pėr vėrtetimin e qėnies ose tė mos qėnies sė martesės mund tė bashkohen midis tyre si dhe me padinė pėr ēkurorėzim.                

Neni 322

 

Rregullat e caktuara nė nenet 312, 313, 314 paragrafi i parė 315, 316, 319 dhe 320 zbatohen me anallogji edhe pėr paditė e tjera qė rrjedhin nga martesa.

Kur deklarohet anullimi i martesės, nė vendim duhet tė tregohet nė sė njeri ose tė dy bashkėshortėt kanė ditur shkakun e anullimit tė martesės nė kohėn e Iidhjes sė saj.

 

KAPlTULLI XXV.

 

GJYKIMI PĖR HEQJEN OSE KUFIZIMIN E ZOTĖSISĖ PĖR TĖ VEPRUAR

 

 

Neni 323

 

Heqja ose kufizimi i zotėsisė sė njė personi pėr tė vepruar, mund tė kėrkohet nga bashkėshorti, gjinia e afėrtė, prokurori dhe nga cilido qė ka njė interes tė Iigjėshėm pėr kėtė.

Nė kėrkesėn duhet tė tregohen faktet nė tė cilat ajo bazohet si dhe provat Kur ka dokumenta justifikuese, kėto duhet t’ i bashkohen kėrkesės.

 

Neni 324          

 

Gjykata vendos nė lidhje me kėrkesėn, pasi tė pyesė personin pėr tė cilin kėrkohet heqja ose kufizimi i zotėsisė pėr tė vepruar dhe gjininė e afėrtė tė tij si dhe pasi tė marrė, sipas nevojės, provat e tjera dhe, nė ēdo rast, mendimin e ekspertėve.

Kur personi, pėr tė ciIin kėrkohet heqja ose kufizimi i zotėsisė pėr tė vepruar, nuk ka mundėsi tė paraqitet vetė nė gjykatė, pyetet nė vendin ku ndo­dhet nga njė gjyqtar i deleguar. Pyetja e tij nga gjykata nuk ėshtė e domosdoshme, nė rast se ai ndodhet i shtruar nė njė institut psihiatrik.

Nė gjykimin e ēėshtjes duhet tė marrė pjesė edhe prokurori.

 

Neni 325

 

Gjykata, nė ēdo fazė tė gjykimit, ka tė drejtė t’i emėrojė personit, pėr tė cilin kėrkohet heqja ose kufizimi i zotėsisė pėr tė vepruar, njė kujdestar tė pėrkohėshėm.

Kur vendimi, me tė cilin i ėshtė hequr ose kufizuar njė personi zotė­sia pėr tė vepruar, merr formėn e prerė, gjykata njofton organin e kujdes­tarisė pėr t’i emėruar kujdestar.

 

Neni 326

 

Kundėr vendimit tė dhėnė nė lidhje me kėrkesėn pėr heqjen ose kufi­zimin e zotėsisė sė njė persori pėr tė vepruar mund tė bėjnė ankim i pa­dituri, kujdestari i tij i pėrkohėshėm, paditėsi dhe tė gjithė personat, qė kishin tė drejtė tė kėrkonin heqjen ose kufizimin e zotėsisė sė tė paditurit pėr tė vepruar.

 

Neni 327

 

Rregullat e parashikuara nė kėtė kapitull vlejnė edhe pėr kthimin e zotėsisė pėr tė vepruar.

 

Neni 328

 

Njė shkurtim i vendimit me tė ciIin hiqet, kufizohet ose kthehet zotėsia pėr tė vepruar, pasi tė marrė formėn e prerė, u dėrgohet tė gjitha gjykatave popullore pėr t’u regjistruar nė njė Iistė tė veēantė, nga e cila mund tė marrė dijeni cilido qė ka interes.

 


KAPITULLI XXVI.

 

DEKLARIMI I ĒDUKJES OSE I VDEKJES SĖ NJĖ PERSONI

 

 

Neni 329

 

Deklarimi i njė personi si tė ēdukur ose si tė vdekur mund tė kėrkohet nga ēdo i interesuar.

Nė kėrkesėn pėr deklarimin e njė personi si tė ēdukur ose si tė vdekur tregohet edhe pėrfaqėsuesi i tij ose pėrfaqėsuesi Iigjor i tij, nė qoftė sė ka tė tillė.

Nė kėrkesėn pėr deklarimin e njė personi si tė vdekur duhet tė tregohen edhe ata qė mund tė jenė trashėgimtarė tė tj.

 

Neni 330

 

Njė shkutim i kėrkesės i dėrgohet nga gjykata kėshillit popullor tė vėndit, ku ka patur banimin e tij tė fundit personi, pėr tė cilin kėrkohet deklarimi si i ēdukur ose si i vdekur, pėr t’a shpallur nė vend tė dukshėm. Kopje tė kėtij shkurtimi u komunikohen personave qė tregohen nė nenin 329 tė kėtij Kodi.

 

Neni 331

 

Gjykata, nė shqyrtimin e kėrkesės pėr deklarimin e njė personi si tė ēdukur ose si tė vdekur, pyet njerėzit e afėrtė tė tij dhe kėrkon Iajme pėr kėtė person nga kėshilli popullor i vėndit tė banimit tė fundit tė tij, nga policia popullore dhe nga ēdo burim tjetėr, qė mund tė ketė Iajme pėr kėtė person.

 

Neni 332

 

Gjykata vendos mbi kėrkesėn pėr deklarimin e njė personi si tė ēdukur ose si tė vdekur, pasi mė parė tė ketė dėgjuar personat qė pėrmen­den nė nenin 329 si dhe prokurorin.

 

Neni 333

 

Vendimi qė deklaron njė person si tė vdekur, i dėrgohet nga gjykata zyrės sė gjendjes civile, ku ishte regjistruar personi dhe, nė rast sė nuk ishte regjistruar, zyrės sė gjėndjes civile te vėndit tė banimit tė fundit, pėr tė regjistruar vdekjen e tij.

 

Neni 334

 

Nė shqyrtimin e kėrkesės pėr ndryshimin ose prishjen e vendimit, qė sipas dispozitave tė Pjesės sė Pėrgjithėshme tė Kodit Civil ka deklaruar njė person si tė vdekur, duhet tė thirren personat qė kishin kėrkuar deklarimin e vdekjes dhe personat qė kanė fituar tė drejta nga deklarimi i vdekjes.

 

 

 

KAPITULLI XXVII

PJESĖTIMI GJYQĖSOR

 

Neni 335

 

Padia pėr pjesėtimin e trashėgimit ose tė sendeve tė tjera tė pėrbash­kėta shqyrtohet nga gjykata, duke u thirrur tė gjithė bashkėtrashėgimtarėt ose bashkėpronarėt (bashkėpjesėtarėt) e tjerė.

Neni 336

Gjykata, pasi tė dėgjojė palėt dhe tė marrė provat nė Iidhje me tė

 

drejtėn e palėve pėr tė marrė pjesė nė pjesėtimin dhe me sendet, pėr tė cilat kėrkohet pjesėtimi, jep mė parė vendim, me anėn e tė ciIit lejon pjesėtimin, duke treguar personat midis tė cilėve do tė bėhet pjesėtimi, pjesėn qė, sipas ligjės, i takon secilit prej tyre dhe sendet qė do tė pjes­tohen. Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim i veēantė. Me paraqitjen e ankesės gjykimi i pjesėtimit pezullohet.

 

Neni 337.

 

Kur sendet e pėrbashkėta nuk ndodhen nė pėrdorimin e tė gjithė bashkėpjestareve, gjykata, me kėrkesėn e njerit prej tyre, cakton, nė vendi­min qė lejon pjesėtimin ose mė vonė, se cilėt nga bashkėpjestarėt do tė pėrdorin sendet gjersa tė pėrfundohet pjestimi dhe shpėrblimi qė kėto duhet t’u paguajnė bashkėpjestarėve tė tjerė kundrejt kėtij pėrdorimi. Ky vendim mund tė ndryshohet nga gjykata gjer nė pėrfundimin e pjesėtimit.

 

Neni 338.

 

Gjykata, pasi vendimi qė lejon pjestimin tė marrė formėn e prerė, merr nė shqyrtim dhe vendos nė Iidhje me kėrkesat qė mund tė kenė bashkėpjestarėt pėr Ilogaritė qė duhet tė japin midis tyre dhe qė rrjedhin nga marrėdhėniet e bashkėpronėsisė.

 

Neni 339.

 

Gjykata, pas shqyrtimit tė llogarive, duke marrė edhe mendimin e ekspertėve, bėn ēmuarjen e sendeve qė do tė pjestohen dhe, kur kėto mund tė ndahen nė natyrė, formon aqė pjesė sa janė bashkėpjestarėt.

Pjesėt formohen duke u pėrfshirė nė secilėn prej tyre njė sasi nga sendet dhe kreditė, me sa ėshtė e mundur po tė asaj natyre dhe cilėsije, me njė vleftė tė barabartė me pjesėn qė i takon sipas ligjės secilit bashkėpjestar. Pabarazia nė natyrė midis pjeseve kompensohet me njė shpėrblim nė tė holla.

Kur nga shqyrtimi i llogarive rezulton se pėr shkak tė marrėdhėnieve tė bashkėpronėsisė, njė bashkėpjestar duhet t’u japė diēka bashkėpjestarėve tė tjerė, pakėsohet pjesa e tij baraz me vleftėn e detyruar dhe shtohen, nė pėrpjestim, pjesėt e bashkėpjestarėve tė tjerė.

 

Neni 340.

 

Kur pjesėt e formuara pėr ndarjen e sendeve nė natyrė janė tė ba­rabarta, kėto u jepen bashkėpjestarėve, duke u hedhur short. Kur pjesėt nuk janė tė barabarta, kėto u jepen bashkėpjestarėve, duke iu caktuar secilit prej tyre pjesa pėrkatese.

 

Neni 341.

 

Kur njė nga sendet e pėrbashkėta nuk mund tė ndahet nė natyrė dhe as tė vihet nė njė prej pjesėve, gjykata urdhėron qė tė shitet nė ankand dhe vlefta e tij tė ndahet midis bashkėpjestarėve, sipas pjesėve tė tyre, duke llogaritur, nė kėtė rast, edhe atė qė bashkėpjestarėt duhet t’i japin njeri tjetrit  pėr shkak tė marrėdhėnieve tė bashkėpronėsisė.

Megjithatė, nė vėnd tė shitjes nė ankand, gjykata, kur disa nga bashkėpjestarėt e kėrkojnė, mund tė urdhėrojė qė sendi t’u lihet kėtyre, duke i detyruar kėta qė t’u paguajė bashkėpjestarėve tė tjerė kundravleftėn e pjesėve tė tyre, nė mėnyrat dhe afatet qė caktohen prej saj.

Kur sendi, qė nuk mund tė ndahet nė natyrė, ėshtė shtėpi banimi, gjykata ia lė nė pjesė, nė kushtet e sipėrme, atij nga bashkėpjestarėt qė ka nevojė mė shumė nga bashkėpjesėtarėt e tjerė pėr shtėpi banimi.

 Pėr shumat qė bashkėpjesėtari u detyrohet bashkėpjestarėve tė tjerė kundrejt lėnies sė shtėpisė sė banimit, kjo mund tė sekuestrohet dhe tė shitet nė ankand.

 

Neni 342.

 

Gjykata, duke patur parasysh nenet 339, 340 dhe 341 tė kėtij Kodi, pėrpillon njė projekt pjestimi, tė cilin ua paraqit palėve dhe dėgjon pretendimet e tyre.

Pas kėsaj, gjykata, kur ėshtė rasti, hedh pjesėt nė short, nė prani tė palėve, dhe menjėherė shpall vendimin e saj pėrfundimtar tė pjesėtimit. Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim, sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

 

Neni 343.

