Ligj

Nr.6343, datė 27.6.1981

 

KODI I PROCEDURĖS CIVILE I REPUBLIKĖS POPULLORE SOCIALISTE TĖ SHQIPĖRISĖ

 

Kuvendi Popullor i Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė

 

VENDOSI:

 

Miratimin e Kodit tė Procedurės Civile tė Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė.

 

PJESA E PĖRGJITHSHME

 

KREU I

PĖRMBAJTJA, DETYRAT, BAZAT DHE PARIMET KRYESORE TĖ LEGJISLACIONIT PROCEDURAL CIVIL TĖ REPUBLIKĖS POPULLORE SOCIALISTE TĖ SHQIPĖRISĖ

 

Neni 1

Pėrmbajtja e legjislacionit procedural civil

 

Legjislacioni procedural civil i Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė shpreh vullnetin e klasės punėtore dhe tė masave tė tjera punonjėse dhe ėshtė mjet i rėndėsishėm i shtetit tė diktaturės sė proletariatit pėr mbrojtjen e marrėdhėnieve socialiste civile. Ai cakton rregulla tė detyrueshme dhe tė barabarta pėr shqyrtimin dhe zgjidhjen e ēėshtjeve civile.

 

Neni 2

Detyrat e legjislacionit procedural civil

 

Legjislacioni procedural civil ka pėr detyrė tė mbrojė shtetin socialist, Partinė e Punės tė Shqipėrisė si forca e vetme politike udhėheqėse e shtetit dhe e shoqėrisė, tė mbrojė dhe tė ndihmojė ndėrtimin socialist tė vendit sipas parimit tė mbėshtetjes nė forcat e veta, tė mbrojė interesat e ligjshme tė ndėrmarrjeve, tė institucioneve, tė kooperativave bujqėsore, tė organizatave shoqėrore dhe tė shtetasve.

Legjislacioni procedural civil ka pėr detyrė tė parandalojė mosmarrėveshjet e natyrshme civile dhe shkeljet e ligjit dhe tė ndihmojė pėr edukimin e shtetasve me frymėn e respektimit tė ligjshmėrisė socialiste.

Legjislacioni procedural civil ka pėr detyrė tė sigurojė zbatimin e legjislacionit civil nė zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjeve civile dhe gjykimin e shpejtė tė tyre nė luftė kundėr shfaqjeve tė burokratizmit e tė liberalizmit.

 

Neni 3

Bazat e legjislacionit procedural civil

 

Legjislacioni procedural civil udhėhiqet nga politika e Partisė sė Punės tė Shqipėrisė dhe bazohet nė ideologjinė e klasės punėtore, nė marksizėm-leninizmin.

Legjislacioni procedural civil buron nga Kushtetuta e Republikės Popullore Socialiste tė Shqipėrisė.

 

Neni4

Parimet kryesore tė legjislacionit procedural civil

 

Legjislacioni procedural civil i pėrmbahet parimit tė luftės klasore nė fushėn e marrėdhėnieve civile.

Ligjshmėria socialiste ėshtė parim tjetėr i legjislacionit procedural civil.

Zbatimi i vijės sė masave pėrshkon gjithė legjislacionin procedural civil, i cili udhėhiqet nga parimi qė rol tė rėndėsishėm ne parandalimin e mosmarrėveshjeve civile luajnė kėshillat popullore dhe organizatat shoqėrore.

 

KREU II

GJYKATA, PROKURORIA, ZYRA E NDIHMĖS JURIDIKE, PĖRMBARUESI DHE PJESĖMARRĖSIT  E PROCESIT CIVIL

 

Neni 5

Gjykata

 

Gjykata ėshtė organi qė realizon dhėnien e drejtėsisė.

Gjykata ka pėr detyrė tė marrė tė gjitha masat pėr njė gjykim tė drejtė dhe tė shpejtė tė cėshtjeve civile, tė luajė rol aktiv nė zbulimin e sė vėrtetės dhe tė ndihmojė pjesėmarrėsit nė procesin civil qė tė mos dėmtohen nga padijenia e ligjit.

Gjykata ka pėr detyrė tė luftojė nė mėnyrė tė gjithanshme pėr parandalimin e mosmarrėveshjeve civile dhe tė shkeljeve tė ligjit, tė ngrejė para organeve dhe organizatave pėrkatėse tė metat e zbuluara gjatė gjykimit dhe tė edukojė shtetasit me frymėn klasore-revolucionare pėr respektimin dhe zbatimin e pėrpiktė tė ligjeve dhe tė rregullave tė bashkėjetesės socialiste.

Gjykata nė gjykimin e ēėshtjeve konkrete civile ėshtė e pavarur dhe vendos vetėm nė bazė tė ligjit.

 

Neni 6

Prokuroria

 

Prokuroria ėshtė organi qė kontrollon zbatimin e pėrpiktė dhe tė njėllojtė tė ligjeve nė procesin civil dhe ndėrhyn qė tė mos veprohet nė kundėrshtim me to.

Prokurori ka pėr detyrė tė demaskojė shkeljet e ligjit dhe tė normave tė moralit socialist, tė ndikojė nė edukimin klasor e revolucionar tė masave dhe nė parandalimin e mosmarrėveshjeve civile.

Prokurori ka tė drejtė tė ngrejė padi, pėrveē padive qė lidhen ngushtė me tė interesuarin, dhe tė marrė pjesė nė zhvillimin e ēdo gjykimi, kur mendon qė njė gjė tė tillė e kėrkon mbrojtja e interesave tė shtetit ose tė shtetasve.

 

Neni 7

Zyra e ndihmės juridike

 

Zyra e ndihmės juridike ėshtė organi qė nė procesin civil realizon dhėnien e ndihmės juridike shtetasve, ndėrmarrjeve, institucioneve, kooperativave bujqesore, organizatave shoqėrore dhe kryen aktet e veprimet noteriale.

Ajo ka pėr detyrė tė ndihmojė pėr zgjidhjen me pajtim tė mosmarrėveshjeve civile, duke bashkėpunuar me organet e pushtetit, tė administratės shtetėrore dhe me organizatat shoqėrore. Nė rastet e parashikuara nė ligj ka pėr detyrė tė japė ndihmė juridike nė gjykatė.

 

Neni 8

Pėrmbaruesi

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor ėshtė organi qė kryen veprime procedurale. Ai ka pėr detyrė tė zbatojė tė gjitha vendimet civile, vendimet penale nė pjesėn qė zgjidhin mosmarrėveshje pėr tė drejta pasurore, si edhe tituj tė tjerė ekzekutivė qė me ligj janė lėnė nė kompetencė tė tij.

Pėrmbaruesi, nė zbatim tė vendimeve gjyqėsore dhe tė titujve tė tjerė ekzekutivė, merr tė gjitha masat pėr ekzekutimin vullnetar tė detyrimeve, me qėllim qė kjo t’i shėrbejė luftės pėr parandalimin e mosmarrėveshjeve.

 

Neni 9

Paditėsi

 

Paditėsi ėshtė personi qė i drejtohet gjykatės me padi kundėr njė ose disa personave, me anėn e sė cilės kėrkon mbrojtjen e tė drejtave dhe tė interesave tė ligjshme tė tij.

 

Neni 10

I padituri

 

I paditur ėshtė personi kundėr tė cilit ėshtė ngritur nė gjykatė njė padi.

 

 

Neni 11

Person i tretė

 

Personi i tretė ėshtė ai qė kėrkon pėr vete njė tė drejtė pėr tė cilėn zhvillohet njė gjykim ndėrmjet personave ė tjerė.

Personi i tretė, pėr tė mbrojtur interesat e tij, ka tė drejtė tė ndėrhyjė nė ēėshtjen nė gjykim duke ngritur padi kundėr tė dy palėve ose duke u bashkuar me paditėsin ose tė paditurin.

 

Neni 12

Personat e interesuar

 

Persona tė interesuar mund tė jenė ndėrmarrjet, institucionet, kooperativa bujqėsore dhe organizatat shoqėrore, tė cilat janė tė interesuara pėr zgjidhjen e njė ēėshtjeje qė ėshtė nė gjykim.

 

Neni 13

Detyrat e pjesėmarrėsve nė proces

 

Pjesėmarrėsit nė proces janė tė detyruar tė ushtrojnė tė drejtat e tyre procedurale sipas rregullave tė bashkėjetesės socialiste, pėrndryshe pėrgjigjen pėr dėmet qė mund tė shkaktohen

Gjykata duhet tė ndalojė ēdo pėrpjekje qė mund tė bėj nė pjesėmarresit nė proces pėr zgjatjen dhe ndėrlikimin e gjykimit.

 

Kreu III

PROVAT

 

Neni 14

Kuptimi i provave

 

Prova janė tė gjitha tė dhėnat qė merren nė formėn e parashikuar nga ky Kod dhe qė vėrtetojnė ose rrėzojnė kėrkimet ose prapėsimet e pjesėmarrėsve nė proces.

 

Neni 15

Burimet e provave

 

Burime tė provave nė procesin civil jane: thėniet e paditėsit, tė tė paditurit, tė personit tė tretė dhe tė personit tė interesuar, thėniet e dėshmitarėve dokumentet provat materiale dhe mendimi i ekspertėve.

Rrethanat e ēėshtjes qė, sipas ligjit, provohen nė njė mėnyrė tė caktuar, nuk mund tė provohen ndryshe.

 

Marrja e provave

Neni 16

 

Pjesėmarrėsit nė proces detyrohen tė tregojnė dhe tė paraqesin tė gjitha provat qė nė fillim tė gjykimit, qė tė sqarojnė kėrkimet dhe prapėsimet e tyre.

Gjykata ka tė drejtė tė marrė gjatė gjithė zhvillimit tė gjykimit tė gjitha provat qė i ēmon tė arsyeshme.

Gjykata, me qėllim qė tė zbulojė tė vėrtetėn, cakton provat qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen.

 

Neni 17

 

Vendimi penal i formės sė prerė ėshtė i detyrueshėm pėr gjykatėn qė shqyrton pasojat civile tė veprės, vetėm pėr sa i pėrket ēėshtjes nėse vepra penale ėshtė kryer dhe nėse ėshtė kryer nga i gjykuari.

 

Neni 18

 

Gjykata i merr provat nė seancėn gjyqėsore.

Kur ėshtė e nevojshme, mund tė porositet njė gjykatė tjetėr tė marrė prova ose tė ngarkohet njėri nga anėtarėt e trupit gjykues t’i marrė ato jashtė seancės, duke u lejuar nė kėtė rast edhe prania e pjesėmarrėsve nė proces.

Nė tė gjitha rastet provat shqyrtohen nė seancėn gjyqsore.

 

Neni 19

 

Gjykata ka tė drejtė tė kėrkojė dhe tė marrė nga organet shtetėrore, organizatat shoqėrore dhe nga tė gjithė shtetasit kur kėta nuk janė pjesėmarrės nė proces provat qė ndodhen pranė tyre, kur kjo ka rėndėsi pėr ēėshtjen.

Pjesėmarrėsi nė proces, qė e ka lėnė ēėshtjen nė mungesė, ėshtė detyruar tė paraqitet nė gjykim kur gjykata e urdhėron njė gjė tė tillė pėr efekte prove.

Marrja e provave nė mėnyrėn e pėrcaktuar mė sipėr zbatohet kur nuk preket sekreti shtetėror.

 

Neni 20

Sigurimi i provės

 

Kur ka rrezik qė njė provė tė zhduket ose tė vėshtirėsohet marrja e saj, i interesuari mund tė kėrkojė qė ajo tė merret me pėrpara nga njė prej gjyqtarėve tė gjykatės ku ndodhet prova, edhe sikur kjo tė mos jetė kompetente ose padia tė mos jetė ngritur ende.

Procesverbalet si edhe tė gjitha materialet e mbledhura pėr sigurimin e provės, me kėrkesėn e tė interesuarit, i dėrgohen gjykatės qė shqyrton ēėshtjen.

 

Neni 21

Ēmuarja e provave

 

Asnjė provė nuk ka vlerė tė paracaktuar.

Gjykata ēmon provat sipas bindjes sė saj tė formuar pas shqyrtimit tė tyre nė tėrėsi, tė bazuar nė ligjet dhe nė ndėrgjegjen juridike socialiste.

 

Neni 22

Thėniet e pjesėmarrėsve nė proces

 

Thėniet e pjesėmarrėsve nė proces pėr rrethanat qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen, tė cilat dihen prej tyre, ēmohen krahas me provat e tjera.

 

Dėshmitari

Neni 23

 

Dėshmitari mund tė jetė ai qė ka dijeni pėr rrethanat qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen.

Ēdo person kur thirret si dėshmitar nė gjykatė, ka pėr detyrė tė dėshmojė pėr faktet pėr tė cilat ka dijeni.

Nuk mund tė thirren dhe tė pyeten si dėshmitarė personat qė, pėr shkak tė metash fizike e psikike, nuk janė nė gjendje tė bėjnė dėshmi tė rregullt.

Nuk kanė vlerėn e provės thėniet e dėshmitarit, kur ai nuk tregon se nga i ka mėsuar rrethanat pėr tė cilat flet.

Mosparaqitja e dėshmitarit pa shkaqe tė pėrligjura shkakton sjelljen e tij me detyrim.

 

Neni 24

 

Kur ligji pėr vlefshmėrinė ose pėr provimin e njė veprimi juridik kėrkon shkresė, mund tė lejohet prova me dėshmitarė nė rast se:

a) veprimi juridik ėshtė ekzekutuar plotėsisht ose pjesėrisht;

b) veprimi juridik ėshtė kryer nė kushte tė marrėdhėnieve tė posaēme tė ndėrgjyqėsve;

c) shkresa ka humbur ose ėshtė prishur pa fajin e personit qė bėn pretendimin;

c) veprimi juridik i bėrė me shkresė ėshtė nė kundėrshtim me ligjin ose ėshtė bėrė sa pėr dukje, me kanosje ose me mashtrim;

d) kur ka njė fillim prove me shkresė. Quhet fillim prove me shkresė ēdo shkresė, qė rrjedh nga ai, kundrejt tė cilit drejtohet kėrkimi dhe nga pėrmbajtja e sė cilės del se fakti i pretenduar ėshtė pothuajse i vėrtetė.