 

Kur nė vendimin pėrfundimtar ėshtė urdhėruar qė njė send tė shitet nė ankand pėr shkak se nuk mund tė ndahet nė natyrė, vendimi, pasi tė marrė formėn e prerė, ekzekutohet nga pėrmbaruesi gjyqėsor sipas rregullave mbi ekzekutimin e detyrueshėm.

 

KAPITULLI XXVIII.

 

VĖRTETIMI GJYQĖSOR I FAKTEVE

 

Neni 344.

 

Ku nga njė fakt varet lindja, ndryshmi ose shuarja e tė drejtave personale ose pasurore dhe akti i duhur nuk mund tė merret me ndonjė rrugė tjetėr ose ėshtė ēdukur ose ka humbur dhe nuk ėshtė e mundur tė bėhet pėrsėri, personi i interesuar ka tė drejtė tė kėrkojė qė fakti tė vėrtetohet me vendim tė gjykatės popullore. Nė kėtė rast gjykata kur ėshtė e nevojėshme, mund tė urdhėrojė qė tė pėrpillohet qė nuk ėshtė marrė ose ėshtė ēdukur ose ka humbur.

Kėrkesa pėr vėrtetimin e fakteve, me pėrjashtim tė rasteve tė parashikuara shprehimisht nė Iigjė, i paraqitet gjykatės popullore ku ka banimin paditėsi ose, kur kėrkohet vėrtetimi i faktit nė Iidhje me njė send tė paluejtėshėm, nė gjykatėn popullore, ku ndodhet ky send.

Nė mėnyrėn e treguar me sipėr mund tė kėrkohet edhe korigjimi i gabimeve tė akteve, qė pėrmenden nė paragrafin e parė tė kėtij neni.

 

Neni 345.

 

Nė kėrkesėn  pėr vėrtetimin e fakteve duhet tė tregohen:

a) qėllimi,  pėr tė cilin kėrkuesi paraqit kėrkesėn pėr vėrtetimin e fak­tit tė caktuar;

b) shkaqet, pėr tė cilėt nuk mund tė merret akti, ose pėr tė cilėt nuk ėshtė e mundur qė akti tė bėhet pėrsėri;

c) provat me tė cilat do tė provohet si shkaku, pėr tė cilin nuk ėshtė e munduar tė merret akti ose ky akt nuk mund tė bėhet pėrsėri, ashtu edhe fakti qė kėrkohet tė vėrtetohet.

 

Neni 346.

 

Kėrkesa pėr vėrtetimin e fakteve shqyrtohet nė seancė gjyqėsore, duke u thirrur kėrkuesi dhe personat, institucionet, ndėrmarrjet ose organizatat shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore qė janė tė interesuara nė pėrfundimin e kėrkesės.

 

Neni 347.

 

Nė vendimin e gjykatės duhet tė tregohet fakti i vėrtetuar prej saj dhe provat nė bazė tė tė cliave ėshtė vėrtetuar fakti.


Kundėr vendimit, me tė cilin pranohet ose nuk pranohet kėrkesa, mund tė bėhet ankim, sipas rregullave tė pėrgjithėshme, nga kėrkuesi si dhe nga personat, institucionet, ndėrmarrjet dhe organizatat qė janė thirrur pėr tė marrė pjesė nė shqyrtimin e ēėshtjes.

Vendimi nuk ka fuqi provuese kundėr personave ose institucioneve, ndėrmarrjeve dhe organizatave qė nuk kanė qėnė thirrur nė rast se e kundėrshtojnė faktin e vėrtetuar nė vendim.

 

Neni 348.

 

Kur, gjatė shqyrtimit tė kėrkesės, lind njė konflikt midis kėrkuesit dhe njė personi tjetėr tė interesuar, pėr tė drejtėn civile qė ka lidhje me vėrtetimin e faktit, gjykata vendos pushimin e shqyrtimit tė ēėshtjes. Nė kėtė rast palėt mund t’ i drejtohen gjykatės me padi, sipas rregullave tė pėr­gjithėshme.

 

KAPITULLI XXIX.

 

ĒVLEFTĖSIMI I LETRAVE ME VLEFTĖ

 

Neni 349

 

Ēdo person qė ka tė drejtė mbi njė Ietėr me vleftė nė urdhėr (kambial i thjeshtė, kambial tratta etj.) ose mbi njė letėr me vleftė te prurėsi, mund tė kėrkojė, nė rastet e parashikuara nga ligja, ēvletėsimin e saj, kur ka humbur ose ėshtė ēdukur.

Kėrkesa i paraqitet gjykatės popullore tė vendit, ku duhet paguar letra me vleftė.

 

Neni 350.

 

Nė kėrkesėn pėr ēvleftėsimin e letrave me vleftė, personi i interesuar duhet tė tregojė:

a)         Ilojin e letrės me vleftė dhe shėnjat e saj dalluese;

b)         rrethanat nė tė cilat ka ndodhur humbja ose ēdukja e letrės me vleftė, sidhe rrethanat nga tė cilat del se ai ka tė drejtė mbi kėtė letėr me vleftė.

 

Neni 351

 

Kur kėrkesa ėshtė bėrė sipas rregulIave tė caktuara nė nenin e mėsipėrmė, gjykata, nė kėshillė, jep vendim i cili duhet tė pėrmbajė:

a)         emėrin, emėrin e atit dhe mbiemėrin e kėrkuesit;

b)         llojin dhe shenjat dalluese tė Ietrės me vleftė, ēvleftėsimi i sė cilės kėrkohet;

c)         thirrjen qė i bėhet mbajtėsit tė letrės me vleftė pėr tė parashtruar tė drejtat e tij brenda tre muajve pėr letrat me vleftė tė lėshuara nga arkat shtetėrore tė kursimit dhe,  pėr letrat e tjera me vleftė, brenda njė viti nga dita e dhėnies sė vendimit, duke e paralajmėruar se, nė rast tė kundėrtė, letra me vleftė do tė ēvleftėsohet;

ē)         urdhėrin qė i drejtohet paguesit  pėr tė mos i paguar prurėsit letrėn me vleftė.

Vendimi afishohet nė vendin e caktuar pėr shpalljet.

Njė kopje e vendimit i dėrgohet paguesit.

 

Neni 352.

 

Personi qė kundėrshton kėrkesėn  pėr ēvleftėsimin e letrės me vleftė, ėshtė i detyruar, brenda afateve tė treguara nė nenin e mėsipėrmė, tė njoftojė gjykatėn dhe tė depozitojė Ietrėn me vleftė nė gjykatė ose nė Bankė gjersa tė zgjidhet konflikti.


Nė kėtė rast, gjykata pezullon gjykimin dhe i jep personit qė ka kėrkuar ēvleftėsimin e Ietrės me vleftė njė afat prej njė muaji pėr tė ngritur padi pėr njohjen e sė drejtės sė tij mbi Ietrėn me vleftė. Nė qoftė se brėnda kėtij afati padia nuk ngrihet, gjykata vendos pushimin e gjykimit nė lidhje me ēvleftėsimin e letrės me vleftė dhe revokimin e urdhėrit tė dhėnė prej saj sipas pikės ”ē”  tė nenit tė mėsipėrmė.

 

Neni 353.

 

Kur, brenda afateve tė treguara nė nenin 351 pika ”c” tė kėtij Kodi mbajtėsi i letrės me vleftė nuk kryen veprimet qė parashikohen nė paragrafin e parė tė nenit 352, gjykata nė seancė gjyqėsore, vendos shuarjen e tė gjitha tė drejtave mbi letrėn me vIeftė tė humbur ose tė ēdukur, duke detyruar njėkohėsisht personin, institucionin ose organizatėn qė ka lėshuar kėtė letėr me vleftė,  pėr t’i Iėshuar kėrkuesit njė Ietėr tė re me vleftė, nė vend tė asaj qė ka humbur ose qė ėshtė ēdukur.

 

Neni 354.

 

Pėr shqyrtimin e ēėshtjes, sipas neneve 352 dhe 353 tė kėtij Kodi, gjy­kata njofton si personin qė kėrkon ēvleftėsimin e Ietrės me vIeftė, ashtu edhe personin, institucionin ose organizatėn qė ka lėshuar Ietrėn me vleftė, tė humbur ose tė ēdukur; por, mos paraqitja e tyre, nuk ndalon shqyrtimin e ēėshtjes.

 

Neni 355.

 

Kundėr vendimeve, qė jepen sipas neneve 352 dhe 353 tė kėtij Kodi, mund tė bėhet ankim, sipas rregullave tė pėrgjithėshme, nga personat dhe istitucionet ose organizatat qė janė thirrur nė shqyrtimin e ēėshtjes.

 

Neni 356.

 

Kur gjykata refuzon kėrkesėn pėr ēvleftėsimin e letrės me vleftė, ven­dimi i dhėnė prej saj, sipas pikės ”ē” tė nenit 351 tė kėtij Kodi, revokohet po prej saj dhe i njoftohet paguesit.

Kundėr vendimit, qė refuzon kėrkesėn pėr ēvleftėsimin e letrės me vleftė mund tė bėhet ankim sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

 

Neni 357.

 

Mbajtėsi i letrės me vleftė tė ēvleftėsuar, qė,  pėr ēdo shkak, nuk ka deklaruar brenda afateve tė caktuara nė pikėn ”c” tė nenit 351 tė kėtij Kodi tė drejtat e tij mbi letrėn me vleftė, ka tė drejtė tė ngrejė padi pėr begatim pa shkak nė gjykatėn qė ka vendosur ēvleftėsimin e letrės me vlef­te kundėr personit tė cilit i ėshtė njohur e drejta pėr tė marrė njė Ietėr tė re me vleftė, nė vend tė asaj qė i kishte humbur ose i ishte ēdukur.

 

KAPITULLI XXX.

 

FUQIA E VENDIMEVE TĖ GJYKATAVE TĖ HUAJA DHE ZBATIMI I AKTEVE TĖ TJERA GJYQĖSORE TĖ HUAJ NĖ REPUBLIKĖN

POPULLORE TĖ SHQIPĖRISĖ

 

Neni 358

 

Vendimeve tė gjykatave tė huaja u jepet fuqi nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, kur pėr kėtė qėllim ėshtė lidhur marėveshje e posaēme midis Shtetit Shqipėtar dhe shtetit tė huai.

Kur marrėveshja nuk pėrmban edhe dispozita pėr mėnyrėn se si u jepet fuqi vendimeve, zbatohen dispozitat e kėtij kapitulli.


 

Neni 359.

 

Kėrkesa pėr ti dhėnė fuqi vendimit, sipas nenit tė mėsipėrmė, i paraqitet Gjykatės sė Lartė.

Kėrkesa mund tė paraqitet edhe nė rrugė dipllomatike, kur kjo ėshtė lejuar nga marrėveshjet e posaēme midis Republikės Popullore tė Shqipėrisė dhe shtetit tė huaj, ose, kur njė gjė e tillė pranohet pėr vendimet e gjykatave shqipėtare nga shteti i huaj. Nė kėto raste, nė qoftė se pala e interesuar nuk ka emėruar pėrfaqėsues, kryetari i Gjykatės sė Lartė emėron njė avokat pėr tė paraqitur kėrkesėn.

 

Neni 360.

 

Kėrkesės duhet t’i bashkėngjiten:

a) kopje e vendimit, e vėrtetuar nga gjykata qė e ka dhėnė, si dhe vėrtetimi i Iėshuar po nga kjo gjykatė se vendimi ka marrė formėn e pre­rė. Si kopja e vendimit ashtu dhe vėrtetimi se vendimi ka marrė e prerė duhet tė jenė vėrtetuar nga Ministria e Punėve tė Jashtėme tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė;

b) prokura, nė rast se kėrkesa paraqitet nė emėr tė gjyqfituesit nga pėrfaqėsuesi i tij.

Taksa gjyqėsore caktohet sipas rregullave qė parashikohen nė nenet 93 dhe 94 tė kėtj Kodi.

 

 

Neni 361.