 

Neni 25

 

Prova me dėshmitarė nuk lejohet pėr tė rrėzuar njė akt zyrtar ose shkresė tė thjeshtė qė pėrbėn provė tė p1otė.

Nuk lejohet tė provohet me dėshmitarė marrėveshja e palėve pėr ndryshimin e kontratės, shuarja e detyrimit me pėrmbushje ose falja e detyrimeve nė tė holla, kur kėto rrjedhin nga njė kontratė qė ėshtė bėrė a duhej bėrė me dokument, edhe sikur shuma ose vlera e paguar tė jetė mė e vogel se 1.500 lekė.

 

Neni 26

Pyetja e dėshmitarėve

 

Dėshmitarėt pyeten njė nga njė, nė prani tė pjesėmarrėsve tė paraqitur nė proces, por pa qenė tė pranishėm dėshmitarėt e tjerė qė nuk janė pyetur.

Radha e pyetjes sė dėshmitarėve caktohet nga kryesuesi  i seancės gjyqėsore.

 

Neni 27

Pyetja e dėshmitarit tė mitur

 

Dėshmitari qė nuk ka mbushur moshėn 14 vjeē, pyetet nė praninė e njė arsimtari, tė pėrfaqėsuesit ligjor ose tė gjinisė sė afėrt tė tij.

Dėshmitari qė ka mbushur moshėn 14 vjeē, mund tė pyetet nė praninė e personave tė pėrmendur me lart, kur ēmohet e nevojshme.

 

Dokumentet

Neni 28

 

Dokumente janė procesverbalet e veprimeve gjyqėsore tė mbajtura pėr ēėshtjen civile, si dhe ēdo akt tjetėr me shkrim kur vėrteton fakte qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen.

Janė akte zyrtare ato qė dalin nga organet e pushtetit shtetėror ose tė administratės shtetėrore dhe nga nėpunėsit e shtetit, si dhe aktet qė dalin nga ndėrmarrjet, kooperativat bujqėsore ose organizatat shoqėrore brenda kompetencave tė tyre.

Aktet e nėnshkruara nga shtetasit janė shkresa tė thjeshta.

 

Neni 29

 

Aktet zyrtare qė nxirren nga organet e pushtetit shtetėror ose tė administratės shtetėrore, si dhe aktet zyrtare qė pėrpilohen nga nėpunėsit e shtetit brenda kufijve tė kompetencės sė tyre dhe nė formėn e caktuar, pėrbėjnė provė tė plotė pėr pėrmbajtjen e tyre.

Kopjet dhe shkurtimet e akteve tė pėrmendura mė sipėr, tė vėrtetuara rregullisht, kanė fuqi provuese sikundėr dhe origjinali.

Aktet zyrtare qė dalin nga organet e pushtetit shtetėror ose tė administratės shtetėrore dhe qė nuk kanė tė bėjnė me natyrėn e funksionit tė tyre, si dhe aktet zyrtare qė dalin nga ndėrmarrjet, kooperativat bujqėsore dhe organizatat shoqėrore, pėrbėjnė provė pėr pėrmbajtjen e tyre gjersa nuk provohet e kundėrta, pėrveē rasteve kur nė ligj parashikohet ndryshe.

 

Neni 30

 

Shėnimet e bėra nė librat e llogarisė, kur kėto janė mbajtur nė rregull, ēmohen nga gjykata nė lidhje me rrethanat e tjera tė ēėshtjes.

 

Neni 31

 

Dokumenti qė ėshtė pėrpiluar nga nėpunėsi, por qė nuk ka tė bėjė me detyrėn e tij ose qė ėshtė pėrpiluar jo sipas formės sė caktuar, ka fuqi provuese tė njė shkrese tė thjeshtė, nė rast se ėshtė nėnshkruar nga personi kundėr tė cilit drejtohet.

 

Neni 32

 

Shkresa e thjeshtė pėrbėn provė tė plotė, kur personi kundėr tė cilit paraqitet, pranon se ajo ėshtė nėnshkruar rregullisht prej tij.

 

Neni 33

 

Gjykata ēmon fuqinė provuese tė njė dokumenti qė ka gėrvishtje, shuarje, shtesa midis radhėve dhe ērregullime tė tjera materiale, duke marrė parasysh edhe rrethanat e tjera tė ēėshtjes.

 

Neni 34

 

Dokumenti mund tė kundėrshtohet nė njėrėn nga kėto mėnyra:

a) duke mohuar shkrimin ose duke deklaruar se nuk di qė shkrimi ose nėnshkrimi nė shkresėn e thjeshtė tė jetė i trashėgimlėnėsit ose i personit nga i cili rrjedhin tė drejta;

b) duke pretenduar se dokumenti ėshtė i falsifikuar.

Nė rastet e mėsipėrme kontrolli i vėrtetėsisė sė dokumentit bėhet nga gjykata me anė ekspertėsh.

Kur del se dokumenti nuk ėshtė i vėrtetė ose ėshtė i falsifikuar, gjykata e pėrjashton atė nga provat dhe, sipas rastit urdhėron ndjekjen penale.

 

Neni 35

Provat materiale

 

Prova materiale janė sendet qė shėrbėjnė si mjet pėr vėrtetimin e rrethanave qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen.

 

Neni 36

Trajtimi i provės materiale

 

Provat materiale pėrshkruhen hollėsisht nė procesverbal, kur ka mundėsi fotografohen dhe, me vendim tė gjykatės, i bashkohen ēėshtjes.

Provat materiale, qė pėr shkak tė natyrės sė tyre mund tė prishen, nė qoftė se nuk mund t’u kthehen personave tė cilėve u pėrkasin, u dorėzohen pėr t’i pėrdorur ndėrmarrjeve, institucioneve ose kooperativave bujqėsore, tė cilat detyrohen t’i kthejnė kėto sende tė njėllojta ose tė japin vlerėn e tyre, kur kjo vendoset pėrfundimisht nga gjykata.

Provat materiale mund t’u kthehen personave tė cilėve u pėrkasin para pėrfundimit tė procesit, kur kjo nuk dėmton hetimin e ēėshtjes.

 

Neni 37

Provat materiale pas zgjidhjes sė ēėshtjes civile

 

Gjykata me vendim pėrcakton se ēfarė duhet bėrė me provat materiale, duke pasur parasysh se:

1. Sendet u kthehen pronarėve tė tyre ose atyre qė i kanė pasur nė nėndorėsi tė ligjshme.

2. Sendet, mbajtja ose qarkullimi i tė cilave ėshtė i ndaluar, u dorėzohen institucioneve pėrkatėse ose zhduken.

3. Sendet qė nuk kanė asnjė vlerė, zhduken.

4. Kur lind nevoja pėr ekzekutimin e detyrueshėm tė vendimeve, ato mund t’i dorėzohen zyrės sė pėrmbarimit pėr llogari tė kėtij ekzekutimi.

 

Neni 38

Ekspertimi

 

Kur pėr konstatimin ose sqarimin e fakteve qė kanė rėndėsi pėr ēėshtjen, kėrkohen njohuri tė posaēme nga fushat e shkencės, artit ose tė teknikės, gjykata ose gjyqtari i vetėm vendos tė bėhet ekspertimi.

Ekspertimi kryhet nė institucione shtetėrore nga njė ose mė shumė specialistė, si dhe nga specialistė tė tjerė qė caktohen nga gjykata ose gjyqtari i vetėm.

Mosparaqitja e ekspertit nė gjykatė, pa arsye tė pėrligjura, shkakton sjelljen e tij me detyrim.

 

Neni 39

Mendimi i ekspertit

 

Eksperti mendimin e tij e jep me shkrim dhe pas kėsaj mund tė merret nė pyetje nga gjykata.

Mendimi i ekspertit nuk ėshtė i detyrueshėm pėr gjykatėn; megjithatė, kur gjykata ka mendim tė kundėrt me ekspertin, duhet ta arsyetojė me hollėsi kėtė ndryshim mendimi nė vendimin pėrfundimtar ose nė njė vendim qė jep gjatė procesit.

Kur shihet e nevojshme, mund tė urdhėrohet kryerja e njė ekspertimi plotėsues ose tė ri.

 

Neni 40

Pėrkthyesi

 

Pėr pyetjen e personave qė nuk dinė gjuhėn shqipe ose pėr pėrkthimin e dokumenteve tė shkruara nė gjuhė tė huaj, gjykata ose gjyqtari i vetėm duhet tė thėrresė pėrkthyes.

Kur merret nė pyetje njė shurdh ose memec, thirret njė person qė i kupton shenjat e shurdhit ose tė memecit, nė qoftė se pyetja e tyre nuk ėshtė e mundur tė bėhet me shkrim.

Pėrkthyesi qė nuk paraqitet, thirret me detyrim.

 

KREU IV

AKTET DHE AFATET PRODECURALE

 

Neni 41

Kuptimi i akteve procedurale

 

Aktet procedurale jane vendimet, procesverbalet dhe dokumentet e tjera qė parashikohen nga dispozitat e kėtij Kodi dhe qė pėrmbajnė rrethana qė kanė lidhje me ēėshtjen, qė zgjidhin probleme tė ndryshme gjatė procesit ose qė rea1izojnė tė drejtat dhe detyrat e gjykatės, tė prokurorit, tė pėr-mbaruesit dhe tė pjesėmarrėsve nė procesin civil.

 

Neni 42

Vendimet e gjykatės

 

Janė vendime ato qė jepen nga gjykata nė seancėn gjyqėsore dhe gjatė ekzekutimit tė vendimit.

Vendimet gjyqėsore jepen nga trupi gjykues. Gjyqtari i vetėm jep vendime pėr rastet e parashikuara shprehimisht nė kėtė Kod.

 

Neni 43

Vendimi pėrfundimtar i gjykatės

 

Vendim pėrfundimtar ėshtė akti qė merret nga gjykata nė emėr tė popullit pas shqyrtimit tė ēėshtjes nė seancėn gjyqėsore dhe qė pėrmban vlerėsimin politiko-shoqėror tė mosmarrėveshjes civile, bazėn ligjore mbi tė cilėn bėhet zgjidhja e saj, analizėn e provave dhe mėnyrėn e zgjidhjes sė ēėshtjes.

Vendimi pėrmban hyrjen, pjesėn pėrshkruese — arsyetuese dhe pjesėn urdhėruese.

Nė hyrjen e vendimit pėrmenden: gjykata qė ka gjykuar ēėshtjen, koha dhe vendi i dhėnies sė vendimit, emri, mbiemri dhe tė dhėnat e tjera pėr paditėsin, tė paditurin dhe pjesėtarėt e tjerė tė procesit civil, objekti i mosmarrėveshjes dhe kėrkesat pėrfundimtare tė pjesėmarrėsve nė proces.

Nė pjesėn pėrshkruese-arsyetuese pėrmenden: v1erėsimi politiko-shoqėror i mosmarrėveshjes civile, baza ligjore qė shėrben pėr zgjidhjen e ēėshtjes dhe analiza e provave.

Nė pjesėn urdhėruese pėrmenden: a) mėnyra e zgjidhjes sė ēėshtjes, b) kujt i ngarkohen shpenzimet gjyqėsore, c) e drejta pėr tė bėrė ankim ose protestė dhe afati pėr paraqitjen e tyre.

 

Neni 44

Vendimi i pushimit tė ēėshtjes

 

Vendimi i pushimit tė ēėshtjes ėshtė akti qė, nė rastet e parashikuara nga ky Kod, merret nga gjykata, me anėn e tė cilit i jepet fund procesit civil pa e zgjidhur ēėshtjen nė themel.

 

Neni 45

Padia dhe kundėrpadia

 

Padia ėshtė akti me anėn e tė cilit paditėsi parashtron pretendimet e tij kundėr tė paditurit.

I padituri ka tė drejtė tė parashtrojė kundėrpadi, kur kėrkimi i kundėrpadisė ka lidhje me atė tė padisė ose kur mund tė bėhet ndėrshlyerja me tė.

 

Neni 46

Protesta

 

Protesta ėshtė akti me anėn e tė cilit prokurori kėrkon shfuqizimin ose ndryshimin e vendimeve gjyqėsore dhe tė akteve tė pėrmbaruesit.

 

Neni 47

Ankimi

 

Ankim ėshtė akti me anėn e tė cilit pjesėmarrėsit nė procesin civil parashtrojnė kundėrshtimet ndaj vendimeve tė gjykatės, gjyqtarit tė vetėm ose pėrmbaruesit, pėr tė mbrojtur  drejtat dhe interesat e tyre.

 

Neni 48

Kėrkesa pėr mbrojtje tė ligjshmėrisė

 

Kėrkesa pėr mbrojtje tė ligjshmėrisė ėshtė akti me anėn e tė cilit kryetari i Gjykatės sė Lartė ose prokurori i pėrgjithshėm kėrkojnė prishjen ose ndryshimin e vendimeve tė formės sė prerė.

 

Neni 49

Pėrmbajtja e procesverbaleve

 

Pėr veprimet qė kryhen nė seancėn gjyqėsore, mbahet prodsverbal nė tė cilin pėrmenden:

a) vendi, viti, muaji, dita dhe, kur ėshtė e nevojshme edhe ora e fillimit dhe e pėrfundimit tė veprimeve;

b) emri, mbiemri dhe cilėsia e personit qė kryen veprimin;

c) emri dhe mbiemri i personave qė marrin pjesė nė kryerjen e veprimit;

ē) veprimet qė janė kryer, si edhe deklaratat; dhe kėrkesat e personave qė marrin pjesė.

Procesverbalet e seancės gjyqėsore nėnshkruhen nė fund nga kryesuesi dhe sekretari i seancės.

Procesverbal me kėrkesat e mėsipėrme mbahet edhe nė tė gjitha rastet qė parashikohen nė kėtė Kod.

 

Neni 50

Vėrejtjet pėr proserverbalin gjyqėsor

 

Personat qė kanė marrė pjesė nė seancėn gjyqėsore ose nė veprimin pėr tė cilin ėshtė mbajtur procesverbal, mund tė bėjnė vėrejtje pėr procesverbalin, duke vėnė nė dukje mungesat e tij, brenda tri ditėve nga mbarimi i seancės gjyqėsore.

Pėr kėto vėrejtje gjykata vendos nė kėshill, nė tė cilin duhet tė jenė patjetėr kryesuesi i seancės dhe njė nga ndihmėsgjyqtarėt qė kanė marrė pjesė nė ēėshtjen.

 

Neni 51

Kuptimi i afatit procedural

 

Me afat procedural kuptohet koha brenda sė cilės duhet tė kryhet njė veprim ose tė merret njė vendim sipas dispozitave tė veēanta tė kėtij Kodi.

 

Llogaritja e afateve

Neni 52

 

Afatet llogariten nė orė, nė ditė, nė javė, nė muaj dhe nė vite. Nė llogaritjen e afateve nuk merren parasysh ora dhe dita nga e cila fillojnė tė ecin kėto.

Ku afati llogaritet nė ditė, mbaron nė orėn 24 tė ditės sė fundit.

Kur afati llogaritet nė javė, muaj dhe vite, mbaron nė ditėn pėrgjegjėse tė javės, muajit ose vitit tė fundit. Kur muaji ose viti nuk e ka kėtė ditė afati mbaron ditėn e fundit tė muajit ose ditėn pasardhėse tė muajit tjetėr, nė qoftė se afati ėshtė nė vite.

Kur dita e fundit e afatit bie nė ditė pushimi, afati mbaron nė ditėn qė vjen pas asaj tė pushimit.

 

Neni 53

 

Dita e fundit e afatit vazhdon deri nė orėn 24 tė saj, por, kur do tė kryhet ndonjė veprim procedural ose do tė paraqitet ndonjė kėrkesė ose akt tjetėr nė gjykatė, afati mbaron nė ēastin e mbarimit tė orarit zyrtar.

Afati nuk quhet i humbur kur kėrkesa ose akti ėshtė dėrguar me postė edhe nė ditėn e fundit tė afatit.

Kur pezullohet gjykimi, pezullohen edhe tė gjitha afatet qė kanė filluar tė ecin, por qė nuk janė plotėsuar.

Afatet caktuara nga gjykata, para se tė mbarojnė, mund tė zgjaten prej saj me kėrkesėn e personave qė marrin pjesė nė gjykim.

 

Neni 54

Rivendosja e afateve

 

Gjykata para sė cilės duhej tė kryhej veprimi, me kėrkesėn e personave qė marrin pjesė nė proces, kur afati ka humbur pėr arsye tė pėrligjura, e rivendos atė me vendim.

Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim i veēantė.

 

KREU V

FUQIA E VENDIMEVE TĖ GJYKATAVE TĖ HUAJA DHE ZBATIMI I AKTEVE TĖ TJERA TĖ GJYKATAVE TĖ HUAJA NĖ RPS TĖ SHQIPĖRISĖ

 

Neni 55

 

Vendimeve tė gjykatave tė huaja u jepet fuqi nė RPS tė Shqipėrisė, kur pėr kėtė qėllim ėshtė lidhur marrėveshje e posaēme midis shtetit shqiptar dhe shtetit tė huaj.

Kur marrėveshja nuk pėrmban edhe dispozitat pėr mėnyrėn se si u jepet fuqi vendimeve, zbatohen dispozitat e kėtij kreu.

 

Neni 56

 

Kėrkesa pėr t’i dhėnė fuqi vendimit, sipas nenit tė mėsipėrm, i paraqitet Kolegjit Civil Civil tė Gjykatės sė Lartė.

Kėrkesės i bashkėngjitet kopja e vendimit e vėrtetuar nga gjykata qė e ka dhėnė, si edhe vėrtetimi i lėshuar nga kjo gjykatė se vendimi ka marrė formė tė prerė.

Shpenzimet gjyqėsore merren nė atė masė qė parashikohen nė vendin e palės e cila kėrkon t’i jepet fuqi vendimit.

 

Neni 57

 

Kolegji Civil i Gjykatės sė Lartė kontrollon vetėm nėse vendimi i paraqitur nuk pėrmban dispozita qė vijnė nė kundėrshtim me dispozitat ligjore qė janė nė fuqi nė RPS tė Shqipėrisė ose me rregullat e bashkėjetesės socialiste dhe nuk shqyrton si ėshtė zgjidhur ēėshtja nė themel nga ana e gjykatės sė huaj.

 

Neni 58

 

Vendimit tė gjykatės sė shtetit tė huaj nuk i jepet fuqi nė RPS tė Shqipėrisė kur:

a) vendimi ėshtė dhėnė nė lidhje me njė padi pėr tė drejtė pronėsie ose pėr njė tė drejtė tjetėr mbi njė send tė paluajtshėm qė ndodhet nė RPS tė Shqipėrisė;

b) sipas dispozitave qė janė nė fuqi nė RPS tė Shqipėrisė, mosmarrėveshja nuk mund tė jetė nė kompetencėn e gykatės sė shtetit qė ka dhėnė vendimin;

c) i padituri shtetas shqiptar nuk ka marrė pjesė nė ēėshtjen dhe nuk provohet t’i jetė komunikuar letėrthirrja;

ē) midis po atyre palėve, pėr tė njėjtin objekt dhe pėr tė njėjtin shkak, ėshtė dhėnė vendim i formės sė prerė nga gjykatat e RPS tė Shqipėrisė ose ėshtė duke u shqyrtuar njė padi qė ėshtė ngritur para se vendimi i gjykatės sė shtetit tė huaj tė ketė marrė formė tė prerė;

d) vendimi ėshtė i pavlefshėm sipas dispozitave qė janė nė fuqi nė shtetin nė tė cilin ai ėshtė dhėnė.

 

Kreu VI

Shpenzimet gjyqėsore dhe gjobat

 

Neni 59

 

Shpenzimet gjyqėsore i ngarkohen personit pėr fajin e tė cilit zgjidhet mosmarrėveshja.

Kur ēėshtja pėrfundon me pajtim, shpenzimet mbeten nė ngarkim tė secilės palė qė i ka bėrė, pėrveē rasteve kur ka marrėveshje tė kundėrt.

Pjesėmarrėsi nė proces qė me qėllim shkakton shtyrjen e gjykimit tė ēėshtjes, ngarkohet me tė gjitha shpenzimet qė janė bėrė pėr shkak tė kėsaj shtyrjeje.

Nė rast se i padituri me sjelljen e tij nuk i ka dhėnė paditėsit shkak pėr ngritjen e padisė, edhe sikur tė pranohet padia, shpenzimet i ngarkohen paditėsit.

Shpenzimet pėr dėshmitarėt, ekspertėt dhe pėr kqyrjen parapaguhen nga pala qė i ka kėrkuar, nė shumėn qė cakton gjykata.

 

Neni 60

 

Kur dėshmitari ose eksperti pa shkaqe tė arsyeshme nuk paraqitet nė gjykatė ose dėshmitari kundėrshton tė dėshmojė dhe eksperti tė japė mendimin dėnohet me gjobė deri 100 lekė.

Kur njė person i tretė qė nuk ėshtė palė, nuk pranon tė paraqitė njė dokument ose njė send, qė provohet se ndodhet pranė tij dhe qė i ėshtė kėrkuar nga gjykata, dėnohet me gjobė gjer nė 100 lekė.

Kur pjesėmarrėsit nė procesin civil, si dhe personat e tjerė nuk u binden urdhėrave tė kryesuesit tė seancės gjyqėsore, me vendim tė gjykatės mund tė dėnohen me gjobė gjer nė 50 lekė.

 

Neni 61

 

Personat qė janė dėnuar me gjobė sipas nenit 60, mund t’i paraqitin gjykatės qė i ka dėnuar, brenda 5 ditėve kėrkesė pėr heqjen e gjobės.

Gjykata, kur i gjen me vend kėto shkaqe, tėrheq vendimin e dėnimit me gjobė.

Vendimi i dhėnė nga gjykata ėshtė i formės sė prerė.

 

PJESA E POSAĒME

A. GJYKIMI NĖ SHKALLĖ TĖ PARĖ

 

KREU I

PĖRBĖRJA E GJYKATĖS DHE PĖRJASHTIMI I SAJ

 

Neni 62

Pėrbėrja e gjykatės

 

Ēėshtjet civile nė shkallė tė parė, nė Gjykatėn e Lartė dhe nė gjykatatat e rretheve, shqyrtohen nga njė gjyqtar, si kryesues i trupit gjykues, dhe nga dy ndihmėsgjyqtarė, tė cilėt kanė tė drejta tė barabarta nė zgjidhjen e ēėshtjes.

Nė shqyrtimin e ēėshtjeve nė shkallė tė parė merr pjesė njė sekretar, i cili mban procesverbalin e seancės.

Nė shkallė tė dytė, Gjykata e Lartė dhe Kėshilli gjyqėsor i gjykatės sė rrethit ēėshtjet i shqyrtojnė me tre gjyqtarė. Me vendim tė kryetarit tė Gjykatės sė Lartė ose tė kryetarit tė gjykatės sė rrethit nė shqyrtimin e ēėshtjeve, pėrveē tre gjyqtarėve, mund tė marrin pjesė edhe dy ndihmėsgjyqtarė.

Kur nė njė gjykatė rrethi numri i gjyqtarėve nuk mjafton pėr tė formuar kėshillin gjyqėsor, ky plotėsohet me gjyqtarė tė rrethit mė tė afėrt, qė caktohen nga kryetari i Gjykatės sė lartė.

Kur nė njė rreth nuk mund tė formohet kėshilli gjyqėsor me plotėsim, Gjykata e tėrheq vetė ēėshtjen pėr shqyrtim.

 

Rastet e pėrjashtimit tė gjyqtarėve

Neni 63

 

Nė shqyrtimin e ēėshtjes civile nuk mund tė marrin pjesė si gjyqtarė personat qė janė ndėrmjet tyre, ose me pjesėmarrėsit nė proces bashkėshortė, gjini e afėrt (tė paralindur, tė paslindur, vėllezėr, motra, ungjėr, emta, nipėr, mbesa, fėmijė tė vėllezėrve a tė motrave) ose krushqi e afėrt (vjehėrr, dhėndėr, nuse, kunat, kunatė, thjeshtėr, njerk e njerkė).

 

Neni 64

 

Nuk mund tė marrė pjesė nė shqyrtimin e ēėshtjes gjyqtari qė ka marrė pjesė nė tė njėjtė ēėshtje si dėshmitar, si ekspert, si pėrfaqėsues i pjesėmarrėsve nė proces, si edhe kur ka rrethana tė tjera pėr shkak tė tė cilave, lindin dyshime pėr paanėsinė e tij.

 

Neni 65

 

Gjyqtari qė ka marrė pjesė nė dhėnien e vendimit pėrfundimtar nė gjykimin e shkallės sė parė, nuk mund tė marrė pjesė nė shqyrtimin e sė njėjtės ēėshtje nė shkallė tė dytė ose nė rigjykimin e saj, pėrveē rasteve tė parashikuara nė kėtė Kod.

 

Neni 66

Pėrjashtimi i prokurorit, sekretarit, pėrkthyesit dhe ekspertit

 

Rastet e parashikuara nė nenin 63 tė kėtij Kodi, si edhe kur ka rrethana pėr shkak tė tė cilave lindin dyshime pėr paanėsinė e tyre, vlejnė edhe pėr pėrjashtimin e prokurorit, sekretarit tė seancės gjyqėsore, pėrkthyesit dhe ekspertit.

Pėr pėrjashtimin e tyre vendos gjykata qė shqyrton ēėshtjen.

 

Neni 67

Mėnyra e pėrjashtimit tė gjyqtarėve  

 

Pėrjashtimi i gjyqtarit kėrkohet menjėherė pasi shpallet pėrbėrja e gjykatės. Kėrkesa e mėvonshme lejohet kur shkaku i pėrjashtimit ėshtė marrė vesh mė pas.

Kėrkesa pėr pėrjashtimin e njė gjyqtari zgjidhet me shumicė votash nga gjyqtarėt e tjerė. Kur votat jane tė barabarta, gjyqtari quhet i pėrjashtuar.

Kėrkesa per pėrjashtimin e gjithė trupit gjykues zgjidhet me shumicė votash nga vetė trupi gjykues.

 

Neni 68

Shqyrtimi i ēėshtjes nga i njėjti trup gjykues

 

Shqyrtim i ēėshtjes bėhet nga i njėjti trup gjykues. Kur ndonjėri nga gjyqtarėt nuk ka mundėsi tė vazhdoj tė marrė pjesė nė seancė, zėvendėsohet me njė gjyqtar tjetėr dhe ēėshtja shqyrtohet nga fillimi, kur e kėrkon gjyqtari i ri.

 

KREU II         

JURIDIKSIONI

 

Neni 69

 

Gjykata shqyrton dhe zgjidh tė gjitha ēėshtjet e sė drejtėss civile, familjare, tė punės dhe kooperativiste, pėrveē atyre qė me ligj u janė lėnė institucioneve tė tjera.

Gjykata shqyrton dhe zgjidh edhe ēėshtjet me gjykim tė veēantė ose dhe ēėshtje tė tjera, kur caktohen me ligj.

Gjykata vendos vetė nėse njė ēėshtje qė i ėshtė paraqitur, hyn nė juridiksionin e gjykatave ose nė atė tė ndonjė njė institucioni tjetėr. Vendimi i gjykatės ėshtė i detyrueshėm pėr institucionin. Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet protestė ose ankim i veēantė.

Asnjė institucion tjetėr nuk ka tė drejtė tė pranojė pėr shqyrtim njė ēėshtje qė ėshtė duke u shqyrtuar nga gjykata.

 

Neni 70

 

Pjesėmarrėsit nė proces nuk mund tė lidhin midis tyre marrėveshje me tė cilėn tė pranojnė qė ēėshtjet qė hyjnė nė juridiksionin e gjykatave shqiptare, tė shqyrtohen nga njė gjykatė e huaj ose nga arbitra. Bėjnė pėrjashtim ēėshtjet qė lindin nga kontrata tė lidhura midis ndėrmarrjeve tė tregtisė sė jashtme dhe personave tė huaj dhe kur marrėveshja pėr shqyrtimin e tyre nga gjykatat e huaja ose nga arbitrat, ėshtė bėrė me shkrim dhe ėshtė miratuar nga ministria pėrkatėse.

 

Neni7l

 

Gjykata shqiptare nuk pushon, as pezullon gjykimin e njė ēėshtjeje, kur ajo ose njė ēėshtje tjetėr qė ka lidhje me tė, ėshtė duke u gjykuar nga njė gjykatė e huaj.