 

Gjykota e Lartė nuk shqyrton si ėshtė zgjidhur ēėshtja nė themel nga gjykata e shtetit tė huaj, por vetėm kontrollon nė se vendimi i paraqitur nuk pėrmban dispozita qė vijnė nė kundėrshtim me dispozitat ligjore qė janė nė fuqi nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė ose me rregullat e bashkėjetesės socialiste.

 

Neni 362.

 

Vendimit tė gjykatės sė shtetit tė huaj nuk i jepet fuqi nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė:

a) kur vendimi ėshtė dhėn nė lidhje me njė padi  pėr tė drejtė pronėsie ose pėr njė tė drejte tjetėr mbi njė send tė palujteshem qė ndodhet nė Shqipėri;

b)         kur, sipas dispozitave qė janė nė fuqi nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, konflikti nuk mund tė jetė nė kompetencėn e gjykatės sė shtetit qė ka dhėnė vendimin;

c)         kur i padituri shtetas shqiptar nuk ka marrė pjesė nė ēėshtjen dhe nuk provohet se i ėshtė komunikuar letėr thirrja  pėr t’ u paraqitur nė gjykimin e ēėshtjes;

ē)         kur midis po atyre palėve, pėr tė njėjtin objekt dhe pėr tė njėjtin shkak ėshtė dhėnė vendim i formės sė prerė nga gjykata shqiptare, ose ėshtė duke u shqyrtuar nga gjykata shqiptare njė padi qė ėshtė ngritur para se vendimi i gjykatės sė shtetit tė huaj tė ketė marrė formėn e prerė:

d)         kur vendimi ėshtė i pavlefshėm, sipas dispozitave qė janė nė fuqi nė shtetin nė tė cilin ai ėshtė dhėnė.

 

Neni 363.

 

Vendimi i gjykatės sė shtetit tė huaj nė Iidhje me dėgjimin e dėshmitarėve, kryerjen e ekspertimeve, pyetjet e palėve ose nė lidhje me veprime tė tjera hetimore, qė kėrkohen tė plotėsohen nė Republikėn Popullore tė Shqipėrisė, zbatohet vetėm nė bazė tė vendimit tė gjykatė sė qarkut ku do tė kryhen kėto veprime, por me kusht qė edhe nė shtetin e huaj tė mund tė zbatohet njė vendim i tillė qė jepet nga gjykata shqiptare.

 

Neni 364.

 

Komunikimi i letėr thirrjeve dhe i akteve tė tjera gjyqėsore tė shteteve tė huaj bėhet me urdhėr tė kryetarit tė gjykatės sė qarkut ku do tė bėhet komunikimi.

 

PJESA E GJASHTĖ

EKZEKUTIMI I DETYRUESHĖM

 

KAPITULLI XXXI.

 

DISPOZITA TĖ PĖRGJITHĖSHME

 

 

Neni 365.

 

Ekzekutimi i detyrueshėm mund tė bėhet vetėm nė bazė tė njė titulli ekzekutiv.

Janė tituj ekzekutivė:

a) vendimet civile tė gjykatės qė kanė marrė formėn e prerė, vendimet e dhėna  pėr masat provizore dhe vendimet me ekzekutim tė pėrkohėshėm;

b) vendimet penale,  pėr pjesėn qė ka tė bėjė me tė drejta pasurore;

c) vendimet e gjykatave tė shteteve tė huaj, tė cilėve u ėshtė dhėnė fuqi nda gjykatat shqiptare;

ē) vendimet e arbitrazhit shtetėror  pėr rastet e parashikuara nga dispozitat e veēanta;

d) vendimet e komisionit tė arbitrazhit tė tregėtisė sė jashtėme, pėr rastet e parashikuara nga dispozitat e veēanta;

dh) vendimet e dhėna nga komisioni i pajtimit  pėr zgjidhjen e mosmarėveshjeve nė punė,

e) aktet me tė cilat vėrtohen kreditė e ndėrmarrjeve shtetėrore Ban­kės sė Shtetit Shqiptar dhe tė kooperativave dhe tė cilat, sipas dispozitave tė veēanta Iigjore ose tė Qevetisė janė tituj ekzekutive;

ė) vendimet e organeve administrative, ekzekutimi i tė cilėve u ėshtė lėnė gjykatave;

f) aktet noteriale qė pėrmbajnė detyrime  pėr pagim tė hollash;

g) kambialet dhe Ietrat e tjera me vleftė nė urdhėr qė barazohen me ‘to:

gj) aktet e tjera qė pas dispozitave tė veēanta janė tituj ekzekutivė.

 

Neni 366.

 

Nė bazė tė titujve ekzekutive qė pėrmėnden nė nenin e mėsipėrmė, me kėrkesėn e kreditorit, jepet urdhėri i ekzekutimit.

Urdhėri i ekzekutimit jepet:  pėr rastet e parashikuara nga pikat ”a” dhe “b” tė nenit tė mėsipėrmė, nga gjykata e shkallė sė parė qė ka dhėnė vendim:  pėr rastin e parashikuar nga pika “c”, nga Gjykata e Lartė;  pėr rastet e parashikuarė nga pikat “ē” dhe “d”, nga arbitrazhi shtetėror ose nga komisioni i arbitrazhit tė tregėtisė sė jashtėme qė ka dhėnė vendimin;  pėr rastin e parashikuar nga pika “dh” nga komiteti i organizatės sė bashkimeve profesionale tė qendrės sė punės pranė sė cilės ėshtė ngritur komisioni pajtimit qė ka dhėnė vendimin;  pėr rastet e parashikuarė nga pikat “e” dhe “ė”, nga gjykata popullore e vendit ku ėshtė pėrpiluar akti ose ėshtė dhėnė vendimi;  pėr rastet e parashikuarė nga pika “f”, nga gjykata popullore e vendit ku ka banimin e tij debitori dhe pėr rastet e parashikuarė nga pikat “g” dhe “gj”, nga gjykata popullore e vendit qė ėshtė caktuar si vend i ekzekutimit.


Urdhėri i ekzekutimit qė jepet nga gykata, lėshohet, sipas rastit, nga kryetari i gjykatės ose nga gjyqtari popullor.

Pėr dhėnien e urdhėrit tė ekzekutimit bėhet shėnim nė titullin ekzekutiv.

 

Neni 367.

 

Kundėr vendimit tė gjykatės me tė cilin refuzohet dhėnia e urdhėrit tė ekzekutimit mund tė bėhet ankim sipas rregullave mbi ankimet e veēanta.

 

Neni 368.

 

Nė urdhėrir, e ekzekutimit tė Iėshuar, sipas rastit, nga gjykata, arbitrazhi shtetėror ose komisioni i arbitrazhit tė tregėtisė sė jashtėme, kundėr njė ndėrmarrjeje, organizate shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore duhet tė tregohet nėse detyrimi rrjedh nga veprimtaria operative ose nga ndėrtimet kapitale.

 

Neni 369.

 

Urdhėri i ekzekutimit i lėshohet vetėm nė njė kopje.

Kur duhet tė dorėzohen disa pasuri tė veēanta, ose kur titulli ekze­kutiv ėshtė dhėnė nė dobi ose kundėr disa personave, mund tė lėshohen urdhėra ekzekutimi tė veēantė, duke u shėnuar se cila pjesė e titullit du­het tė ekzekutohet pėr ēdo urdhėr ekzekutimi.

 

Neni 370.

 

Kur urdhėri i ekzekutimit humbet ose ēduket, gjykata qė e ka lėshuar me kėrkesė tė kreditorit mund t’i Iėshojė kėtij dublikatė nė bazė tė titullit ekzekutiv.

Kėrkesa shqyrtohet nė seancė gjyqėsore, pasi debitorit t’ i jetė dorėzuar njė kopje e saj.

Kur humbet ose ēduket vetė titulli ekzekutiv dhe nuk ka mundėsi qė pėrmbajtja e tij tė nxirret nga aktet e organeve qė kanė Iėshuar titullin ekzekutiv, kreditori mund tė ngrejė padi kundėr debitorit, sipas rregullave tė pėrgjithėshme.

 

 

 

Neni 371.

 

Urdhėri i ekzekutimit vihet nė ekzekutim nga pėrmbaruesi gjyqėsor me kėrkesėn e palės sė interesuar, ose tė prokurorit nė ato ēėshtje pėr tė cilat ka ngritur ose mund tė ngrinte padi.

 

Neni 372.

 

Kėrkesa pėr ekzekutimin e urdhėrave tė ekzekutimit i drejtohet pėrmbaruesit gjyqėsor tė vendit ku ndodhen:

a) sendet e Iujtėshme, ose tė paluejtėshme kundėr tė ciIave drejtohet ekzekutimi;

b) banimi i personit tė tretė tė detyruar, kur ekzekutimi drejtohet kun­dėr kredisė qė ka  pėr tė marrė debitori nga ky person;

c) vendi i ekzekutimit tė detyrimit pėr kryerjen ose mos kryerjen e veprimit, kur kėrkohet ekzekutimi i njė detyrimi tė tillė.

Kur pėrmbaruesi gjyqėsor konstaton se nuk ėshtė kompetent pėr tė vėnė nė ekzekutim kėrkesėn, ia dėrgon kėtė pėrmbaruesit gjyqėsor kompetent pasi vė mė parė sekuestėr mbi sendin ose mbi kredinė e debitorit.

 

Neni 373.

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor, kur fillon ekzekutimin, i dėrgon debitorit lajmėrim pėr tė ekzekutuar vullnetarisht detyrimin qė pėrmban urdhėri i ekzekutimit, duke i caktuar pėr kėtė njė afat prej pesė ditėsh, kur objekti i tij ėshtė pagė ose detyrim pėr ushqim dhe, prej dhjetė ditėsh, nė tė gjitha raste e tjera.


Me kėrkesėn e debitorit, gjykata popullore e vendit tė ekzekutimit, duke marrė parasysh gjėndjen pasurore tė palėve ose rrethanat e tjera tė ēėshtjes, mund tė shtyjė afatin e ekzekutimit tė detyrimit nė tė holla ose t‘a ndajė kėtė detyrim nė kėste. Vendimi jepet nė seancė gjyqėsore, pasi tė jenė njoftuar palėt, por kundėr tij nuk mund tė bėhet ankim.

 

Neni 374

 

Lajmėrimi duhet tė pėrmbajė njė shkurtim tė urdhėrit tė ekzekutimit, vendin dhe adresėn e kreditorit dhe paralajmėrimin qė i bėhet debitorit se do tė fillojė ekzekutimi i detyrueshėm, nė qoftė se detyrimi nuk ekzekutohet vullnetarisht prej tij brėnda afatit tė caktuar nė lajmėrim.

Nė rast se debitori vdes pas marrjes sė Iajmėrimit pėr ekzekutimin vullnetor, por para se tė jenė kryer veprimet e tjera tė ekzekutimit, pėrmbaruesi gjyqėsor, para se tė vazhdojė veprimet e tij, duhet t’u dėrgojė trashėgimtarėve te debitorit tė vdekur lajmėrim tė ri pėr tė ekzekutuar kėta vullnetarisht detyrimin, qė pėrmban urdhėri i ekzekutimit.

 

Neni 375

 

Ekzekutimi i detyrueshem nuk mund tė fillojė para se tė kenė kaluar afatet e parashikuara nga neni 373 i kėtij Kodi, pėrveē kur ka rrezik se, me kalimin e afatit, ekzekutmi do tė bėhet i pamundėshėm. Nė rastin e fundit, pėrmbaruesi gjyqėsor mund tė fillojė menjėherė nga ekzekutimi i detyrueshėm.

 

Neni 376

 

Urdhėri i ekzekutimit kundėr debitorit trashėgimlėnės, mund tė vihet nė ekzekutim edhe mbi pasurinė e trashėgimtarėve tė tij, por brėnda ma­sės sė pasurisė sė trashėguar prej tyre nga trashėgimlėnėsi.