 

Neni 72

 

Kur nė njė padi bashkohet njė numėr kėrkesash nga tė cilat disa i pėkasin gjykatės dhe disa institucioneve tė tjera, do tė shqyrtohen tė gjitha nga gjykata.

 

Neni 73

 

Kur gjykata ka pranuar se njė ēėshtje hyn nė juridiksionin e gjykatave dhe njė institucion tjetėr shtetėror pretendon se kjo ēėshtje hyn nė juridiksionin e tij, konflikti i lindur zgjidhet nga Kolegji Civil i Gjykatės sė Lartė, me kėrkesėn e institucionit shtetėror ose tė prokurorit.

 

KREU III

Kompetenca

 

Neni 74

 

Gjykata e rrethit shqyrton tė gjitha ēėshtjet, me pėrjashtim tė atyre qė me ligj janė nė kompetencėn e gjykatave tė fshatrave, tė qyteteve ose tė lagjeve tė qytetit.

 

Neni 75

 

Padia ngrihet nė gjykatėn ku ka banimin i padituri.

Padia kundėr shumė tė paditurve qė kanė banimin nė vende te ndryshme, mund tė ngrihet nė gjykatėn e vendit ku ka banimin cilido nga tė paditurit.

Kur tė paditurit nuk i dihet banimi, si dhe kur ai banon jashtė shtetit, padia ngrihet nė gjykatėn ku ka banimin padiėsi.

 

Neni 76

 

Padia pėr kėrkim ushqimi, pėr kėrkimin e pagės dhe tė ditėve tė punės mund tė ngrihet edhe nė gjykatėn ku ka banimin paditėsi.

Padia pėr vėrtetimin e qėnies ose tė mosqėnies sė martesės, pėr pavlefshmėrinė e martesės dhe pėr zgjidhjen e martesės mund tė ngrihet edhe i gjykatėn e vendit ku bashkėshortėt kanė pasur banimin e tyre tė pėrbashkėt tė fundit.

Padia pėr shpėrblimin e dėmit mund tė ngrihet edhe nė vendin ku ėshtė shkaktuar dėmi.

Padia qė rrjedh nga marrėdhėnia juridike me njė dėge tė personit juridik, mund tė ngrihet edhe nė gjykatėn ku ka qendrėn dega e personit juridik.

 

Neni 77

 

Padia qė ka lidhje me sende tė paluajtshme, me pjesėtimin e sendeve tė pėrbashkėta dhe me nėdorėsinė, paditė qė rrjedhin nga marrėdhėniet qė lindin nga ekzekutimi i detyrueshem i detyrimeve, si dhe ato qė kanė lidhje me trashėgiminė, ngrihen nė gjykatėn e vendit ku ndodhen sendet, pasuria trashėgimore, a pjesa mė e madhe tyre ose ku trashėgimlėnėsi ka pasur banimin nė kohėn e vdekjes.

 

Neni 78

 

E drejta pėr tė zgjedhur midis shumė gjykatave kompetente i takon paditėsit.

Kur nė bazė tė rregullave tė kėtij Kodi, nuk mund i caktohet gjykata kompetente, kėtė e cakton Kolegj Civil i Gjykatės sė Lartė me kėrkesėn e palės sė interesuar.

 

Neni 79

 

Gjykata qė shqyrton padinė kryesore, bėhet kompetent tė shqyrtojė kundėrpadinė, si dhe kėrkesat e tjera tė pjesėmarrėsve nė gjykim.

 

Neni 80

 

Gjykata nė tė cilėn ėshtė ngritur padia, kur nuk ėshtė kompetente pėr shqyrtimin e ēėshtjes, vendos jokompetencėn e saj dhe kėrkesėpadinė bashkė me aktet ia dėrgon gjykatės kompetente. Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet protestė ose ankim i veēantė.

Gjykata, edhe kur ėshtė kompetente, mund t’ia dergojė ēėshtjen njė gjykate tjetėr qė ėshtė edhe ajo kompetente, kur ēmon se kjo gjykatė mund ta zgjidhė ēėshtjen mė shpejt dhe mė lehtė sesa gjykata e zgjedhur nga paditėsi.

 

Neni 81

 

Kolegji Civil i Gjykatės sė Lartė, duke marrė parasysh vendin ku ndodhen pjesėmarrėsit nė proces, provat dhe rrethanat e ēėshtjes ose kur e ēmon tė arsyeshme, mund tė heqė ēdo ēėshtje nga njė gjykatė rrethi dhe t’ia dėrgojė pėr shqyrtim njė gjykate rrethi tjetėr.

 

Neni 82

 

Ēėshtja qė dėrgohet pėr shqyrtim nga njė gjykatė rrethi nė njė gjykatė rrethi tjetėr, duhet tė pranohet nga gjykata sė cilės i dėrgohet.

Mosmarrėveshjet pėr kompetencė midis gjykatave nuk lejohen.

 

KREU IV

NGRITJA E PADISĖ

 

Neni 83

 

Shtetasit, para ngritjes sė padisė pėr gjykim duhet tė bėjnė tė gjitha pėrpjekjet me qėllim qė tė zgjidhin ēėshtjet me pajtim ose tė pėrmbushin detyrimet ligjore nė mėnyrė vullnetare. Pėr kėtė qėllim, shtetasit kėrkojnė ndihmėn e kėshillave popullore ose tė organizatave shoqėrore, tė cilat, nėpėrmjet aktivizimit tė personave tė zgjedhur, bėjnė pėrpjekje pėr parandalimin e mosmarrėveshjeve civile.

 

Neni 84

 

Kur mosmarrėveshja nuk zgjidhet me pajtim, sipas nenit tė mėsipėrm, shtetasi ka tė drejtė tė bėjė padinė vetė ose t’i drejtohet zyrės sė ndihmės juridike.

Zyra e ndihmės juridike, para hartimit tė padisė, bėn pėrpjekje qė tė parandalojė kalimin e ēėshtjes nė gjyq.

Kur natyra e mosmarrėveshjes lejon zgjidhjen e saj me pajtim dhe pajtimi i arritur nuk ėshtė nė kundėrshtim me ligjin dhe me rregullat e bashkėjetesės socialiste, kėshilltari ligjor mban procesverbal, i cili nėnshkruhet edhe nga shtetasit. Nė kėto raste ēėshtja konsiderohet e zgjidhur sipas kushteve tė pėrcaktuara nė kėtė procesverbal.

 

Neni 85

 

Kėshilltari ligjor bėn tė gjitha pėrpjekjet pėr zgjidhjen me mirėkuptim tė mosmarrėveshjeve midis shtetasve dhe ndėrmarrjeve, institucioneve, kooperativave bujqėsore dhe organizatave shoqėrore.

Kur shtetasit kanė kėrkesa tė kundėrligjshme, zyra juridike, me qėllim edukimi, mund ta bėjė ēėshtjen problem tė organizatave shoqėrore ose tė kolektivave punonjėse.

Kur nė veprimtarinė e ndėrmarrjes, institucionit, kooperativės bujqėsore ose organizatės shoqėrore konstatohen shkelje tė ligjit, zyra juridIke ua bėn ato tė ditura organeve pėrkatėse, me qėllim qė tė merren masat dhe tė parandalohen mosmarrėveshjet.

 

Neni 86

 

Gjykimi fillon me paraqitjen e kėrkesėpadisė me shkrim.

Padia mund tė ngnihet:

a) pėr tė kėrkuar rivendosjen e njė tė drejte qė ėshtė shkelur;

b) pėr vėrtetimin e qėnies a tė mosqėnies sė njė marrėdhėnieje juridike, a tė njė tė drejte;

c) pėr njohjen e vėrtetėsisė a tė pavėrtetėsisė sė njė dokumenti, kur paditėsi pėr kėtė ka pasoja juridike.

 

Neni 87

 

Kėrkesėpadia pėrmban identitetin e atyre qė thirren nė gjyq, vendbanimin e tyre, kėrkimin e paditėsit, rrethanat nė tė cilat bazohet padia, tregimin e provave pėrkatėse dhe tė gjitha veprimet qė janė bėrė pėr zgjidhjen e ēėshtjes me pajtim.

Bashkė me kėrkesėpadinė paraqiten kopje tė saj dhe tė akteve provuese nė numėr sa janė tė paditurit.

Kėrkesėpadia regjistrohet dhe njė kopje e saj, sė bashku me aktet e saj, i njoftohet tė paditurit.

 

 

Neni 88

 

Kėrkesėpadia qė nuk plotėson tė gjitha kushtet e permėndura  nė nenet e sipėrme, mbetet pa veprim dhe pėr kėtė gjykata lajmėron paditėsin, duke i caktuar njė afat pėr tė plotėsuar tė metat.

Nė rast se paditėsi nuk plotėson tė metat brenda afatit tė caktuar, kėrkesėpadia quhet se nuk ėshtė paraqitur dhe i kthehet paditėsit sė bashku me aktet e tjera.

Kur tė metat e kėrkesėpadisė janė plotėsuar brenda afatit tė caktuar, ajo quhet se ėshtė pranuar qė nga dita qė ėshtė paraqitur.

 

Neni 89

 

Paditėsi nė njė kėrkesepadi kundėr njė tė padituri ose edhe kundėr shumė tė paditurve, pėr ēėshtje qė kanė lidhje midis tyre, mund tė parashtrojė shumė kėrkime.

Kur ēmohet se shqyrtimi i pėrbashkėt i tė gjitha kėrimeve do tė shkaktojė vėshtirėsi, mund tė vendoset qė ato shqyrtohen veē e veē.

Kur nė njė gjykatė janė duke u shqyrtuar ēėshtje, nė tė cilat marrin pjesė po ata persona si paditės ose si tė paditur, ose ēėshtje qė kanė lidhje midis tyre, mund tė bashkohen nė njė gjykim dhe tė jepet pėr tė gjitha njė vendim i pėrbashkėt.

 

Neni 90

 

I padituri mund tė bėjė kundėrpadi, e cila paraqitet deri sa nuk ka pėrfunduar hetimi gjyqėsor i ēėshtjes dhe duhet tė parashtrohet sipas rregullave tė caktuara pėr ngritjen e padisė.

 

KREU V

VEPRIMET E GJYQTARIT TĖ VETĖM

 

Neni 91

Parandalimi i gjykimit

 

Gjyqtari, kur merr kėrkesėpadinė dhe ēmon se ajo ėshtė e pabazuar, bėn pėrpjekje pėr tė bindur paditėsin qė tė heqė dorė prej saj, me qėllim qė tė parandalohet gjykimi i ēėshtjes nė seancė gjyqėsore.

 

Veprimet e pajtimit

Neni 92

 

Gjyqtari i vetėm bėn tė gjitha pėrpjekjet pėr tė bindur paditėsin dhe tė paditurin qė tė pėrmbushin vullnetarisht detyrimet e tyre ligjore dhe, kur ėshtė rasti, ta zgjidhin ēėshtjen me pajtim. Pėr kėtė qėllim, ai bisedon me paditėsin dhe tė paditurin, me njerėzit e tyre tė afėrm, bashkėpunon me kėshillat popullore, me organizatat shoqėrore dhe kryen tė gjitha veprimet qė ai i ēmon  tė nevojshme.

Pėr kryerjen e veprimeve tė pajtimit mund tė ngarkohen edhe ndihmėsgjyqtarėt e gjykatės sė rrethit.

 

Neni 93

 

Kur paditėsi dhe i padituri pranojnė tė pajtohen ky pajtim nuk vjen nė kundėrshtim me ligjin dhe me rregullat e bashkėjetesės socialiste, mbahet procesverbali ku pėrshkruhen kushtet e pajtimit. Procesverbali nėnshkruhet nga palėt dhe miratohet nga gjyqtari.

 

Neni  94

Veprimet pėrgatitore

 

Kur pėrpjekjet pėr parandalimin e gjykimit nuk kanė pėrfunduar nė mėnyrė pozitive dhe, kur ēėshitja, e saj, nuk mund tė zgjidhet me pajtim, gjyqtari i vetėm, mbasi ka dėgjuar paditėsin dhe tė paditurin kryen tė gjitha veprimet e nevojshme me qėllim qė ēėshtja tė pėrgatitet sa mė mirė dhe tė zgjidhet sa mė shpejt.

Gjyqtari i vetėm pėr pėrgatitjen e ēėshtjes mund tė kryejė kėto veprime:

a) Merr tė gjitha masat qė tė plotėsohet kėrkesėpadia e kėtij Kodi, kėrkon shkoqitje nga paditėsi dhe i padituri me qėllim qė tė pėrcaktojė natyrėn e mosmarrėveshjes, shkaqet qė e kanė lindur atė dhe provat qė duhet tė administrohen gjate gjykimit tė ēėshtjes.

b) Miraton pajtimin sipas nenit 92 tė kėtij Kodi, merr masat pėr sigunimin e padisė, vendos pėr ekzekutimin e pėrkohshėm tė detyrimit, nė raste kur kjo lejohet nga dispozita e kėtij Kodi, dėrgon pėr plotėsim letėrporosi, vendos pėr kryerje ekspertimesh ose pėrkthim aktesh nga gjuhė tė huaja, merr masa pėr tė caktuar pėrfaqėsues, kur njė gjė e tillė lejohet nga dispozitat e kėtij Kodi,

c) Vendos nėse ēėshtja hyn nė juridiksionin gjyqėsor dhe nė kompetencėn e gjykatės, ku ėshtė paraqitur, dhe ua dėrgon kėrkesėpadinė dhe aktet e tjera tė ēėshtjes organeve pėrkatėse, vendos pėr bashkimin ose ndarjen e padive sipas nenit 89 tė kėtij Kodi; si dhe pėr zėvendėsimin e paditėsit ose tė paditurit sipas nenit 119-123 tė kėtij Kodi.

ē) Vendos pėr pezullimin e pushimin e gjykimit tė ēėshtjes nė rastet e parashikuara nga neni 126 e 127 i kėtij Kodi.

d) Merr vendim pėr kalimin e ēėshtjes nė seancė gjyqėsore, cakton ditėn dhe orėn e gjykimit dhe lajmėron pėr kėtė pjesėmarrėsit nė proces dhe dėshmitarėt.

dh) Kur pėr gjykimin e ēėshtjes janė tė interesuara ndėrmarrjet, institucionet, kooperativat bujqėsore ose organizatat shoqėrore, i thėrret tė marrin pjesė nė gjykim.

Nė rastet kur caktohet ekspert dhe dėrgohet pėr plotėsim 1etėrporosi, njofton paditėsin dhe tė paditurin dhe, kur e ēmon tė nevojshme, merr edhe mendimin e tyre.

 

Neni  95

Plani i gjykimit

 

Pėr ēdo ēėshtje civile, mbas pėrfundimit tė veprimeve pėrgatitore, gjyqtari i vetėm harton planin e gjykimit nė  nė tė cilin pėrcaktohen sidomos:

- masat organizative pėr zhvillimin e gjykimit dhe veprime tė tjera qė duhet tė bėhen pėr pėrgatitjen e ēėshtjes;

— problemet me karakter politik, ideologjik e shoqėror qė do tė trajtohen gjatė zhvillimit tė gjykimit dhe pas tij pėr edukimin e kolektivave punonjės dhe pėr forcimin e unitetit;

— problemet me karakter ligjor, sqarimi i tė cilave gjatė gjykimit ėshtė i domosdoshėm pėr zgjidhjen e ēėshtjes dhe pėr marrjen e njė vendimi tė drejtė;

— problemet qė duhen sqaruar pėr zbulimin e shkaqeve pėr sqarimin e rrethanave qė kanė ndikuar nė mosmarrėveshjen, si dhe masat qė duhen marrė pėr tė bashkėpunuar me organet shtetėrore dhe me organizatat shoqėrore pėr parandalimin e shkeljeve tė tjera tė ligjeve.

 

KREU VI

Thirrja nė gjykatė dhe njoftimet

 

Neni 96

 

Thirrja nė gjykatė bėhet me anė tė letėrthirrjes dhe, nė raste tė ngutshme, me telegram. Kur personi qė thirret, ėshtė i pranishėm, thirrja bėhet me gojė duke u pasqyruar nė aktet e ēėshtjes.

Njoftimet e personave qė ndodhen jashtė kufijve tė RPS tė Shqipėrisė, kryhen me anėn e Ministrisė sė Punėve tė Jashtme.

 

Neni 97

 

Letėrthirrja i dorėzohet personit qė thirret, nė vendin e banimit ose nė qendrėn e punės kundrejt nėnshkrimit. Nė rast se ai mungon pėrkohėsisht, letėrthirrja u dorėzohet kundrejt nėnshkrimit pjesėtarėve tė familjes, fqinjėve madhorė ose administratės sė qendrės sė punės e tė shėrbimit, si dhe ēdo personi tjetėr tė caktuar prej tij.

Paditėsi ose i padituri qė largohet jashtė shtetit dhe nuk ka emėruar pėrfaqėsues, detyrohet tė caktojė njė person ku gjykata tė bėjė njoftimet. Kur ky person nuk caktohet tė gjitha aktet i bashkohen dosjes dhe quhen si tė njoftuara.

 

Neni 98

 

Kur personi qė thirret nė gjykatė ose familjarėt e tij nuk pranojnė tė marrin nė dorėzim letėrthirrjen, kjo shėnohet nė kopjen e saj nga ana e komunikuesit, vėrtetohet me nėnshkrimin e njė dėshmitari dhe njoftimi quhet i kryer.

 

Neni 99

 

Kur nuk dihet vendi i banimit i tė paditurit, thirrja nė gjykatė bėhet jo mė pak se njė muaj para ditės sė gjykimit, duke u vendosur letėrthirrja nė zyrėn e kėshillit popullor tė vendit tė banimit tė tij tė fundit, si dhe duke u vendosur akti nė vendin e shpalljeve tė gjykatės.

Kur i padituri nuk ka pasur vendbanim nė RPS tė Shqipėrisė, thirrja e tij bėhet me vendosjen e aktit nė vendin e shpalljeve tė gjykatės.

Kėto rregulla zbatohen edhe kur i padituri ka banim tė ditur nė njė shtet tė huaj, por njoftimi nė kėtė shtet nuk mund tė bėhet ose paraqitet tepėr i vėshtirė.

 

Neni 100

 

Rregullat e parashikuara nė nenin 96/I tė kėtij Kodi zbatohen dhe pėr thirrjen e dėshmitarėve, tė ekspertėve dhe tė pjesėmarrėsve tė tjerė nė proces.

 

Neni 101

 

Komunikimi i letėrthirrjeve dhe i akteve tė tjera gjyqėsore tė shteteve tė huaja bėhet me urdhėr tė kryetarit tė gjykatės sė rrethit tė vendit ku do tė bėhet komunikimi, sipas rregullave tė parashikuara nga nenet 97/I dhe 99/I e II tė kėtij Kodi.

 

Kreu VII

Seanca gjyqėsore

 

Neni 102

Orgnizimi dhe drejtimi i gjykimit

 

Gjykata organizon e drejton shqyrtimin gjyqėsor dhe merr masa pėr tė siguruar zhvillimin normal tė gjykimit.

Kryesuesi i trupit gjykues ēel seancėn gjyqėsore nė ditėn, orėn dhe vendin e caktuar.

Shqyrtimi gjyqėsor i ēėshtjes bėhet me pjesėmarrjen aktive tė tė gjithe trupit gjykues nėpėrmjet pyetjeve dhe administrimit tė provave gjatė zhvillimit tė gjykimit. Gjykata merr tė gjitha masat qė ēėshtja tė shqyrtohet pa ndėrprerje, brenda njė seance.

 

Neni 103

Afati i pėrfundimit tė shqyrtimit tė ēėshtjes

 

Gjykata ėshtė e detyruar tė pėrfundojė ēėshtjen civile:

a) jo me vonė se 20 ditė nga dita e ardhjes sė saj nė gjykatė, pėr paditė e punėtorėve dhe tė nėpunėsve lidhur me largimin nga puna;

b) jo mė vonė se dy muaj nga dita e ardhjes sė saj nė gjykatė, pėr paditė pėr zgjidhje martese e pjesėtim pasurie, si edhe pėr ato pėr tė cilat kėrkohet afat pėr njoftimin e tė paditurit jo mė pak se njė muaj;

c) jo mė vonė se njė muaj nga dita e ardhjes sė saj nd gjykatė pėr tė gjitha ēėshtjet e tjera.

 

Gjykimi me dyer tė hapura

Neni 104

 

Shqyrtimi i ēėshtjes civile nė gjykatė zhvillohet me dyer tė hapura.

 

Neni 105

 

Pėr tė rritur rolin edukues tė gjykimit, gjykata me nismėn e saj a me kėrkesėn e organeve shtetėrore, tė organizatave shoqėrore ose tė kolektivave punonjės, ka tė drejtė tė vendosė shqyrtimin e ēėshtjeve nė qendra pune, nė lagje dhe nė fshatra nė prani tė punonjėsve.

 

Neni 106

Gjykimi me dyer tė mbyllura

 

Me vendim tė gjykatės, shqyrtimi i ēėshtjeve zhvillohet pėrjashtimisht me dyer tė mbyllura, kur:

a) ėshfė e nevojshme tė ruhet njė sekret shtetėror;

b) rrethanat e ēėshtjes kanė tė bėjnė me jetėn intime tė paditėsit e tė tė paditurit.

Nė tė gjitha rastet e mėsipėrme vendimi shpallet botėrisht, por, kur gjykata e ēmon tė arsyeshme, ka tė drejtė tė shpallė vetėm pjesėn urdhėruese tė tij.

 

Pjesėmarrėsit nė proces dhe pėrfaqėsimi i tyre nė gjykatė

Neni 107

 

Personat qė marrin pjesė nė gjykim, paditėsi i padituri dhe personi i tretė, i ndjekin ēėshtjet nė gjyq vetė dhe nė raste tė veēanta me anė pėrfaqėsuesi. Shteti dhe kėshillat popullore pėrfaqėsohen nė gjyq nė mėnyrėn e parashikuar e ligj.

Ndėrmarrjet, institucionet, kooperativat bujqėsore dhe organizatat shoqėrore i ndjekin ēėshtjet nė gjyq me anė tė organit qė i pėrfaqėson ose me anė tė pėrsonave tė ngarkuar prej tyre.

 

Neni 108

 

Tė miturit nėn katėrmbėdhjetė vjeē dhe personat tė cilėve u ėshtė hequr zotėsia pėr tė vepruar, marrin pjesė nė gjykim the anėn e pėrfaqėsuesve tė tyre ligjorė.

Tė miturit mbi katėrmbėdhjetė vjeē, si dhe personat tė cilėve u ėshtė kufizuar zotėsia pėr tė vepruar, mund tė kryejnė vetė veprime procedurale, por pėr kėtė duhet tė japin pėlqimin pėrfaqėsuesit e tyre ligjorė. Ky pėlqim nuk nevojitet nė gjykimet ku kėta marrin pjesė lidhur me mos marrėveshjet nė punė, me depozitat e bėra prej tyre nė arkat e kursimit, me pėrgjegjėsinė pėr dėmin e shkaktuar prej tyre, si dhe nė rastet kur parashikohet shprehimisht nė ligj.

 

Neni 109

 

Pėrfaqėsues tė personave qė marrin pjesė nė gjykim mund tė jenė kėshilltarėt ligjore dhe tė gjithė shtetasit qė kanė zotėsi pėr tė vepruar, me pėrjashtim tė gjyqtarėve prokurorėve dhe pėrmbaruesve gjyqėsorė.

Gjykata, me vendim tė arsyetuar, mund tė pėrjashtojė nga qenia e tij pėrfaqėsues, ēdo person.

Gjyqtarėt, prokurorėt dhe pėrmbaruesit gjyqėsorė lejohen tė jenė pėrfaqėsues kur ata veprojnė si pėrfaqėsues tė organeve pėrkatėse ose si pėrfaqėsues ligjorė.

 

Neni 110

 

Personat qė marrin pjesė nė gjykim, mund tė caktojnė pėrfaqėsuesin e tyre me gojė pėrpara gjykatės, duke u pasqyruar kjo nė procesverbal.

Personat qė marrin pjesė nė gjykim, mund tė caktojnė pėrfaqėsuesin e tyre pėr tė kryer veprime para gjykatės, me akt ku pasqyrohet vullneti i tyre (prokurė), nė njė nga kėto mėnyra:

a) me shkresė noteriale;

b) me akt tė vėrtetuar nga kryetari ose sekretari i kėshillit popullor tė vendit tė banimit tė pėrfaqėsuesit;

c) me akt tė vėrtetuar nga komanda e repartit ushtarak nė tė cilin ushtaraku i pėrfaqėsuar bėn pjesė;

ē) me akt tė vėrtetuar nga administrata e burgut ose e vendit ku ndodhet i arrestuari;

d) me akt tė vėrtetuar me nėnshkrimin e drejtuesit dhe me vulėn pėrkatėse kur pėrfaqėsohen ndėrmarrje, institucione, kooperativa bujqėsore ose organizata shoqėrore.

Pėr tė pėrfunduar ēėshtjen me pajtim, pėr tė hequr dorė plotėsisht ose pjesėrisht nga padia, pėr tė pranuar tėrėsisht ose, pjesėrisht padinė, si edhe pėr tė bėrė veprime qė pėrbėjnė disponim tė objektit tė padisė, ėshtė e nevojshme qė pėrfaqėsuesi tė jetė i pajisur me prokurė tė posaēme.

 

Fillimi i gjykimit

Neni 111

 

Gjyqtari qė kryeson seancėn gjyqėsore, drejton zhvillimin e seancės dhe kufizon hetimet rreth ēėshtjes, duke i dhėnė zhvillimit tė gjykimit drejtimin mė tė volitshėm pėr tė zbuluar tė vėrtetėn.

Gjykata, pasi tė jetė ēelur seanca gjyqėsore, kontrollon se cili nga pjesėtarėt nė proces nuk ėshtė paraqitur dhe heton shkaqet e mosparaqitjes sė tij. Nė rast se ata, ose njėri prej tyre, nuk janė paraqitur pėr shkak sėmundjeje ose pėr shkaqe tė tjera te arsyeshme, gjykata shtyn gjykimin pėr njė ditė tjetėr.

 

Neni 112

 

Kur nė seancėn gjyqėsore nuk ėshtė paraqitur, pa ndonjė shkak tė arsyeshėm, njėri nga pjesėmarrėsit nė proces, gjykimi zhvillohet nė mungesė tė personit qė nuk ėshtė paraqitur.

Kur nė seancėn gjyqėsore nuk ėshtė paraqitur, pa ndonjė shkak tė arsyeshėm, asnjėri nga pjesėrnarrėsit nė proces, gjykata vendos pushimin e gjykimit tė ēėshtjes.

 

Neni 113

 

Gjykata, pasi shpall pėrbėrjen e trupit gjykues, u shpjegon pjesėmarrėsve nė proces tė drejtat dhe detyrat e tyre procedurale, zgjidh kėrkesat paraprake dhe vendos pranimin ose mospranimin e tyre.

 

Neni 114

Respektimi i rrgullave tė seancės gjyqėsore

 

Gjykata vendos largimin e pjesėmarrėsve nė proces nga seanca gjyqėsore pa e ndėrprerė shqyrtimin, nė rast se ata prishin rregullin e seancės dhe vazhdojnė tė veprojnė nė kėtė mėnyrė me gjithė paralajmėrimet qė u bėhen. Personat e tjerė mund tė nxirren nga salla e gjyqit me urdhėr tė krvesuesit tė seancės gjyqėsore.

 

Neni 115

Veprimet e pajtimit

 

Gjykata fillon gjykimin e ēėshtjes duke lexuar kėrkesėpadinė dhe duke kėrkuar nga pjesėmarrėsit nė proces qė tė japin shkoqitje rreth kėrkimeve e kundėrshtimeve tė tyre dhe i fton ata qė tė zgjidhin  mosmarrėveshjen e tyre me pajtim, nė qoftė se natyra e mosmarrėveshjes e lejon paj timin.

Pėr pajtimin mbahet procesverbal, i cili nėnshkruhet nga gjyqtarėt dhe pjesėmarresit nė proces.

Nė rast pajtimi, gjykata e miraton atė me vendim, kur nuk vjen nė kundėrshtim me ligjin dhe me rregullat e bashkėjetesės socialiste.

 

Neni 116

Marrja dhe shqyrtimi i provave

 

Kur ēėshtja nuk zgjidhet me pajtim, gjykata cakton me vendim rrethanat qė duhet tė provohen dhe mėnyrėn e marrjes sė provave. Ajo ka tė drejtė tė marrė dhe tė shqyrtojė ēdo provė qė ėshtė e nevojshme pėr zgjidhjen e drejt tė ēėshtjes sipas dispozitave tė kėtlj Kodi.