 

Neni 377

 

Urdhėri i ekzekutimit kundėr debitorit, mund tė vihet nė ekzekutim edhe kundėr personit tė tretė, qė  pėr sigurimin e detyrimit ka lėnė peng ose ka vėnė nė ipotekė njė send tė tij, kur kreditori kėrkon ekzekutimin mbi kėtė send.

 

Neni 378

 

Kur banimi i debitorit nuk dihet gjykata popullore e vendit tė ekze­kutimit, me kėrkesėn e pėrmbaruesit gjyqėsor, pasi sigurohet edhe vetė pėr kėtė rrethanė, i emėron debitorit njė pėrfaqėsues.

 

Neni 379

 

Kur pėr ekzekutimin e detyrueshėm ėshtė e nevojshme qė tė ēelet banesa ose ndonjė ndėrtesė tjetėr e debitorit pėr tė kėrkuar sendet e tij qė ndodhen nė ’to, pėrmbaruesi gjyqėsor mund t’i kryejė kėto veprime nė pra­ni tė antarit tė kėshillit popullor tė Iagjes ose tė fshatit.

Nė rast nevoje, pėr tė kryer veprimet e sipėrme, pėrmbaruesi gjyqėsor mund tė kėrkojė edhe ndihmėn e organeve tė policisė popullore.

 

Neni 380

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor, pėr ēdo veprim tė kryer prej tij, ėshtė i dety­ruar tė mbajė proēes-verbal, nė tė cilin pėrmenden dita dhe vendi i kryerjes sė veprimit, kėrkesat dhe deklarimet e bėra nga palėt, shuma e nxje­rrė dhe shpenzimet e bėra pėr ekzekutimin.

 

Neni 381

 

Shpenzimet e bėra pėr ekzekutimin paguhen nge kreditori me rastin e kryerjes sė ēdo veprimi dhe pastaj ndalen nga shuma e nxjerrė dhe i kthehen kreditorit.

 


KAPITULLI XXXII

 

EKZEKUTIMI I DETYRIMEVE NĖ TĖ HOLLA KUNDREJT PERSONAVE

 

1. Dispozita tė pėrgjithėshme

 

Neni 382

 

Kur kėrkohet ekzekutimi i njė detyrimi nė tė holla, pėrmbaruesi gjyqėsor, me kalimin e afatit tė Iajmėrimit pėr ekzekutim (neni 373), fillon ekzekutimin e detyrueshėm, duke vėnė sekuestėr mbi sendet e Iuėjtėshme dhe tė paluejtėshme si dhe mbi kreditė e debitorit.

 

Neni 383          

 

Me kėrkesėn e debitorit, sekuestrua mund tė vihet mbi njė pasuri tė tij tė ndryshme nga ajo qė ka treguar kreditori, kur pėrmbaruesi gjyqėsor ēmon se kjo e plotėson kėrkesėn e kreditorit.

 

Neni 384

 

Nuk mund tė vihet sekuestėr mbi kėto pasuri tė debitorit:

a) mbi tokėn bujqėsore;

b) mbi sendet shtėpijake tė pėrdorimit tė zakonshėm tė debitorit dhe tė familjes sė tij, mbi sendet ushqimore dhe lėndėn djegėse tė nevojshme, mbi veglat dhe mjetet  pėr ushtrimin e mjeshtėrisė ose tė profesionit dhe mbi kafshėt e nevojėshme tė punės dhe tė prodhimit; tė gjitha nė masėn qė caktihet me vendim tė Qeverisė;

c) mbi ndėrtesėn e banimit tė debitorit nė qoftė se si debitori ashtu dhe anėtarėt e familjes sė tij, me tė cilėt jeton sė bashku, nuk kanė banesė tjetėr dhe panvarėsisht nėse banojnė ose jo vetė nė ‘tė. Kur ndėrtesa ėshtė me e madhe nga sa duhet pėr tė plotėsuar nevojat pėr banim tė debitorit dhe tė anėtarėve tė familjes, qė jetojnė me’ tė, sekuestrua mund tė vihet mbi pjesėn qė ėshtė tepricė dhe formon kat nė vehte ose pjesė tė katit. Por mund tė vihet sekuestėr dhe mbi ndėrtesėn e banimit tė debitorit kur mbi kėtė ėshtė vėnė ipotekė sidhe kur detyrimi ėshtė pėr ushqim ose rrjedh nga dėmet e shkaktuara nga kryerja e krimit;

ē) mbi ndihmėn qė u jepet nėnave me shumė fėmijė ose tė vetme;

d) mbi pensionin e pleqėrisė, tė invaliditetit ose familjar, ose mbi bur­sėn e studimit, pėrveē kur detyrimi ėshtė pėr ushqim; nė kėtė rast, nuk mund tė sekuestrohet mė shumė se 1/4 e shumės sė pensionit ose tė bursės;

dh) mbi depozitat nė arkat e kursimit, pėrveē kur detyrimi rrjedh nga njė krim dhe ėshtė vėrtetuar me njė vendim penal ose civil tė formės sė prerė:

e) mbi sendet dhe tė drejtat e tjera tė parashikuara nė dispozita tė veēanta.

 

Neni 385

 

Kur sekuestrua vihet mbi pagėn mesatare tė nėpunėsit ose tė puntorit, ose mbi shpėrblimin nga ditėt e punės tė anėtarit tė kooperativės bujqėsore, prej tyre nuk mund tė ndalet mė shumė se 1/4, pėrveē kur nė ligjė parashikohet ndryshe.

Kur sekuestrua vihet pėr pagimin e detyrimit pėr ushqim, mund tė nda­let gjer nė 1/2 e pagės ose tė shpėrblimit nga ditėt e punės.

Nė ēdo rast, shuma e pėrgjithėshme e ndalesave nuk mund tė kalojė gjysmėn e pagės ose tė shpėrblimit nga ditėt e punės.


 

Neni 386.

 

Nga ēasti i vėnies sė sekuestrės, debitori nuk ka tė drejtė tė disponojė sendin e lujtėshėm ose tė palujtėshėm ose kredinė ose tė ndryshojė, tė dėmtojė ose tė ēdukė sendin, pėrndryshe ka pėrgjegjėsi, sipas dispozitave tė Kodit Penal.

 

Neni 387

 

Shumat e nxjerra, me rastin e ekzekutimit, nga debitori, nga personi i tretė qė i detyrohet debitorit, nga ofertuesit dhe blerėsit e sendit tė shitur nė ankand si dhe nga dyqanet e shitjes me komision qė kanė shitur sen­din e Iuejtėshėm, derdhen nė Bankėn e Shtetit Shqiptar nė llogari tė pėr­mbaruesit gjyqėsor.

 

Neni 388

 

Nė ēdo fazė tė ekzekutimit, gjersa nuk ėshtė pregatitur nga pėrmbaruesi gjyqėsor projekti i ndarjes sė shumave tė nxjerra, mund tė marrin pjesė nė ekzekutimin edhe kreditorėt e tjerė tė po atij debitori.

Marrja pjesė e kreditorėve tė tjerė nė ekzekutimin bėhet me kėrkesė tė tyre tė shkruar sė cilės i bashkangjitet urdhėri i ekzekutimit, ose njė vėr­tetim nga pėrmbaruesi gjyqėsor se urdhėri i ekzekutimit i ėshtė bashkakangjitur njė ēėshtjeje tjetėr qė ėshtė nė ekzekutim

 

Neni 389

 

Kreditori qė merr pjesė nė ekzekutimin bashkė me kreditorė tė tjerė ka po ato tė drejta qė ka edhe kreditori, i cili ka vėnė i pari sekuestrėn mbi sendet ose kreditė e debitorit.

Veprimet ekzekutive, qė janė kryer para se kreditori tė marrė pjesė bashkė me kreditorėt e tjerė, krijojnė tė drejta dhe pėr ata.

Lajmėrimet bėhen vetėm nga kreditori qė ka vėnė i pari sekuestrėn.

 

Neni 390

 

Shteti quhet gjithmonė si kreditor qė merr pjesė bashkė me kreditorėt e tjerė pėr detyrimet qė po ai debitor i ka shtetit dhe tė cilat rrjedhin nga tatimet dhe nga kredi tė tjera, shuma e tė cilave i ėshtė nioftuar pėrmba­ruesit gjyqėsor, para se tė bėhet ndarja e shumave tė nxjerra. Pėr kėtė qellim, pėrmbaruesi gjyqėsor njofton seksionin e financės tė kėshillit po­pullor pėrkatės pėr ēdo ekzekutim tė filluar prej tij dhe pėr ēdo ndarje qė ai bėn.

 

Neni 391

 

Kur shuma e nxjerrė nga ekzekutimi nuk mjafton  pėr tė paguar tė gjithė kreditorėt, pėrmbaruesi gjvqėsor pregatit projektin e ndarjes, duke veēuar mė parė shumat qė nevojiten  pėr kreditė qė paguhen me preferim (neni 164 i ligjės mbi veprimet juridike dhe detyrimet), dhe, nga pjesa tjetėr qė mbetet, paguhen kreditė e tjera nė pėrpjestim me shumat e lyre

 

Neni 392

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor njofton pėr pregatitjen e projektit tė ndarjes sė shumave tė nxjerra debitorin dhe kreditorėt tė cilėt i thėrret pėr kėtė qėllim nė njė ditė tė caktuar prej tij.

Nė qoftė se brenda tri ditėve nga dita e paraqitjes prej pėrmbaruesit gjyqėsor tė projektit tė ndarjes nuk bėhet ankim, ndarja quhet pėrfundimtare dhe pėrmbaruesi gjyqėsor i dorėzon ēdo kreditori shumėn qė i takon.

 

Neni 393

 

Nė rast se kundėr projektit tė ndarjes sė shumave tė nxjerra bėhet

 

ankim, ēėshtja sė bashku me ankesėn i dėrgohet gjykatės popullore, e cila vendos nė seancė gjyqėsore, duke thirrur debitorin dhe kreditorėt.

Kundėr vendimit tė gjykatės popullore pėr ndarjen e shumave tė nxjerra mund tė bėhet ankim sipas rregullave mbi ankimete veēanta.

 

2. Ekzekutimi mbi sendet e luejtėshme

 

Neni 394

 

Sekuestrua mbi sendet e lujtėshme tė debitorit bėhet me inventarizimin e tyre nga pėrmbarues gjyqėsor.

 

Neni 395

 

Inventarizimi pėrfshin vetėm sendet qė ndodhen nė shtėpinė e debitorit si dhe ato qė ndodhen nė njė lokal tjetėr qė ėshtė i pėrbashkėt pėr debitorin dhe pėr personat e tretė, pėrveē kur del se ato janė tė njė per­soni tjetėr.

Pėr inventarizimin mbahet preēes-verbal.

 

Neni 396

 

Proēes-verbali i inventarizimit duhet tė pėrmbajė:

a) shėnimin e urdhėrit tė ekzekutimit, nė bazė tė tė cilit vihet sekuestra;

b) emėrin, emėrin e atit dhe mbiemėrin e pėrmbaruesit gjyqėsor, tė debitorit, kreditorit dhe personave tė tjerė qė janė tė pranishėm nė inventarizimin si dhe pretendimet e personave tė tretė, nė Iidhje me sendet e inventarizuara;

c) vendin ku kryhet inventarizimi;

ē) pėrshkrimin e hollėsishėm tė sendeve dhe vlerėsimin e tyre:

d) kujt i lihen pėr ruajtje sendet:

dh) nėnėshkrimin e persona e qė marrin pjesė nė inventarizim.

 

Neni 397

 

Inventarizimi bėhet nė prani tė debitorit. Nė mungesė tė debitorit, inventarizimi bėhet nė prani tė njė personi madhor tė familjes sė tij dhe, kur nuk ndodhet njė person i tillė, nė prani tė njė anėtari tė kėshillit popullor tė lagjes ose tė fshatit. Nė ēdo rast, inventarizimi bėhet, duke qenė tė pranishėm edhe dy dėshmitarė.