 

Neni 117

Ndryshimi i shkakut tė padisė

 

Paditėsi, nė ēdo fazė tė gjykimit, mund tė ndryshojė shkakun e padisė, nė rast se kjo pranohet nga gjykata.

Paditėsi, gjithashtu, pa ndryshuar shkakun a padisė, mund tė shtojė, tė pakėsojė ose tė ndryshojė objektin e saj.

Kur paditėsi ndryshimet e mėsipėrme i kryen nė mungesė tė tė paditurit, kėto duhet tė bėhen me shkresė dhe t’i komunikohen tė paditurit.

Nuk quhet shtesė e objektit tė padisė kėrkimi i tė ardhurave tė sendit.

 

Neni 118

Heqja dorė nga gjykimi i padisė ose e drejta e padisės

 

Paditėsi nė ēdo fazė tė gjykimit ka tė drejtė tė heqė dorė nga gjykimi i padisė, nė qoftė se pėr kėtė nuk ka kundėrshtim i padituri dhe gjykata. Nė kėtė rast vendoset pushimi i gjykimit.

Paditėsi nė ēdo fazė tė gjykimit mund tė heq dorė krejtėsisht ose pjesėrisht nga e drejta e padisė, nė qoftė se pėr kėtė gjykata nuk ka kundėrshtim. Nė kėtė rast padia rrėzohet.

Kur heqja dorė nga e drejta e padisė bėhet para gjykatės sė shkallės sė dytė, vendimi i gjykatės sė shkallės sė parė prishet dhe padia rrėzohet.

 

Zėvendėsimi i pjesėmarrėsve nė proces

Neni 119

 

Kur paditėsi ose i padituri vdes, gjykimi i ēėshtjes vazhdon nga trashėgimtarėt e paditėsit ose kundėr trashėgimtarėve tė tė paditurit.

Kur personi juridik pjesėmarrės nė proces mbaron, ēėshtja vazhdon nga ose kundėr personit juridik ose shtetit tė cilit i kalojnė tė drejtat dhe detyrimet e personit juridik qė ka mbaruar.

Nė rastet e mėsipėrme veprimet procedurale tė kryera para zėvendėsimit janė tė vlefshme.

 

Neni 120

 

Shtetasi nė interesin e tė cilit ėshtė ngritur padi, mund tė marrė pjesė vetė nė ēėshtje, nė ēdo fazė tė gjykimit. Ai ka tė drejtė tė kėrkojė shqyrtimin e ēėshtjes nė themel, edhe nė qoftė se prokurori ose personat qė kanė ngritur padi, heqin dorė nga gjykimi i ēėshtjes.

 

Neni 121

 

Gjykata, kur vėren se padia ėshtė ngritur kundėr njė personi kundėr tė cilit nuk duhej tė ngrihej, mund tė lejojė me pėlqimin e paditėsit, zėvendėsimin e tė paditurit me atė qė duhet tė pėrgjigjet.

Nė ēėshtjet ku paditėse ėshtė njė ndėrmarrje, institucion, kooperativė bujqėsore ose organizatė shoqėrore qė nuk jep pėlqimin pėr zėvendėsimin e tė paditurit, gjykata, pėr tė mbrojtur interesat shtetėrore, mund tė thėrresė me nismėn e vet ēdo person me cilėsinė e tė paditurit.

Pas zėvendėsimit, shqyrtimi i ēėshtjes bėhet nga fillimi.

 

Neni 122

 

Gjykata, kur vėren se padia ėshtė ngritur nga njė person qė nuk ka tė drejtė ta ngrejė, duke mos vendosur pushimin e gjykimit, lejon zėvendėsimin e paditėsit tė parė me paditėsin tė cilit i pėrket e drejta tė ngrejė padinė.

Zėvendėsimi i paditėsit bėhet me pėlqimin e tij dhe tė paditurit, si dhe tė personit qė do tė hyjė nė ēėshtje me cilėsinė e paditėsit. Nė gjykimet me objekt anulim urdhėr zhdėmtimi ky pėlqim nuk kėrkohet.

Pas zėvendėsimit, shqyrtimi i ēėshtjes bėhet nga fillimi.

 

Neni 123

 

Gjykata mund tė lejojė zėvendėsimin sipas rregullave tė parashikuara nė nenet 119-122 tė kėtij Kodi edhe nė rastet e kalimit tė sė drejtės mbi objektin e gjykimit nga njė person nė njė tjetėr.

 

Neni 124

Kqyrja e personave dhe e sendeve dhe kqyrja nė vend

 

Gjykata, kur ēmon tė nevojshme qė njė person ose njė send tė kėqyret drejtpėrdrejt prej saj ose tė bėhet kėqyrja nė vend, ajo vetė ose me kėrkesėn e prokurorit a tė pjesėmarrėsve nė proces, vendos qė tė bėhet kėqyrja me ose pa ekspertė.

Kėqyrja mund tė bėhet edhe pėr tė verifikuar prova tė tjera.

Kur bėhet kėqyrja mbi njė person, gjykata duhet tė veprojė nė mėnyrė tė tillė qė tė mos i preket atij dinjiteti personal.

Pėr kėqyrjen nė vend dhe pėr ēdo kėqyrje tjetėr qė bėhet jashtė gjykatės, mbahet procesverbal.

 

Neni 125

Mbyllja dhe riēelja e shqyrtimit tė ēėshtjes.

 

Ku gjykata ēmon se ēėshtja ėshtė sqaruar plotėsisht, vendos mbylljen e hetimit gjyqėsor, u jep fjalėn pjesėmarrėsve nė proces dhe prokurorit. Pas kėsaj ajo tėrhiqet pėr tė marrė vendimin.

Gjykata vendos riēeljen e shqyrtimit tė ēėshtjes, kur nė fjalėn e tyre pjesėmarrėsit nė proces dhe prokurori paraqesin prova tė reja ose tregojnė rrethana tė tjera qė kanė rėndėsi pėr zgjidhjen e drejtė tė ēėshtjes.

Riēelja e shqyrtimit tė ēėshtjes bėhet edhe nė ato raste kur nė kohėn e bisedimit pėr dhėnien e vendimit arrihet nė pėrfundimin se duhen sqaruar rrethana tė tjera tė rėndė sishme.

 

Neni 126

Pezullimi i gjykimit

 

Gjykata vendos pezullimin e gjykimit kur:

a) paditėsi ose i padituri vdesin ose mbaron personi juridik:

b) shihet e nevojshme t’i emėrohet njė pėrfaqėsues ligjor pjesėmarrėsit nė proces qė ka humbur zotėsinė pėr tė vepruar;

a) ēėshtja nuk mund tė zgjidhet para se tė zgjidhet njė ēėshtje tjetėr civile, penale ose administrative;

c) pezullimi kėrkohet nga paditėsi dhe i padituri;

d) gruaja shtatzėnė kėrkon qė gjykimi i padisė pėr zgjidhje martese tė shtyhet derisa fėmija tė arrijė moshėn njė vjeē.

Nė rastet e parashikuara nga pikat a dhe b, pezullimi vazhdon (derisa tė paraqitet pėr tė marrė pjesė nė ēėshtje personi qė hyn nė tė drejtat e tė zėvendėsuarit. Nė rastet e parashikuara nga pikat c dhe d, gjykimi vazhdon pasi tė jetė zhdukur pengesa qė ka shkaktuar pezullimin e tij ose me kėrkesėn e gruas shtatzėnė.

Gjykimi i ēėshtjes vazhdon qė nga veprimi i mbetur nė kohėn e pezullimit tė saj.

Kundėr vendimit tė pezul1imit tė gjykimit mund tė bėhet ankim ose protestė e veēantė.

 

Neni 127

Pushimi i gjykimit

 

Gjykata vendos pushimin e gjykimit kur:

a) paditėsi ose i padituri nuk kėrkojnė brenda tre muaj verifilkimin e gjykimit tė pezulluar me kėrkimin e tyre;

b) paditėsi heq dorė nga gjykimi i padisė;

a) pushimi i gjykimit parashikohet shprehimisht nė kėtė Kod.

Pushimi i gjykimit nuk e shuan padinė.

Kur paditėsi ngre pėrsėri tė njėjtėn padi, gjykimi fillon  nga e para, por provat e mbledhura nė gjykimin e pushuar mund tė merren parasysh nė qoftė se kjo ēmohet nga gjykata.

Kundėr vendimit tė pushimit tė gjykimit mund tė bėhet ankim ose protestė e veēantė.

 

Masat a pėrkohshme

Neni  128

 

Gjykata, nė ēdo fazė tė gjykimit, me kėrkesėn e paditėsit, mund tė vendosė masa tė pėrkohshme kur objekti i padisė ėshtė pėr kėrkim ushqimi, pėr lėnien e fėmijėve tė mitur pėr rritje dhe edukim, pėr banesėn bashkėshortore, si dhe pėr sigurimin e objektit tė padisė ose sigurimin e ekzekutimit tė vendimit.

Gjykata vendos pėr masat e pėrkohshme edhe pa kėrkesė tė paditėsit, kur ēėshtja paraqet interes shoqėror.

Kundėr ndėrmarrjeve, institucioneve, kooperativave bujqėsore dhe organizatave shoqėrore nuk merren masa tė pėrkohshme.

 

Neni 129

 

Gjykata vendos pėr marrjen e masave tė pėrkohshme mbasi dėgjon paditėsin dhe tė paditurin, por, kur ēmohet se ēėshtja ka karakter tė ngutshėm, mund tė vendosė edhe pa e thirrur tė paditurin.

Gjatė gjykimit tė ēėshtjes, masa e pėrkohshme mund tė ndryshohet ose tė hiqet me vendim tė gjykatės.

 

Neni 130

 

Kur vendimi merr formė tė prerė, masa e pėrkohsbme bie nė rastet kur padia rrėzohet, kurse ajo kthehet nė masė pėrmbarimore, nė rast se padia pranohet.

 

Marrja dhe shpallja e vendimit

Neni 131

 

Nė pėrfundim tė gjykimit gjykata jep vendimin qė zgjidh ēėshtjen nė themel.

Vendimi jepet me shumicė votash tė gjyqtarėve qė ka nė marrė pjesė nė seancėn nė tė cilėn ka pėrfunduar shqyrtimi i ēėshtjes.

Asnjė nga gjyqtarėt nuk ka tė drejtė tė abstenojė nga votimi. Gjyqtari qė mbetet nė pakicė, ka tė drejtė tė paraqesė me shkrim mendimin e tij, i cili nuk shpallet, por i bashkėngjitet ēėshtjes.

 

Neni 132

 

Vendimi shkruhet nga njėri prej gjyqtarėve, nėnshkruhet nga tė tre gjyqtarėt dhe shpallet nė vendin e gjykimit.

 

Neni 133

 

Pas shplljes sė vendimit, gjykata nuk mund ta ndryshojė ose ta shfuqizojė atė.

Gjykata, me kėrkesėn e prokurorit, tė pjesėmarrėsve nė proces ose edhe me nismėn e saj, dhe pasi thėrret paditėsin dhe tė paditurin, mund tė ndreqė nė ēdo kohė gabimet e bėra nė shkrim ose nė llogari, si edhe pasaktėsitė e dukshme tė vendimit..

Gjykata, me kėrkesėn e prokurorit ose tė pjesėmarrėsve nė gjykim, ka tė drejtė tė japė sqarime ose tė bėjė interpretimin e vendimit qė ajo ka dhėnė, kur ky ėshtė i errėt.

Kėrkesa pėr sqarimin ose interpretimin e vendimit mund tė paraqitet nė ēdo kohė, derisa vendimi nuk ėshtė ekzekutuar.

Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim ose protestė e veēantė.

 

Neni 134

Vendimi i gjykatės mbi masat parandaluese

 

Gjykata, kur gjatė sqarimit tė ēėshtjes konstaton nė veprimtarinė e ndėrmarrjeve, institucioneve, kooperativave bujqėsore ose tė organizatave shoqėrore tė meta dhe mungesa tė rėndėsishme qė kanė ndihmuar nė shkeljen e ligjit, bashkė me vendimin pėrfundimtar, merr njė vendim tė veēantė, me anėn e tė cilit kėrkon prej tyre tė merren masat pėrkatėse.

Ndėrmarrjet institucionet, kooperatjvat bujqėsore dhe organjzatat shoqėrore, brenda njė muaji nga marrja e vendimit mbi masat parandaluese, janė tė detyruara t’i japin pėrgjigje gjykatės.

 

B. GJYKI.MET E POSAĒME

 

KREU VIII

Gjykimi nė gjyktat e fshatrave, tė qyteteve dhe tė lagjeve tė qyteteve

 

Neni 135

 

Gjykatat e fshatrave, tė qyteteve dhe tė lagjeve tė qyteteve, shqyrtojne ēėshtjet civi1e midis shtetasve qė banojne nė tė njėjtin fshat, fshat tė bashkuar dhe qytet:

a) pėr pagimin e detyrimeve deri nė 1500 lekė qė lindin nga kontratat ose nga shkaktimi i dėmit;

b) pėr shpėrblimjn e dėmeve nė bujqėsi deri nė 1500 lekė.

 

Neni 136

 

Gjykata e fshatit, e qytetit dhe e lagjes sė qytetit formohet nga ndihmėsgjyqtari i gjykatės sė rrethit qė ėshtė zgjedhur nė atė fshat, qytet ose lagje qyteti, si kryesues i trupit gjykues, dhe nga dy aktivistė shoqėrore, si anėtarė.

Kompetente pėr gjykimin e ēėshtjes civile ėshtė gjykata e fshatit, e qytetit ose e lagjes se qytetit ku kanė banimin si paditėsi, dhe i padituri.

Kur ata banojnė nė tė njėjtin fshat tė bashkuar ose nė 1agje tė ndryshme tė nje qyteti, ēėshtja gjykohet nga gjykata e fshatit ose e lagjes ku banon i padituri.

 

Neni 137

 

Gjykimi fillon me kėrkesėn e tė interesuanit. Kėrkesa paraqitet me shkrim ose mund tė bėhet nga gojė tė ndihmėsgjyqtari pėrkatės

 

Neni 138

 

Ndihmėsgjyqtari mbledh tė dhėnat e duhura pėr sqarimin e ēėshtjes dhe bėn tė gjitha pėrpjekjet pėr zgjidhjen e saj me pajtim. Pėr kėtė qėllim ēėshtja mund tė shtrohet nė organizatat shoqėrore dhe tė kėrkohet ndihma e tyre.

Nė rast se nuk arrihet pajtimi, ndihmėsgjyqtari cakton ditėn e gjykimit dhe kėtė ua njofton paditėsit dhe tė paditurit, duke i porositur qė tė sjellin edhe provat pėrkatėse.

 

Neni 139

 

Gjatė zhvillimit tė gjykimit dėgjohen shpjegimet e paditėsit tė tė paditurit dhe merren provat e nevojshme pėr sqarimin e ēėshtjes. Kanė tė drejtė tė bėjnė pyetje e tė shfaqin mendim edhe pėrfaqėsuesit e organizatave shoqėrore, si edhe personat e tjerė tė pranishėm.

Pėr zhvillimin e gjykimit mbahet procesverbal nga njė person i caktuar nga gjykata.

 

Neni 140

 

Nė pėrfundim gjykata jep vendim me shkrim dhe tė arsyetuar.

Vendimi i gjykatės sė fshatit, tė qytetit ose tė lagjes sė qytetit ėshtė i forrnės sė prerė, me pėrjashtim tė vendimit qė jepet pėr ēėshtje me objekt padie mbi 300 lekė. Kundėr kėtyre vendimeve mund tė bėhet ankim ose protestė e veēantė nė gjykatėn e rrethit.

 

Neni 141

 

Gjykata e rrethit, e formuar nga njė gjyqtar si kryesues dhe dy ndihmėsgjyqtarė, kur shqyrton ankimet ose protestat, si edhe kėrkesat pėr rishqyrtim tė gjykimit, sipas nenit 191 tė kėtij Kodi, njofton tė interesuarit pėr ditėn dhe orėn e gjykimit dhe, kur e ēmon tė nevojshme, mund tė marrė prova drejtpėrdrejt.

Kur gjykata e rrethit nuk e lė nė fuqi vendimin e gjykatės sė fshatit, tė qytetit ose tė lagjes sė qytetit, ka tė drejtė ta ndryshojė atė ose ta pushojė ēėshtjen dhe vendimi i saj ėshtė i formės sė prerė.

 

KREU IX

Gjykimet pėr heqjen ose kufizimin e zotėsisė pėr tė vepruar

 

Neni 142

 

Heqja ose kufizimi i zotėsisė sė njė personi pėr tė vepruar mund tė kėrkohet nga bashkėshorti gjinia e afėrt ose prokurori.

Nė kėrkesėn qė i paraqitet gjykatės sė rrethit tė vendit tė banimit tė personit pėr tė cilin kėrkohet heqja ose kufizimi i zotėsisė pėr tė vepruar, duhet tė tregohen faktet nė tė cilat ajo bazohet, si edhe provat.

 

Neni 143

 

Gjykata vendos nė lidhje me kėrkesėn, pasi tė pyesė personin pėr tė cilin kėrkohet heqja ose kufizimi i zotėsisė pėr tė vepruar, dhe gjininė e afėrt tė tij, si dhe pasi tė marrė, sipas nevojės, provat e tjera dhe nė ēdo rast mendimin e ekspertėve.

Kur personi pėr tė cilin kėrkohet heqja ose kufizimi i zotėsisė pėr tė vepruar, nuk ka mundėsi tė paraqitet vetė nė gjykatė, pyetet nė vendin ku ndodhet, sipas paragrafit tė dytė tė nenit 18 tė kėtij Kodi. Pyetja e tij nuk ėshtė e domosdoshme, nė rast se ai ndodhet i shtruar nė njė institut psikiatrik.

 

Neni 144

 

Gjykata nė ēdo fazė tė gjykimit ka tė drejtė t’i emėrojė personit, pėr tė cilin kėrkohet heqja ose kufizimi i zotėsisė pėr tė vepruar, njė kujdestar tė pėrkohshėm.

Kur kėrkesa pėr heqjen ose kufizimin e zotėsisė pėr tė vepruar pranohet, njoftohet organi i kujdestarisė.

 

Neni 145

 

Kundėr vendimit tė dhėnė nė lidhje me kėrkesėn pėr heqjen ose kufizimin e zotėsisė pėr tė vepruar, mund tė bėhet ankim nga pjesėmarrėsi nė proces, nga personat qė kanė tė drejtė tė kėrkojnė heqjen e zotėsisė pėr tė vepruar, nga kujdestari dhe protestė nga prokurori.

 

Neni 146

Rregullat e parashikuara nė nenet e kėtij kreu, vlejnė edhe pėr kthimin e zotėsisė pėr tė vepruar.

 

Njė shkurtim i vendimit me tė cilin hiqet, kufizohet ose kthehet zotėsia pėr tė vepruar, pasi tė marrė formėn e prerė, i dėrgohet zyrės sė gjendjes gjyqėsore pranė Gjykatės sė Lartė. Kėto vendime regjistrohen nė njė regjistėr e veēantė, ku mund tė marrė dijeni cilido qė ka interes.

 

KREU X

SHPALLJA E NJĖ PERSONI SI I PAGJETUR

 

Neni 147

 

Shpallja e njė personi si i pagjetur kėrkohet nga prokurori, bashkėshorti ose gjinia e afėrt e tij.

Shkurtimi i kėrkesės shpallet nė njė vend tė dukshėm nga gjykata, dhe nga kėshilli popullor i vendit ku ka pasur banimin e fundit personi i pagjetur.

 

Neni 148

 

Gjykata shqyrton ēėshtjen jo mė parė se njė muaj nga kryerja e veprimeve tė parashikuara nga neni 147/Il i kėtij Kodi.

Nė shqyrtimin e kėrkesės pyeten njerėz tė afėrm, administrohen tė dhėnat e kėrkuara pėr kėtė person nga kėshilli popullor i vendbanimit tė fundit tė tij, nga Policia Popullore dhe nga ēdo burim tjetėr.

Kundėr vendimit pėr shpalljen e njė personi si tė pagjetur, mund tė bėjnė ankim bashkėshorti ose gjinia e afėrt e tij dhe protestė prokurori.

 

Neni 149

 

Vendimi qė shpall njė person si tė pagjetur, i dėrgohet komitetit ekzekutiv tė kėshillit popullor pranė tė cilit ndodhet zyra e gjendjes civile ku ėshtė i regjistruar ky person, pėr tė bėrė shėnimet pėrkatėse.

 

Neni 150

 

Gjykata shqyrton edhe kėrkesėn pėr ndryshimin ose prishjen e vendimit qė ka shpallur si tė pagjetur njė person.

Gjykimi bėhet sipas rregullave tė pėrcaktuara nė kėtė krye, duke u thirrur personat qė pėrmenden nė nenin 14 si edhe personat qė kanė fituar tė drejta nga shpallja e personit si i pagjetur.

 

KREU XI

PJESĖTIMI GJYQĖSOR

 

Neni 151

 

Pjesėtimi i sendeve nė bashkėpronėsi, kur bashkėpronarėt nuk merren vesh pėr pjesėtimin e tyre, bėhet nga gjykata me kėrkesėn e njėrit prej bashkėpronarėve kundėr tė gjithė bashkėpronarėve tė tjerė.

 

Neni 152

 

Gjykata, pasi dėgjon pjesėmarrėsit nė proces dhe merr provat nė lidhje me tė drejtėn e tyre pėr tė marrė pjesė nė pjesėtim dhe me sendet pėr tė cilat kėrkohet pjesėtimi,  jep mė parė vendim me anėn e tė cilit lejon pjesetimin, duke treguar sendet qė do tė pjesėtohen, personat midis tė cilėve do tė bėhet pjesėtimi dhe pjesėn qė i takon secilit. Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim ose protestė. Nė rast se pjesėmarrėsit nė proces deklarojnė para gjykatės se nuk bėjnė ankim kundėr kėtij vendimi dhe nuk bėn protestė as prokurori qė merr pjesė nė gjykimin e ēėshtjes, vazhdon gjykimi pėr pjesėtimin.

Prokurori qė nuk ka marrė pjesė nė dhėnien e vendimit tė fazės sė parė tė pjesėtimit, ka tė drejtė tė bėjė protest kundėr vendimit, sė hashku me vendimin pėrfundimtar.

 

Neni 153

 

Gjykata merr nė shqyrtim dhe vendos nė lidhje me kėrkesat qė mund tė kenė bashkėpronarėt dhe pėr llogaritė qė duhet tė japin midis tyre pėr shkak tė marrėdhėnieve tė bashkėpronėsisė.

Ēmuarja e sendeve bėhet me anėn e ekspertėve.

Pjesėt formohen duke u pėrfshirė nė secilėn prej tyre sende tė asaj natyre dhe cilėsie, nė njė vlerė tė barabartė me pjesėn qė i takon secilit bashkėpronar. Pabarazia qė mund tė krijohet nga kjo ndarje, ndėrshlyhet me njė shpėrblim nė tė holla.

 

Neni 154

 

Kur njė nga sendet e pėrbashkėta nuk mund tė ndahet nė natyrė, gjykata ia lė nė pjesė atij bashkėpronari qė e kėrkon. Nė rast se e kėrkojnė disa bashkėpronarė, gjykata ia lė atij bashkėpronari qė ka nevojė mė shumė pėr sendin.

Kur asnjėri nga bashkėpronarėt nuk e kėrkon sendin qė nuk mund tė pjesėtohet nė natyrė, gjykata pushon gjykimin e ēėshtjes duke mbetur sendi nė bashkėpronėsi.

Gjykata me vendimin e pjesėtimit urdhėron dorėzimin e sendeve sipas pėrkatėsisė.

Kur sendi qė pjesėtohet ėshtė shtėpi banimi, gjykata nė raste tė veēanta, mund tė mos urdhėrojė dorėzimin e pjesėve sipas pėrkatėsisė. Personat qė do tė vazhdojnė tė kenė nė pėrdorim kėtė sipėrfaqe banimi, vendosen nė pozitat e qiramarrėsit.

 

KREU XII

Vėrtetimi gjyqėsor i fakteve

 

Neni 155

 

Kur nga fakti i qėnies nė marrėdhėnie pune pranė ndėr.arrjeve, institucioneve ose organizatave shoqėrore, i qenies anėtar kooperative bujqėsore, i ndreqjes sė akteve tė gjendjes civile dhe i lėshimit tė dėshmisė sė trashėgimisė varet lindja, ndryshimi ose shuarja e tė drejtave personale ose pasurore dhe akti i duhur nuk mund tė merret me ndonjė rrugė tjetėr, ose ėshtė zhdukur a ka humbur dhe nuk ėshtė e mundur tė bėhet pėrsėri, personi tė cilit i lindin kėto tė drejta, mund tė kėrkojė qė fakti tė vėrtetohet me vendim tė gjykatės sė rrethit.

Kėrkesa pėr vėrtetimin e fakteve paraqitet nė gjykatėn e rrethit ku ka banimin kėrkuesi.Gjykata, kur kėrkohet vėrtetimi i faktit tė qėnies nė marrėdhnie pune, transferon gjykimin e ēėshtjes nė gjykatėn popullore ku ndodhet qendra e punės.

 

Neni 156

 

Nė kėrkesėn pėr vėrtetimin e  fakteve duhet tė tregohen:

a) qėllimi pėr tė cilin kėrkuesi paraqit kėrkesėn;

b) shkaqet pėr tė cilat nuk mund tė merret akti ose tė bėhet pėrsėri;

c) provat me tė cilat do tė provohet si fakti qė kėrkohet tė vėrtetohet, ashtu dhe shkaku pėr tė cilin nuk ėshtė e mundur tė merret ose tė bėhet pėrsėri akti.

 

Neni 157

 

Kėrkesa pėr vėrtetimin e fakteve shqyrtohet nė seancė gjyqėsore, duke u thirrur kėrkuesi dhe ndėrmarrjet, institucionet, kooperativat bujqėsore ose organizatat shoqėrore qė janė tė interesuara nė pėrfundimin e kėrkesės.

 

Neni 158

 

Kundėr vendimit me tė cilin pranohet ose nuk pranohet kėrkesa, mund tė bėhet ankim si nga kėrkuesi, ashtu edhe nga personat e interesuar qė janė thirrur pėr tė marrė pjesė nė shqyrtimin e ēėshtjes si edhe protestė nga prokurori.

 

Neni 159

 

Kur gjatė shqyrtimit tė kėrkesės lind njė konflikt midis kėrkuesit dhe njė personi tjetėr tė interesuar pėr tė drejtėn qė ka nė lidhje me vėrtetimin e faktit, gjykata vendos pushimin e gjykimit tė ēėshtjes. Nė kėtė rast tė interesuarit mund t’i drejtohen gjykatės me padi sipas rregullave tė pėrgjithshme.

 

C. GJYKATA NĖ SHKALLĖ TĖ DYTĖ

 

KREU XIII

Ankimi kundėr vendimeve

 

Ankimi kundėr vendimeve pėrfundimtare

 

Neni 160

 

Kundėr vendimeve pėrfundimtare, pėrveē vendimeve tė Gjykatės sė Lartė, mund tė bėhet ankim ose proteste nė kėshillin gjyqėsor tė gjykatės se rrethit ose nė Gjykatėn e Lartė.

 

Neni 161

 

Secili nga pjesėmarrėsit nė gjyq mund tė paraqitė ankim vetėm pėr shkeljen e tė drejtave dhe tė interesave tė tij. Prokurori mund tė paraqitė protestė edhe nė interesin e tė gjithė pjesėmarrėsve qė marrin pjesė nė gjykim. Protesta mund tė paraqitet edhe drejtpėrdrejt nga prokurori mė i lartė.

 

Neni 162

Afati i ankimit dhe i protestės

 

Afati i ankimit dhe i protestės ėshtė dhjetė ditė nga e nesėrmja shpalljes sė vendimit.

Kur ēėshtja ėshtė gjykuar nė mungesė tė paditėsit ose tė tė paditurit, ankesa kundėr vendimit paraqitet brenda dhjetė ditėve nga dita qė ėshtė komunikuar vendimi.