 

Neni 398

 

Sendet e inventanizuara vlerėsohen nga pėrmbaruesi gjyqėsor nė bazė tė ēmimeve shtetėrore me pakicė, dhe, pėr sendet pėr tė cilat nuk ka ēmime tė tilla, nė bazė tė ēmimeve tė tregut, duke u zbritur pėrqindja pėrkatėse e konsumimit ose e vjetėrsisė sė tyre.

Pėr vlerėsimin e sendeve, pėrmbaruesi gjyqėsor mund tė pyesė organizatorėt tregėtare shtetėrore ose kooperativiste, dhe, nė rast nevoje, ekspertė.

 

Neni 399

 

Sendet e inventarizuara mund t’i lihen pėr ruajtje debitorit, i cili ka tė drejtė edhe t’i pėrdorė, por me kusht qė tė mos pakėsohet vlefta e tyre.

Kur debitori refuzon t’i pranojė pėr ruajtje, pėrmbaruesi gjyqėsor emėron njė person tjetėr, duke i caktuar kėtij njė shpėrblim.

Debitori ose personi i tretė, tė cilėve u janė lėnė pėr ruajtje sendet e inventarizuara, duhet tė japin llogari pėr tė ardhurat dhe shpenzimet e bėra pėr sendin. Kėta kanė pėrgjegjėsi, sipas dispozitave tė Kodit Penal, pėr disponimin, dėmtimin, ose shkatėrrimin e tyre.

 

Neni 400

 

Kur ekzekutimi bėhet mbi sendet qė janė nė bashkėpronėsi tė debitorit dhe tė personave tė tjerė, pėrmbaruesi gjyqėsor, pasi bėn inventarizimin e gjithė pasurisė sė pėrbashkėt, proēes-verbalin ia paraqit gjykatės kompetente tė vendit tė ekzekutimit, e cila cakton dhe ndan pjesėn qė i takon debitorit, sipas rregullave tė parashikuara nga nenet 335 -343 tė kėtij Kodi. Mbi kėtė pjesė bėhet pastaj ekzekutimi nga pėrmbaruesi gjyqėsor.

 

Neni 401.

 

Ēdo disponim i sendi tė Iuejtėshėm nga ana e debitorit pas vėnies sė sekuestros, ėshtė i pavlefshėm kundrejt kreditorėve qė kanė kėrkuar ekzekutimin, pėrveē kur me disponimin sendi ka kaluar nė pronėsi tė njė tjetri qė ka qenė nė mirėbesim (neni 43 i dekretit mbi pronėinė).

 

Neni 402.

 

Sendet e ēmueshme, si ari, argjendi, platini dhe metalet e grupit tė nė shufra, copė, monedha dhe artikuj tė bėrė prej tyre, gurėt e ēmueshėm, margaritarėt dhe artikujt e bėrė prej tyre, si dhe valuta e huaj, dokumentat e pagesės nė valutė tė huaj (kambiale, ēeke, mandate etj.) dhe titujt e huaj me vleftė (aksione, obligacione, kuponat pėrkatėse etj.) i jepen pėr ruajtje Bankės sė Shtetit Shqiptar.

 

Neni 403.

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor, pas vėnies sė sekuestros, i dėrgon njė Iajmėrim debitorit se sendet e sekuestruara do tė shiten, nė qoftė se brenda pesė ditėve ai nuk ekzekuton detyrimin

 

Neni 404.

 

Shitja e sendeve bėhet me anė tė dyqaneve tė shitjes me komision, tė cilėt, pėr kryerjen e shitjes, marrin pėrqindje sipas dispozitave tė veēanta qė janė nė fuqi, pėr shitjen me komision.

Sendet e ēmueshme (neni 402) i kalojnė Bankės sė Shtetit Shqiptar dhe kundra vlefta e tyre derdhet nė llogari tė pėrmbaruesit gjyqėsor.

 

Neni 405.

 

Kur sendi, pėr shkak tė natyrės ose tė gjėdjes sė tij, nuk mund tė dėrgohet pėr t’u shitur nė dyqanet me komision, pėrmbaruesi gjyqėsor jshpall, nė njė vėnd tė dukėshėm tė kėtij dyqani dhe nė zyrėn e ti, njė lajmėrim pėr shitjen e sendit, duke treguar nė tė edhe vendin ku ndodhet sendi.

 

Neni 406.

 

Shitja e sendit bėhet nė bazė tė njė ēmimi baraz me 90% tė vleftės sė sendit, duke u paguar me tė holla nė dorė.

 

Neni 407.

 

Nė rast se brenda dy muaj nga dėrgimi i sendit nė dyqanin e shitjes me komision, ose nga shpallja e Iajmėrimit (neni 405), sendi nuk shitet, pėrmbaruesi gjyqėsor bėn njė vlerėsim tė ri tė sendit nė prani tė debitorit dhe tė njė pėrfaqėsuesi tė dyqanit me komision.

Mosparaqitja e debitorit ose e pėrfaqėsuesit tė dyqanit tė shitjes me komision, nuk e ndalon pėrmbaruesin gjyqėsor qė tė bėjė vlerėsimin e ri tė sendit.

Nė qoftė se brėnda dy muajve, pas vlerėsimit tė ri, sendi nuk shitet nga dyqani i shitjes me komision, pėrmbaruesi gjyqėsor i propozon kreditorit pėr tė marrė sendin kundrejt kredisė sė tij dhe, kur ky nuk e pranon, sendi i kthehet debitorit.

 

Neni 408.

 

Kur sendi, pėr shkak tė natyrės ose tė gjėndjes sė tij, nuk pranohet nga dyqanet e shitjes me komision, shitet nė ankand nga pėrmbaruesi gjyqėsor. Por, nė kėtė rast, para se tė fillojė nga veprimet e shitjes nė ankand, pėrmbaruesi gjyqėsor duhet t’u propozojė organizatave ekonomike socialiste tė blejnė sendin sipas ēmimit tė caktuar nė nenin 406 tė kėtij Kodi.

 

Neni 409

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor shpall nė zyrėn e tij, nė vendin ku ndodhet sendi dhe nė vėndin e caktuar pėr shitjen nė ankand, njė lajmėrim, ku duhet tė tregohet ēmimi me tė cilin do tė fillojė shitja nė ankand (neni 406), vėndi, dita dhe ora qė do tė bėhet shitja.

Shitja nuk mund tė bėhet para se tė kenė kaluar pesė ditė nga shpallja.

 

Neni 410

 

Shitja nė ankand e sendit bėhet ditėn e caktuar nė lajmėrim dhe pėrfundon me mbarimin e orarit zyrtar tė asaj dite.

Blerės quhet ofertuesi qė ka dhėnė ēmimin me tė lartė. Blerėsi duhet paguajė ēmimin menjėherė.

Nė ankand nuk mund tė marrin pjesė personat qė tregohen nė neni 425 tė kėtij Kodi.

Pėr tė gjitha veprimet e shitjes nė ankand mbahet proēes-verbal.

 

Neni 411

 

Nė rast se nė ankandin e parė nuk ėshtė paraqitur asnjė ofertues, atėhere, pas pesė ditėve nga pėrfundimi i tij, pėrmbaruesi gjyqėsor, duke thirrur debitorin, bėn njė vlerėsim tė ri dhe cakton njė ankand tė dytė pėr shitjen e sendit.

Mos paraqitja e debitorit nuk e ndalon pėrmbaruesin qė tė bėjė vlerėsimin e ri tė sendit.

Nė qoftė se edhe nė ankandin e dytė nuk paraqiten ofertues, pėrmbaruesi gjyqėsor i propozon kreditorit qė kundrejt kredisė tė marrė sen­din me ēmimin e caktuar pėr ankandin e ri, dhe, kur ky nuk e pranon, sendi i kthehet debitorit.

 

Neni 412

 

Debitori ka tė drejtė tė caktojė radhėn, sipas sė cilės duhet tė shi­ten sendet nė ankand. Nė qoftė se nga shitja e njė ose e disa sendeve nxirret njė shumė e cila mjafton pėr tė shlyer kredinė e kreditorit dhe shpenzimet e tjera qė kanė lidhje me kredinė, ankandi pėrfundon dhe sendet e tjera nuk shiten.

 

Neni 413

 

Blerėsi i sendit tė shitur nė dyqanin e shitjes me komision ose nė ankand, bėhet pronar i tij edhe sikur sendi tė mos ishte nė pronėsi tė debitorit, pėrveē ku ai ėshtė pronė socialiste.

Kundėr shitjes nuk mund tė bėhet ankim dhe as tė kundėrshtohet vlefshmėnia e saj, pėrveē rastit tė parashikuar nga paragrafi i tretė i nenit 410 tė kėtij Kodi.

 

3. Ekzekutimi mbi sendet e palujtėshme.

 

 

Neni 414

 

Sekuestrua mbi sendet e paluejtėshme tė debitorit bėhet me regjistrimin nė zyrėn e ipotekave ose tė kadastrės tė njė akti tė pėrmbaruesit gjyqėsor, nė tė cilin shėnohen Iloji, natyra dhe tė paktėn tre kufitė e sendit tė palujtėshėm, vendi ku ndodhet, si dhe ipotekat dhe barrėt qė mund tė jenė vėnė mbi ‘tė.


Njė kopje e kėtij akti i komunikohet debitorit.

 

Neni 415

 

Sekuestrua mbi sendet e palujtėshme vihet vetėm pasi pėrmbaruesi gjyqėsor tė sigurohet se kėto sende janė nė pronėsi tė debitorit. Pėr kėtė qėllim,        pėrmbaruesit gjyqėsor duhet t’ i paraqiten dokumenta pronėsie ose dhe vetė pėrmbaruesi gjyqėsor kėrkon informata nga zyra e ipotekave, e kadastrės dhe, nė mungesė tė tyre, nga seksioni i financės i kėshillit popullor ose nga kėshilli popullor i fshatit.

 

Neni 416

 

Sendet e sekuestruara vIerėsohen nga pėrmbaruesi gjyqėsor, nė bazė tė vleftės me tė cilen ato janė tė regjistruara nė regjistrat e seksionit tė financės tė kėshillit popullor dhe, nė mungesė tė njė regjistrimi tė tillė, me anė ekspertėsh.

 

Neni417

 

Sendet e sekuestruara i lihen nė ruajte debitorit gjersa tė bėhet shitja e tyre, duke qenė ky i detyruar tė kujdeset pėr’ to, si pėr sendet e tij.

Nė rast se debitori nuk kujdeset si duhet pėr sendet qė i janė lėnė nė ruajtje, pėrmbaruesi gjyqėsor emėron pėr ruajtjen e tyre njė person tjetėr, duke i caktuar kėtij njė shpėrblim.  

Debitori ose personi i tretė, tė cilėve janė lėnė pėr ruajtje sendet e sekuestruara, duhet tė japin llogari pėr tė ardhurat dhe shpenzimet e bėra pėr ‘to. Kėta kanė pėrgjegjėsi sipas dispozitave tė Kodit Penal, pėr disponimin, dėmtimin dhe shkatėrrimin e tyre.

 

Neni 418

 

Ēdo disponim i sendit tė paluejtėshėm nga ana e debitorit, pas rregjistrimit tė aktit tė sekuestrės nė zyrėn e ipotekave ose tė kadastrės, ėshtė i pavlefshėm kundrejt kreditorėve qė kanė kėrkuar ekzekutimin.

 

Neni419            .

 

Pėrmabruesi gjyqėsor, pas vėnies sė sekuestrės, i dėrgon njė Iajmėrim debitorit se sendet e sekuestruara do tė shiten, nė qoftė se brėnda dhjetė ditėve ai nuk ekzekuton detyrimin.

 

Neni 420

 

Me kalimin e afatit tė parashikuar nga neni i mėsipėrmė, pėrmbaruesi gjyqėsor u propozon organizatave socialiste pėr tė blerė sendet e sekuestruara me ēmimin e caktuar (neni 416). Nė rast se brėnda pesė ditėve kėto nuk pranojnė tė blejnė sendet, pėrmbaruesi bėn shpalljen pėr shitjen e tyre nė ankand.

 

Neni 421

 

Shpallja pėr shitjen nė ankand afishohet nė zyrėn e pėrmbaruesit gjyqėsor dhe nė vėndin ku ndodhet sendi. Nė shpalljen duhet tė tregohet emėri, emėri i atit, mbiemri i provarit tė sendit, pėrshkrimi i sendit, nėse mbi sendin ėshtė vėnė ipotekė dhe pėr ē’shumė tė hollash, ēmimi me tė cilin do tė fillojė shitja (neni 416), vendi, dita kur do fillojė dhe dita kur do tė marrė fund shitja nė ankand. Shitja nuk mund tė bėhėt para se tė kenė kaluar pesėmbėdhjetė ditė nga shpallja.

Pėr shpalljen e shitjes nė ankand duhet tė njoftohen edhe kreditorėt qė kanė ipotekė.


 

Neni 422

 

Shitja nė ankand e sendit bėhet nė zyrėn e pėrmbaruesit gjyqėsor. Ajo vazhdon pesėmbėdhjetė ditė dhe merr fund me mbarimin e orarit zyrtar tė ditės sė fundit qė tregohet nė shpalljen.

 

Neni 423

 

Ēdo ofertues, qė merr pjese nė ankand, duhet tė lėrė si garanci njė shumė tė hollash baras me 10% tė ēmimit tė sendit tė caktuar nė shpalljen. Kreditori nuk lė garanci, nė rast se kredia e tij e kalon masėn e garancisė.

 

Neni 424

 

Pėr ankandin mbahėt njė proēes—verbal, nė tė cilin ofertuesit senojnė duke nėnėshkruar, ēmimin qė japin pėr sendin, pavarėsisht nga ēmimi qė ka qėnė dhėnė mė parė. Kur oferta bėhet me pėrfaqėsues, duhet tė paraqitet edhe prokura me shkresė.

 

Neni 425

 

Debitori, pėrfaqėsuesi i tij ligjor, personat zyrtarė tė zyrės sė pėrmabrimit, si dhe personat e tjerė qė tregohen nė nenin 168 tė Iigjės mbi veprimet juridike dhe mbi detyrimet, nuk kanė tė drejte tė marrin nė ankand.

Kur sendi, i nxjerrė pėr shitje nė ankand, blihet nga njė person qė nuk ka tė drejtė tė marrė pjesė nė ankand, shitja ėshtė e pavlefshme. Nė kėtė rast, shuma e lėnė si garanci nga blerėsi kalon nė dobi tė shtetit dhe sendi, me kėrkesėn e ēdo kreditori, mund tė shitet pėrsėri nė ankand.

 

Neni 426

 

Blerės i sendit quhet ai ofertues qė ka dhėnė ēmimin me tė lartė, pronėsia mbi sendin i kalon blerėsit vetėm pasi tė paguajė tė gjithė ēmmimin, duke u zbritur prej tij shuma e lėnė si garanci.

Garancitė e lėna nga personat e tjerė qė kanė marrė pjesė nė ankand, u kthehen atyre menjėherė pas mbarimit tė ankandit.

 

Neni 427          

 

Blerėsi duhet tė paguajė ēmimin e sendit tė blerė brėnda pesė ditėve nga mbarimi i ankandit.

Me pagimin e ēmimit dhe tė taksės mbi aktet pėr shitjen e sendit, pėrmbaruesi gjyqėsor jep vendimin pėr kalimin e sendit nė pronėsi tė blerėsit, ky fiton tė gjitha tė drejtat qė kishte mbi ‘tė debitori.

 

Neni 428

 

Blerėsi vihet nė posedim tė sendit nga pėrmbaruesi gjyqėsor si kundrejt debitorit ose personit tė cilit i ėshtė lėnė nė ruajtje, ashtu edhe kundrejt ēdo personi tė tretė qė ka posedimin e sendit. Ky person mund tė mbrohet pėr heėjen e tij nga posedimi vetėm me anė padie pėr njohjen e sė drejtės sė pronėsisė mbi sendin.

 

Neni 429

 

Nė rast se blerėsi nuk paguan, brėnda afatit tė caktuar nė nenin 427 tė kėtij Kodi ēmimin e sendit, shuma lėnė prej tij si garanci kalon nė dobi tė shtetit dhe pėr shitjen e sendit bėhet njė ankand i ri.

 

Neni 430

 

Nė rast se nė ankandin e parė nuk ėshtė bėrė shtesė mbi ēmimin me tė cilin ka filluar shitja, ose nuk ėshtė paraqitur asnjė ofertues, pėr shitjen e sendit bėhet njė ankand i ri sipas rregullave tė caktuara pėr ankandin e parė. Ankandi i ri bėhet pasi tė kenė kaluar tre muaj nga mbarimi i ankandit tė parė dhe nė bazė tė njė ēmimi tė caktuar nga pėrmbaruesi gjyqėsor nė marrėveshje me debitorin.

Nė qoftė se eshe nė ankandin e ri sendi nuk shitet, pėrmbaruesi gjyqėsor i propozon kreditorit qė kundrejt kredisė tė marrė semdin me ēmimin e vaktuar pėr ankandin e ri dhe, kur ky refuzon, hiqet sekuestrua.

Kur kreditorėt qė kėrkojnė tė marrin sendin kundrejt kredisė janė shumė, pėrmabaruesi gjyqėsor deklaron si blerės atė nga kreditorėt qė brėnda tre ditėve nga njoftimi i jep ēmim mė tė lartė sė ēmimi i caktuar pėr ankandin e ri.

Kur midis kreditorėve, ėshtė edhe njė organizatė socialiste, kjo nė kushte tė barabarta, ka tė drejtėn e preferimit ndaj kreditorėve tė tjerė.

 

Neni 431

 

Kur ekzekutimi bėhet mbi njė send qė ėshtė nė bashkėpronėsi, pėr detyrimin e ndonjėrit nga bashkėpronarėt, sekuestrohet dhe shitet vetėm pjesa e bashkėpronarit debitor, por, mund tė shitet edhe gjithė sendi, kur pėr kėtė japin pėlqimin bashkėpronarėt e tjerė.

 

Neni 432

 

Shitja e sendit tė palujtėshėm nė ankand nuk ndalon personin e tretė i cili pretendon se ėshtė pronari i tij, qė t’ a kėrkojė sendin me padi.

Kundėr shitjes nė ankand mund tė bėhet ankim (neni 464). Vlefshmėria e shitjes mund tė kundėrshtohet me anė padie, sipas rregullave tė pėrgjithėshme, vetėm pėr rastin e parashikuar nga neni 425 i kėtij Kodi.

 

4. Ekzekutimi mbi kreditė e debitorit dhe mbi sendet qė

personat e tretė i detyrohen debitorit

 

Neni 433

 

Sekuestrua mbi kreditė e debitorit dhe mbi sendet qė personat e tretė i detyrohen debitorit bėhet duke u lajmėruar me shkresė nga pėrmabruesi gjyqėsor personi i tretė dhe debitori pėr vėnien e sekuestrės.

Me lajmėrimin e sekuestrimit, personi i tretė ndalohet t‘ i dorėzojė debitorit kredinė dhe sendet e tij. Sendet duhet tė tregohen me saktėsi nė lajmėrimin e sekuestrimit.

Nga dita qė personit tė tretė i ėshtė bėrė lajmėrimi i sekuestrimit, ai pėrgjigjet pėr kreditė dhe sendet e detyruara si ruajtės i tyre.

 

Neni 434

 

Personi i tretė, brėnda pesė ditėve nga lajmėrimi i sekuestrimit, ėshtė i detyruar t’ i pėrgjigjet pėrmbaruesit gjyqėsor:

a) nėse pranon se kredia ose sendet, mbi tė cilat ėshtė vėnė sekuestra, janė tė debitorit dhe nė se ėshtė gati tė shlyejė kredinė ose tė dorėzojė sendet;

b) nėse mbi kredinė ose mbi sendet kanė pretendime edhe persona tė tjerė;

c) nėse mbi kredinė ose mbi sendet ėshtė vėnė sekuestėr edhe nė bazė tė njė urdheri tjetėr ekzekutimi;

Personi i tretė dhe, kur ky ėshtė institucion, ndėrmarrje ose organizatė, personi zyrtar fajtor, qė nuk japin pėrgjigje brėnda afatit tė sipėrmė, me ėkesėn e pėrmbaruesit gjyqėsor, dėnohet nga gjykata popullore me gjobė nga 200 gjer nė 1000 lekė. Kjo pasojė duhet tė pėrmendet nė Iajmėrimin e sekuestrimit.

Personi i dėnuar ka tė drejtė tė kėrkojė ēkarkimin e tij nga dėnimi, sipas rregullave tė caktuara nė nenin 110 tė kėtij Kodi.

 

Neni 435

 

Kur personi i tretė nė pėrgjigjen e tij nuk kundėrshton qė kredia ose sendet tė jenė tė debitorit, detyrohet t’ ia dorėzojė kėto pėrmbaruesit gjyqė­sor, i cili vepron sipas rregullave tė mėsipėrme.

 

Neni 436

 

Kur personi i tretė nė pėrgjigjen e tij kundėrshton qė krdia ose sendet tė jenė tė debitorit, ekzekutimi mbi ‘to nuk mund tė vazhdojė dhe kreditori duhet tė ngrejė padi pėr tė vėrtetuar se kredia ose sendet qė ka personi i tretė janė tė debitorit tė tij.

 

Neni 437

 

Kur kredia e sekuestruar ėshtė siguruar me peng, personi qė mban sendin mbi tė cilin ėshtė vėnė peng detyrohet tė mos ia dorėzojė kėtė send asnjė personi pa udhėrin e pėrmbaruesit gjyqėsor.

Kur kredia e sekuestruar ėshtė siguruar me ipotekė, nė regjistrat e zyrės sė kadastrės ose tė ipotekės duhet tė bėhet shėnim pėr sekuestrimin.

 

Neni 438

 

Sekuestrua mbi pagėn shtrihet jo vetėm nė pagėn qė tregohet nė lajmė­rimin e sekuestrimit, por edhe nė ēdo shpėrblim tjetėr qė debitori merr nga e njejta punė ose nga njė punė tjetėr, nė tė njėjtin institucion, ndėrmarrje ose organizatė.

Kur debitori kalon me punė nė njė institucion ndėrmarrje ose organizatė tjetėr, Iajmėrimi i sekuestrimit i dėrgohet kėsaj nga institucioni, ndėrmarrja ose organizata ku punonte mė parė debitori dhe quhet se i ėshtė dėrguar nga pėrmbaruesi gjyqėsor. Nė kėtė rast si dhe nė rastin qė debitori pushohet nga puna duhet tė Iajmėrohet pėrmbaruesi gjyqėsor brėnda pesė ditėve.

 

Neni 439

 

Kur personi zyrtar i institucionit, ndėrmarrjes ose organzatės nė tė cilėn punon debitori, nuk bėn ndalesat nga paga e debitorit, sipas lajmėrimit tė pėrmbaruesit gjyqėsor, ose nuk lajmėron pėrmbaruesin gjyqėsor pėer kalimin e debitorit nė njė punė tjetėr ose pėr pushimin e kėtij nga puna, dėnohet nga gjykata popullore, me kėrkesėn e pėrmbaruesit gjyqėsor, gjobė nga 200 gjer 1000 lekė.

Personi i dėnuar ka tė drejtė tė kėrkojė ēkarkimin e tij nga dėnimi, sipas rregullave tė caktuara nė nenin 110 tė kėtij Kodi.

 

 

KAPITULLI XXXIII

 

EKZEKUTIMI I DETYRIMEVE NĖ TĖ HOLLA KUNDREJT

ORGANIZATAVE SOCIALISTE

 

            1. Dispozita tė pėrgjithėshme

 

Neni 440

 

Ekzekutimi i detyrueshėm nuk lejohet kundėr institucioneve shtetėrore buxhetore pėr nxjerrjen e detyrimeve nė tė holla nga pasuritė e tyre.


 

Neni 441

 

Ekzekutimi i detyrueshėm kundėr ndėrmarrjeve shtetėrore, organizatave kooperativiste ose shoqėrore bėhet mbi llogaritė qė ato kanė nė Bankėn e Shtetit Shqiptar.          

 

Neni 442

 

Kur urdhėri i ekzekutimit kundėr ndėrmarrjeve shtetėrore, organizatave kooperativiste ose shoqėrore nuk mund tė ekzekutohet mbi llogaritė nė Ban­kėn e Shtetit Shqiptar, pėr shkak se debitori nuk ka llogari nė ‘tė, ose pėr shkak se mjetet qė ka nė Ilogarinė pranė saj nuk janė tė mjaftueshme, ekzekutimi i detyrueshem bėhet nga pėrmbaruesi gjyqėsor.

 

Neni 443

 

Ekzekutimi kundėr ndėrmarrjeve shtetėrore, organizatave kooperativiste ose shoqėrore nuk mund tė bėhet:

a) mbi tokėn, ndėrteset, instalimet dhe pajisjet;

b) mbi fondet e pandarėshme tė kooperativave, me pėrjashtim tė tė hollave si dhe mbi fondet e tyre tė ēentraIizuara;

c) mbi lėndėn e parė dhe lėndėn djegėse, qė ėshtė e nevojėshme pėr vazhdimin e veprimtarisė sė ndėrmarrjes pėr tre muaj;

ē) mbi kafshėt e punės, kafshėt e prodhimit, bletėt dhe shpendėt, inven­tarin bujqėsor dhe farėrat, nė sasinė e nevojėshme pėr realizimin e planit tė prodhimit;

d) mbi prodhimin e pa vjelur osė tė pa korrur;

dh) mbi sasinė e ushqimeve, tė nevojėshme pėr gjėn’ e gjallė gjer nė korrjen e re, sipas planit tė aprovuar;

e) mbi fondet e kulturės dhe tė arsimit;

ė) mbi tė hollat, qė janė tė nevojėshme pėr tė paguar pagat e punėtorėve dhe tė nėpunėsve pėr kohėn e kaluar dhe pėr 15 ditėt e ardhėshme;

f) mbi shpėrblimin e sigurimit, qė i takon debitorit nga sigurimet e detyrueshme, pėrveē kur pasuria e siguruar ėshtė lėnė peng ose mbi tė ėshtė vėnė ipotekė.

 

Neni 444

 

Kur njė organizatė kooperativiste ose shoqėrore shpėrndahet, ekzekutimi mund tė bėhet mbi tė gjithė pasurinė e saj.

 

2. Ekzekutimi mbi shumat e Ilogarive qė ndodhen nė

Bankėn e Shtetit Shqiptar

 

Neni 445

 

Institucionet, ndėrmarrjet ose organizatat shtetėrore kooperativiste ose shoqėrore kreditore, qė kanė llogari rrjedhėse ose likuiduese tė ēelura nė Babkėn e Shtetit Shqiptar, pėr kreditė qė kanė pėr tė marrė nga ndėrmarrjet ose organizatat e tjera shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore, qė kanė llogari tė tilla tė ēelura nė kėtė Bankė, urdhėrin e ekzekutimit ia dėrgojnė drejt pėr se drejti Bankės.

Institucionet, ndėrmarrjet ose organizatat shtetėrore kooperativiste ose shoqėrore kreditore, qė nuk kanė llogari tė ēelura nė Babkė, si dhe shtetasit e veēantė, pėr kreditė qė kanė pėr tė marrė nga ndėrmarrjet ose organizatat shtetėrore, kooperativiste ose shoqėrore debitore, tė cilat kanė llogari tė ēelura nė Bankė, urdhėrin e ekzekutimit ia paraqitin pėrmbaruesit gjyqėsor, i cili ia dėrgon Bankės pėe ekzekutim.


 

Neni 446

 

Banka, me tė marrė urdhėrin e ekzekutimit, vė sekuestėr mbi llogarinė e debitorit nė masėn e nevojėshme pėr pagimin e detyrimit tė tij. Por Banka nuk pezullon pagimin e kredive qė, sipas nenit 451, paguhen me preferim ndaj kredisė, pėr tė ciIėn ėshtė vėnė sekuestėr,

 

Neni 447

 

Shumat e nxjerra nga Ilogaria e debitorit, nė rastet e parashikuara nga paragrafi I i nenit 445 tė kėtij Kodi, kalojnė nė llogarinė qė ka kredi­tori nė Bankė dhe, nė rastet e parashikuara nga paragrafi II i tij, nė llo­garinė e pėrmbaruesit gjyqėsor.

 

Neni 448

 

Urdhėri i ekzekutimit paguhet nga shumat e asaj llogarie qė ka debitori nė Bankė, e cila tregohet nė vetė urdhėrin. Nė rast se debitori nuk ka nė Bankė llogari, si ajo qė tregohet nė urdhėrin e ekzekutiit, ky i kthehet kreditorit dhe, nga ky ēast, fillon tė ecė njė afat i ri parashikimi.

 

Neni 449

 

Pagimi i shumave nga llogaria qė ka kooperativa bujqėsor nė Bankė lejohet vetėm gjer nė masėn 70 % tė mjeteve qė ajo ka nė llogari tė saj ditėn e pagimit. Kur shuma qė tregohet nė urdhėrin e ekzekutimit e kalon kėtė masė, pagesat e thera bėhen gjithashtunė masėn 70% tė mjeteve tė reja qė hyjnė nė llogarinė e saj. Ky rregull zbatohet gjersa tė paguhet i gjithė deturimi.

 

Neni 450

 

Urdhėri i ekzekutimit kundėr institucioneve shtetėrore buxhetore, kur ai duhet tė paguhet nga mjetet specile ose nga mjete tė tjera tė tyre jashtė buxhetore, vihet nė ekzekutim me anė tė Bankės sė Shtetit Shqiptar. Nė tė gjitha rastet e tjera, urdhėri i ekzekutimit i paraqitet nga kreditori organit financiar pėrkatės, i cili cakton kapitullin e buxhetit tė institucionit debitor, nga do tė paguhet urdhėri dhe ia njofton kėtė Bankės pėr tė bėrė pagimin.

 

Neni 451

 

Kur shuma e llogarisė rrjedhėse ose likuiduese nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė paguar tė gjitha kreditė e paraqitura, Banka kryen pagesėn e tyre sipas radhės qė vijon:

a) kreditė e puntorėve dhe tė nėpunėsve qė rrjedhin nga marėdhėniet e punės;

b) kreditė, qė rrjedhin nga shpėrblime pėr shkak vdekjeje ose dėmtimi tė shėndetit;

c) kreditė e aukatorėve dhe tė trashėgimtarėve tė tyre pėr shpėrblimet, qė rrjedhin nga jetėrsimi i plotė ose i pjesėshėm i tė drejtave tė tyre si dhe kreditė e auktorėve dhe tė trashėgimtarėve tė tyre pėr shpėrblime qė jepen pėr ēpikjet, pėr tė cilat janė dhėnė dėshmi auktori dhe pėr perefsionimet teknike.

ē) kreditė e sigurimive shoqėrore shteterone pėr kontributet e pa paguara dhe pėr kamat vonesėn e tyre.

d) kreditė e shteti, qė rrjedhin nga detyrimet ndaj buxhetit dhe kreditė e institutit tė sigurimeve shtetėrore pėr sigurimin e detyrueshėm tė pasurisė;

dh) kreditė e ndėrmarrjeve shtetėrore dhe tė organizatave kooperativiste, qė rrjedhin nga transporti, ngarkim-shkarkimi, energjia elektrike, uji dhe gazi.


e) kreditė e ndėrmarrjeve ose kooperativave furnizuese pėr faturat e skaduara;

ė)         ndalesat pėr fondet e amortizimit tė investimeve dhe meremetimeve tė mėdha;

f) kreditė e Bankės sė Shtetit Shqiptar, qė rrjedhin nga veprimet e kreditit;

g)         tė gjitha kreditė e tjera, qė nuk janė treguar mė sipėr.

Kreditė qė tregohen nė tė njėjtėn radhė paguhen nė pėrpjestim me shumat e tyre.

 

Neni 452

 

Veprimet e institucioneve bankare nė lidhje me ekzekutimin mund tė kundėrshtohen nė organin mė tė larte tė tyre.

 

Neni 453

 

Zbatimi i dispozitave tė mėsipėrme nė lidhje me ekzekutimin nga Banka e titujve ekzekutivė, bėhet sipas udhėzimeve tė posaēme tė nxjerra nga Banka e Shtetit Shqiptar dhe tė aprovuar rregullisht.

 

KAPITULLI XXXIV.

 

EKZEKUTIMI I DETYRIMIT PĖR DORĖZIMIN E NJĖ SENDI

TĖ CAKTUAR

 

Neni 454

 

Kur sendi i luejtėshėm, pėr tė cilin ėshtė dhėnė vendim, nuk ėshtė dorėzuar vullnetarisht nga debitori brėnda afatit tė caktuar nė lajmėrimin e pėrmbaruesit gjyqėsor, merret nė mėnyrė tė detyrueshme prej tij dhe i dorėzohet kreditorit.

Kur sendi nuk ndodhet pranė debitorit ose ėshtė prishur, ose pranė tij ndodhet vetėn njė pjesė, merret nga debitori vlefta e sendit ose e pje­sės qė mungon. Kur nė urdhėrin e ekzekutimit nuk tregohet vlefta sendit, kjo caktohet nga gjykata popullore e vendit t ėekzekutimit, pais tė dėgjohen palėt dhe nė rast nevoje, tė pyeten edhe dėshmitarė dhe ekspertė. Kundėr vendimit tė gjykatės mund tė bėhet ankim  i veēantė.

 

Neni 455

 

Kur sendi i paluejtėshėm, pėr tė cilin ėshtė dhėnė vendim, nuk ėshtė liruar vullnetarisht nga debitori brėndo afatit tė caktuar nė Iajmėrimin e pėrmbaruesti gjyqėsor, kreditori vihet nė posedimin e sendit. Pėr kėtė pėrmbaruesi gjyqėsor, tė paktėn tri ditė pėrpara, i njofton debitorit ditėn dhe orėn, nė tė cilėn do tė vėrė kreditorin nė posedimin e sendit.

Nė ditėn dhe orėn e caktuar pėrmbaruesi gjyqėsor, i pajisur me urdhėrin e ekzekutimit, shkon nė vėndin ku ndodhet sendi dhe vė kreditorin nė posedimin e tij, duke porositur personat e tjerė tė cilėt mbajnė sendin qė ta njohin si pronar.

 

Neni 456

 

Kur pėrmbaruesi gjyqėsor konstaton se sendi i palujtėshėm ndodhet nė posedim tė njė personi tė trtė, i cili ka fituar pėr vehte posedimin e sendit, pas fillimit tė ēėshtjes pėr tė cilėn ėshtė dhėnė vendimi qė ekzekutohet, e vė kreditorin nė posedim tė sendit, duke treguar nė vendim se si ka konstatuar kohėn nė tė cilėn personi i tretė ka fituar posedimin.

 

Neni 457

 

Kur debitori ose personi i tretė, tė cilit i ėshtė hequr posedimi i sendit

 

tė paIujtėshėm,vihet pėrsėri me ēdo mėnyrė tė paligjėshme nė posedimin e kėtij sendi, pėrmbaruesi gjyqėsor, me kėrkesėn e kreditorit, i heq atij pėrsėri posedimin e sendit.

Nė kėto raste, debitori ose personi i tretė kanė pėrgjegjėsi, sipas dispozitave tė Kodit Penal.

 

Neni 458.

 

Kur, sipas vendimit tė gjykatės, njė banesė e dhėnė me qira duhet tė lirohet me kusht qė qiramarrėsit t’ i sigurohet njė sipėrfaqe tjetėr banimi pėrmbaruesi gjyqėsor Iajmėron me shkresė komitetin ekzekutiv tė kėshilIit popullor qė t’i sigurojė qiramarrėsit njė banesė tjetėr tė pėrshtatėshme (neni 269 i Iigjės mbi veprimet juridike dhe detyrimet).

Komiteti ekzekutiv i kėshillit popullor duhet t’i gjejė qiramarrėsit banesėn sa mė parė dhe nė ēdo rast jo mė vonė se njė vit.

Pembaruesi gjyqėsor Iajmėron tė paditurin qė tė transferohet nė banesėn e re qė i ėshtė caktuar nga komiteti ekzekutiv, duke i dhėnė pėr kėtė njė afat prej dhjetė ditėsh. Me mbarimin e kėtij afati, pėrmbaruesi gjyqėsor e nxjerr qiramarrėsin nga banesa, qė djhet Iiruar, nė mėnyrė tė detyrue­shme dhe ia dorėzon gjyqėfituesit.

Kundėr veprimeve tė pėrmbaruesit mund tė bėhet ankim nė gjykatėn popuIlore (neni 464).

 

 

KAPITULLI XXXV

EKZEKUTIMI I VEPRIMIT PĖR KRYERJEN E NJĖ VEPRIMI

TĖ CAKTUAR

 

 

Neni 459.

 

Kur debitori nuk ekzekuton detyrimin e tij, qė ka tė bėjė me njė veprim qė mund t’a kryejnė edhe persona tė tjerė, kreditori mund tė kėrkojė nga pėrmbaruesi gjyqėsor qė tė lejohet t’a kryejė vetė kėtė veprim pėr llogari tė debitorit.

 

Neni 460.

 

Kur veprimi mund tė kryhet vetėm nga debitori dhe jo edhe nga persona tė tjerė, gjykata popullore e vendit tė ekzekutimit, me kėrkesėn e kreditorit, e shtrėngon debitorin qė tė kryejė veprimin duke e Iajmėruar se nė rast tė kundėrtė do tė gjobitet me 1000 Iekė. Nė qoftė se edhe pas gjobitjes sė parė debitoni nuk e kryen veprimin, gjykata popullore e gjobit pėrsėri dhe gjersa tė kryejė veprimin po me 1000 lekė, por shuma e pėrgjithėshme e gjobave nuk mund tė kalojė 10.000 Iekė.

Dispozitat e sipėrme nuk zbatohen pėr detyrimet qė rrjedhin nga kontrata e punės.

 

Neni 461

 

Kur debitori kryen tė kundėrtėn e asaj qė me vendim shtė i detyruar tė kryejė ose tė pėsojė, gjykata popullore e vendit tė ekzekutimit, me kėrkesėn e kreditorit, gjobit debitorin gjer nė 2000 Iekė sa herė qė ky shkel detyrimin e tij..

 

Neni 462.

 

Kundėr vendimeve tė gjykatės popullore nė Iidhje me dėnimet me gjobė mund tė bėhet ankim iyeēantė.


 

 

 

KAPITULLI XXXVII

MJETET E MBROJTJES KUNDĖR EKZEKUTIMIT

 

Neni 463

 

Debitori mund tė kėrkojė, me padi tė ngritur nė gjykatėn kompetente tė vendit tė ekzekutimit, qė tė deklarohet se titulli ekzekutiv ėshtė i pavlefshėm ose se detyrimi nuk ekziston, ose ekziston nė njė masė mė tė vogėl ose se ėshtė shuar mė pas.

Por, kur titulli ekzekutiv ėshtė njė vendim i gjykatės, i arbitrazhit shtetėror, i komisionit tė pajtimit pėr zgjidhjen e mosmarrėveshjeve nė punė ose i komisionit tė arbitrazhit tė tregėtisė sė jashtėme, debitori mund tė kundėrshtojė ekzekutimin e titullit ekzekutiv vetėm pėr fakte qė kanė ngjarė pas dhėnies sė kėtyre vendimeve.

Nė rastet e sipėrme, gjykata shqyrton ēėshtjen me ngutėsi dhe mund tė vendosė, si masė tė pėrkohėshme, pezullimin e ekzekutimit, me ose pa dorėzani.

 

Neni 464

 

Kundėr veprimeve tė pėrmbaruesit gjyqėsor ose kundėr refuzimit tė kėtij pėr tė kryer njė veprim palėt mund tė bėjnė ankim brėnda pesė ditėve nga dita e kryerjes sė veprimit, ose e refuzimit, kur pala ko qenė e pranishme nė kryerjen e veprimit, ose tė refuzimit, ose ka qenė e thirrur dhe, nė raste tė tjera, nga dita qė i ėshtė njoftuar ose ka marrė dijeni pėr veprimin ose pėr refuzimin.

Ankimi shqyrtohet nga gjykata popullore e vendit tė ekzekutimit e cila kur e sheh tė arėsyeshme, thėrret dhe palėt.

 

Neni 465

 

Ankimi kundOr vepnimeve ose refuzimit tė pėrmbaruesit gjyqėsor nuk pezullon ekzekutimin, pėrveē kur gjykata popullore vendos ndryshe.

Kundėr vendimit tė gjykatės popullore mund tė bėhet ankim sipas rregulIave tė ankimeve tė veēanta.

 

Neni 466

 

Ēdo person i tretė, qė pretendon, se ėshtė pronar i sendit mbi tė cilin bėhet ekzekutimi, mund tė ngrejė padi pėr tė vėrtetuar tė drejtėn e tij dhe, kur ėshtė rasti, pėr tė pėrjashtuar sendin nga sekuestrimi dhe shitja.

Padia ngrihet kundėr kreditorit dhe debitorit nė gjykatėn kompetente tė vendit tė ekzekutimit.

Gjykata, nė kėtė rast, mund tė vendosė, si masė tė pėrkohėshme, pezullimin e ekzekutimit nė Iidhje me atė send, me ose pa dorėzani.

 

Neni 467

 

Kur gjykata pranon se personi i tretė ėshtė pronar i sendit tė luejtėshėm tė sekuestruar, por nė kohėn qė vendimi ka marrė formėn e prerė sendi ėshtė shitur nė dyqanin e shitjes me komision ose nė ankand, per­soni i tretė ka tė drejtė tė kėrkojė nga pėrmbaruesi gjyqėsor ēmimin e shi­tjes, nė qoftė sė nuk i ėshtė dhėnė kreditorit, dhe, kur ky i ėshtė dhėnė kreditorit, ka tė drejtė tė kėrkojė prej debitorit atė qė ka pėrfituar nga shitja e sendit.

Kur kreditori ka ditur nė kohėn e shitjes sė sendit tė Iuejtėshėm se debitori nuk ishte pronar i tij, ai detyrohet t’i kthejė pronarit tė mėparėshėm ēmimin qė ka marrė nga shitja e sendit dhe, nė qofte se sendi i ėshtė dhėnė atij nė vėnd tė kredisė sė tij, detyrohet t’i kthejė sendin. Nė kėto raste, kreditori ruan tė drejtėn e tij tė kredisė kundrejt debiorit.

Kur sendi i shitur ėshtė pronė socialiste, dhe nė bazė tė vendimit qė ka marrė formėn e prerė, sendi i merret blerėsit, ky ka tė drejtė tė kėrkojė ēmimin qė ka paguar, sipas rregullave tė caktuara nė nenin e mėpasmė.

 

Neni 468          

 

Kur gjykata pranon se personi i tretė ėshtė pronar i sendit tė paluejtėshėm tė shitur nė ankand, dhe nė bazė tė vendimit, qė ka marrė formėn e prerė, sendi i merret blerėsit, ky ka tė drejtė tė kėrkojė nga pėrmbaru­esi gjyqėsor ēmimin qė ka paguar, nė qofte se ky nuk i ėshtė dhėnė kre­ditorit, dhe kur ky i ėshtė dhėnė kreditorit, ka tė drejtė tė kėrkojė prej tij si dhe nga debitori atė pjesė tė ēmimit qė kanė marrė nga shitja e sendit. Pėrveē asaj, blerėsi ka tė drejtė tė kėrkojė nga organi shtetėror pėrkatės qė t’ i kthejė shumat qė ai kishte paguar si taksė pėr kalimin e sendit nė pronėsi tė tij.

Kur sendi i paluejtėshėm i ėshtė dhėnė kreditorit kundrejt kredisė sė tij dhe, nė bazė tė vendimit tė gjykatės, sendi i merret kėtij, ky ruon tė drejtėn e tij tė kredisė kundrejt debitorit.

 

 

KAPITULLI XXXVII

PEZULLIMI DHE PUSHIMI I EKZEKUTIMIT

 

Neni 460

 

Ekzekutimi pezullohet:

a)         me vendim tė gjykatės:

b)         me kėrkesė tė kreditorit;

c)         nė rastet e parashikuara nga pikat “a”, “b”, “c” dhe “ē” tė nenit 225 tė kėtij Kodi, me pėrjashtim tė shitjes nė ankand tė njė sendi tė paIuejtėshėm, pėr tė cilėn ėshtė shpallur Iajmėrimi;

ē)         nė raste tė tjera tė parashikuara nga Iigja.

 

 

Neni 470

 

Ekzekutimi pushon:

a)         kur debitori i paraqit pėrmbaruesit gjyqėsor dėftesė me nėnėshkrimin e kreditorit, tė vėrtetuar rregullisht, se ka paguar shumėn qė shėnohet nė urdhėrin e ekzekutimit, ose kuitancė tė zyrės postare, ose shkresė tė Bankės me tė cilat vėrtetohet se shuma qė shėnohet nė urdhėrin e ekzekutimit ėshtė derdhur nė dobi tė kreditorit;

b)         kur kreditori heq dorė me shkresė nga ekzekutimi:

c)         kur urdhėri i ekzekutimit ēfuqėzohet;

ē)         kur, me vendim tė gjykatės qė ka marrė formėn e prerė, ėshtė pranuar padia e debitorit sipas nenit 463 tė kėtij Kodi, ose e personit tė tretė sipas nenit 466 tė kėtij Kodi;

d) kur pėrmbaruesi gjyqėsor, vetė ose me kujdesinė e kreditorit, nuk gjen, brėnda gjashtė muajve nga fillimi i ekzekutimit, pasuri tė debitorit, ose kur sendi i sekuestruar nuk ėshtė shitur dhe kreditori nuk ka pranuar t’ a marrė sendin kundrejt kredisė sė tij (nenet 407 paragrafi i fundit, 411 paragrafi i fundit dhe 430 paragrafi II).


 

Neni 471

 

Pezullimi ekzekutimit, pėrveē rastit kur vendoset nga gjykata, sidhe pushimi i ekzekutimit vendoset nga pėrmbaruesi gjyqėsor.

Kundėr kėtyre vendimeve mund tė bėhet ankim nė gjykatėn popullore (neni 464 i kėtij Kodi)

Kur vendimi i pushimit tė ekzekutimit merr formėn e prerė, pėrmbaruesi gjyqėsor heq sekuestrėn e vėnė mbi sendet e luejtėshme ose tė paluejtėshme dhe, nė rastet e parashikuara nga pikat “b” dhe “d” tė nenit 470, i kthen urdhėrin e ekzekutimit kreditorit, i cili ka tė drejtė tė paraqitė kėrkesė tė re pėr ekzekutim, brėnda kohės sė parashkrimit. Nė kėtė rast, parashkrimi i tij fillon nga dita qė vendimi pėr pushimin e ekzekutimit ka marrė formėn e prerė.

 

           

SEKRETARI I PRESIDIUMIT                            KRYETARI I PRESIDIUMIT

TĖ KUVĖNDIT POPULLOR                            TĖ KUVĖNDIT POPULLOR

TĖ REPUBLIKĖS POPULLORE                    TĖ REPUBLIKĖS POPULLORE

     TĖ SHQIPĖRISĖ                                                    TĖ SHQIPĖRISĖ

       Sami Baholli                                                             Haxhi Lleshi