Gjykata qė ka dhėnė vendimin, pasi merr ankimin ose protestėn, u dėrgon kopjen e saj pjesėmarrėsve tė tjerė nė proces, dhe, pasi kthehen aktet e njoftuara, ēėshtja i dėrgohet gjykatės sė shkallės sė dytė.

 

Neni 163

Rivendosja nė afat

 

Kur prokurori ose pjesėmarrėsit nė proces e humbasin afatin e ankimit ose tė protestės pėr shkaqe tė arsyeshme, kanė tė drejtė tė paraqesin kėrkesė pėr rivendosjen e afatit para gjykatės qė ka dhėnė vendimin, e cila e shqyrton atė. Vendimi ėshtė i formės sė prerė.

 

Neni 164

Gjykata qė shqyrton ankimet dhe protestat

 

Kolegji Civil i Gjykatės sė Lartė shqyrton protestėn dhe ankimin kundėr vendimit pėrfundimtar tė gjykatės sė rrethit pėr ēėshtjet e  lidhura me:

a) paditė pėr zgjidhje martese dhe pėr pavlefshmėrinė e martesės;

h) paditė per vėrtetimin dhe kundėrshtimin e atėsisė;

c) paditė nė tė cilat njėra palė ėshtė ndėrmarrje, institucion, kooperativė bujqesore ose organizatė shoqėrore, kur vlera e padisė ėshtė mė e madhe se 10.000 lekė;

ē) paditė pėr shkaktimin e dėmit dhe pėr pėrfitimin pasuror pa tė drejtė, kur vlera e padisė ėshtė mė e madhe  se 10.000 lekė;

d) paditė pėr mosmarrėveshje pasurore qė lindin nga kontrata midis kooperativave bujqėsore, si edhe midis tyre dhe ndėrmarrjeve, instituctoneve dhe organizatave shoqėrore.

Protesta dhe ankimi kundėr vendimeve pėrfundimtare tė gjykatės sė rrethit, pėr tė gjitha ēėshtjet e tjera, shqyrtohen nė shkallė tė dytė nga kėshilli gjyqėsor i gjykatės sė rrethit.

 

Neni 165

Afatet e shqyrtimit tė ēėshtjes

 

Shqyrtimi i ēėshtjes nė shkallė tė dytė bėhet brenda njė muaji nga dita e ardhjes sė ēėshtjes pėr gjykim nė gjykatėn e shkallės sė dytė. Pėr ēėshtjet e kompetencės sė kėshiillit gjyqėsor tė gjykatės sė rrethit, ky afat fillon nga dita e komunikimit tė protestės ose tė ankimit.

Njoftimi pėr ditėn dhe orėn e shqyrtimit tė ēėshtjes bėhet nga gjykata e shkallės sė dytė me shpalljen e listės jo mė vonė se pesė ditė para shqyrtimit.

 

Neni 166

Shqyrfimi i ēėshtjes nė shkallė tė dytė

 

Shqyrtimi i ēėshtjes nė shkallė tė dytė bėhet nė seancė gjyqėsore dhe fillon me parashtrimin e rrethanave tė sė ēėshtjes gjyqėsore nga ana e kryesuesit ose njėrit prej anėtarėve tė trupit gjykues. Pas kėsaj lexohet ankimi ose protesta dhe dėgjohen pjesėmarrėsit nė proces dhe prokurori, kur janė tė pranishėm.

Mosparaqitja e pjesėmarrėsve nė proces ose e prokurorit nuk ndalon shqyrtimin e ēėshtjes.

 

Neni 167

Heqja dorė nga ankimi dhe protesta

 

Nga ankimi ose protesta mund tė hiqet dorė para se tė fillojė shqyrtimi i ēėshtjes. Prokurori i njė shkallė mė tė lartė mund tė heqė dorė nga protesta e paraqitur prej prokurorit tė njė shkallė mė tė ulėt. Nė kėto ra gjykata e shkallės sė dytė vendos pushimin e gjykimit nė shkallė tė dytė.

 

Neni 168

 

Kontrolli i bazueshmėrisė dhe i ligjshmėrisė sė vendimit

Gjykata e shkallės sė dytė kontrollon bazueshmėrinė dhe ligjshmėrinė e vendimit tė dhėnė nga gjykata e shkallės sė parė, duke u mbėshtetur nė provat e administruara gjatė gjykimit tė ēėshtjes.

Prokurori ose pjesėmarrėsit nė proces kanė tė drejtė tė paraqitin prova tė reja materiale dhe shkresore.

 

Neni 169

Kufijtė e shqyrtimit tė ēėshtjes

 

Gjykata e shkallės sė dytė e shqyrton ēėshtjen nė tėrėsi dhe nuk  kufizohet vetėm me shkaqet e paraqitura nė ankim dhe nė protestė. Ajo shqyrton ēėshtjen edhe pėr pjesėmarrėsit e tjerė nė proces qė nuk kane bėrė ankim, si edhe ato pjesė tė vendimit pėr tė cilat nuk ėshtė bėrė protestė.

 

Neni 170

Mėnyra e zgjidhjes sė ēėshtjes

 

Gjykata e shkallės sė dytė, pas shqyrtimit tė ēėshtjes

a) lėnien nė fuqi tė vendimit;

b) prishjen e vendimit dhe dėrgimin e ēėshtjes pėr rigjykim nė atė gjykatė me tjetėr trup gjykues dhe nė pamundėsi, kur vendimi prishet pėr shkelje tė rregullave tė procedurės ose pėr zbatimin e gabuar tė ligjit edhe me trup gjykues tė ndryshuar, ose dėrgimin nė njė gjykatė tjetėr, kur lejohet nga dispozitat e kėtij Kodi;

c) prishjen e vendimit dhe pushimin e gjykimit;

c) ndryshimin e vendimit.

 

Shkaqet pėr prishjen e vendimit

Neni 171

 

Shkaqet pėr prishjen e vendimit janė:

a) pabazueshmėria e vendimit nė prova dhe nė ligj;

b) shkelja e rėndė e rregullave procedurale.

Vendimi prishet patjetėr pėr shkelje tė rėnda procedurale, kur:

a) pėrbėrja e trupit gjykues nuk ėshtė nė rregull;

b) gjykata, megjithėse kanė qenė kushtet e parashikuara nga ky Kod, nuk ka vendosur pushimin e gjykimit tė ēėshtjes;

c) ēėshtja ėshtė gjykuar nė mungesė tė pjesėmarrėsve nė proces pa pasur ata dijeni pėr ditėn e gjykimit;

ē) vendimi nuk u pėrgjigjet kėrkesave thelbėsore qė pėrcakton ky Kod.

 

Neni 172

 

Gjykata e shkallės sė dytė, kur sheh se janė shkelur dispozitat pėr kompetencėn, prish vendimin dhe ia dėrgon ēėshtjen gjykatės kompetente.

Kur gjykata, pėr ēėshtjen qė nuk ishte nė kompetencėn e saj ka dhėnė njė vendim tė drejtė pa kapėrcyer kompetencat gjykatės sė cilės i takonte ēėshtja, gjykata e shkallės sė dytė ka tė drejtė tė mos prishė vendimin. Ajo i ve nė dukje gjykatės pėrkatėse tė metat a lejuara nė vendimin a saj.

 

Neni 173

 

Kur gjykata e shkallės sė dytė gjen se ēėshtja nuk hyn nė juridiksionin e gjykatave, si edhe vendimin dhe vendos vetė pushimin e gjykimit tė ēėshtjes.

 

Neni 174

 

Gjykata e shkallės sė dytė zgjidh vetė ēėshtjen dhe nuk e kthen pėr rigjykim nė rastet kur nuk ėshtė zbatuar drejt ligji, si edhe kur vendimi nuk pajtohet me rrethanat e konstatuara nga gjykata e shkallės se parė dhe nuk ka nevoje qė tė merren prova tė reja.

 

Neni 175

 

Vendimi i dhėnė nga gjykata e shkallės sė dytė, me tė cilin prishet vendimi i gjykatės sė shkallės sė parė, duhet tė tregojė dispozitėn ligjore qė ėshtė shkelur dhe arsyen pėr tė cilėn kjo shkelje quhet e rėndė.

 

Neni 176

 

Gjykata e shkallės sė dytė me vendimin e saj bėn vėrejtjet e nevojshme pėr tė metat dhe mungesat e konstatuara nė shqyrtimin e ēėshtjes sė shkallės sė parė.

Udhėzimet e gjykatės sė shkallės sė dytė, kur prish vendimin nė lidhje me pamjaftėsinė dhe parregullsinė e hetimit tė ēėshtjes, me shkeljen e rregullave tė procedurės ose me zbatimin e gabuar tė ligjit, janė tė detyrueshme pėr gjykatėn qė do tė rigjykojė ēėshtjen.

Gjykata e shkallės sė parė, mbasi zbaton kėto udhėzime, vendos sipas bindjes sė saj.

 

Ankimi dhe protesta kundėr vendimeve jopėrfundimtare

Neni 177

 

Vendimet qė jepen nga gjyqtari i vetėm ose nga gjykata dhe qė nuk janė pėrfundimtare, mund tė ndryshohen ose tė tėrhiqen gjatė gjykimit. Kėto vendime mund tė goditen me ankim ose protestė vetėm sė bashku me vendimin pėrfundimtar.

Megjithatė kundėr vendimeve jopėrfundimtare tė parashikuara shprehimisht nė kėtė Kod, mund tė bėhet ankim ose protestė e veēantė nė gjykatėn e shkallės sė dytė. Afati i ankimit ose i protestės sė veēantė ėshtė pesė ditė nga data e shpalljes sė vendimit ose nga dita e komunikimit tė tij pėr paditėsin ose tė paditurin, kur vendimi ėshtė dhėnė nė mungesė.

 

Neni 178

 

Ankesa ose protesta e veēantė shqyrtohet nga gjykata e shkallės sė dytė pa u thirrur pjesėmarrėsit nė proces, pėrveē rasteve kur gjykata e ēmon tė nevojshme qė shqyrtimi i ēėshtjes tė bėhet nė seancė gjyqėsore. Pas shqyrtimit tė ankimit ose tė protestės sė veēantė, gjykata vendos ose lėnien nė fuqi tė vendimit, ose ndryshimin e tij, duke e zgjidhur vetė ēėshtjen pėr tė cilėn ėshtė bėrė ankim ose protesta.

 

KREU XIV

Vendimet e formės sė prerė

 

Neni 179

 

Vendimi i gjykatės merr formė tė prerė kur brenda afatit nuk ėshtė bėrė ankim ose protestė.

Vendimi kundėr tė cilit ėshtė bėrė ankim ose protesė, merr formė tė prerė qė nga ēasti qė gjykata e shkallės sė dytė e lė nė fuqi, e ndryshon ose e pushon gjykimin nė shkallė tė dytė.

Vendimi kundėr tė cilit nuk lejohet ankim ose protestė, merr formė tė prerė menjėherė pas shpalljes sė tij.

 

Neni 180

 

Vendimi qė ka marrė formė tė prerė, ėshtė i detyrueshėm pėr pjesėmarresit nė proces, pėr personat tė cilėve u rrjedhin pėrfitime prej tyre, pėr gjykatėn qė ka dhėnė vendimin, si edhe pėr tė gjitha gjykatat dhe institucionet e tjera.

Vendimi qė ka marrė formė tė prerė, ka fuqi pėr atė qė ėshtė vendosur midis tė njėjtėve pjesėmarrės nė proces, pėr tė njėjtin objekt dhe pėr tė njėjtin shkak, ēėshtja qė ėshtė zgjidhur me njė vendim tė formės sė prerė, nuk mund tė gjykohet pėprsėri, pėrveēse kur me ligj ėshtė parashikuar ndryshe.

 

Neni 181

 

Procesverbalet qė miratojnė pajtimin nė mėnyrėn qė parashikohet nė nenet 84/111 dhe 93 tė kėtij Kodi, barazohen me fuqinė e vendimit tė formės sė prerė.

Ato mund tė ndryshohen kur janė rastet e parashikuara nga paragrafi i tretė i nenit 180 tė kėtij Kodi.

Gjithashtu kėto procesverbale mund tė goditen nė rrugėn e kundėrshtimit tė titullit ekzekutiv.

 

Ē. KONTROLLI I VENDIEMVE TĖ FORMĖS SĖ PRERĖ

 

KREU XV

Kėrkesa pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė

 

Neni 182

 

Kundėr vendimit tė formės sė prerė ushtrohet kėrkesė pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė, kur konstatohet ose dalin tė dhėna tė tjera qė tregojnė se vendimi ėshtė i pabazuar.

Kėrkesėn per mbrojtjen e ligjshmėrisė kanė tė drejtė ta ushtrojnė kryetari i Gjykatės sė Lartė dhe prokurori i pėrgjithshėm.

 

Neni 183

 

Kėrkesa pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė nuk mund tė paraqitet kundėr vendimeve me tė cilat ėshtė vendosur zgjidhja ose pavlefshmėria e martesės.

Kundėr kėtyre vendimeve mund tė hėhet kėrkesė pėr mbrojtje ligjshmėrie, vetėm nė pjesėn qė pėrcakton bashkėshortin fajtor.

 

Neni 184

Afatet e paraqitjes sė kėrkesės pėr mbrojtje tė ligjshmėrisė

 

Kėrkesa pėr mbrojtje tė ligjshmėrisė mund tė paraqitet nė ēdo kohė.

Kėrkesa pėr mborjtje tė ligjshmėrisė, nė rast se vendimi ėshtė ekzekutuar, mund tė paraqitet vetėm brenda njė vitinga dita e ekzekutimit tė tij.

Kėrkesa pėr mbrojtje tė ligjshmėrisė u njoftohet pjesėmarrėsve nė proces.

 

Neni 185

E drejta e pezullimit tė ekzekutimit tė vendimit

 

Kryetari i Gjykatės sė Lartė dhe prokurori i pėrgjithshėm kanė tė drejtė tė urdhėrojnė pezullimin e ekzekutimit tė vendimit qė ka marrė formėn e prerė, deri nė dy muaj. Urdhri i pezullimit ndėrpret edhe vazhdimin e ekzekutimit  tė vendimit.

 

Gjykata qė shqyrton kėrkesėn pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė

Neni 186

 

Kėrkesa pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė shqyrtohet nga Kolegji Civil i Gjykatės sė Lartė.

Plenumi i Gjykatės sė Lartė shqyrton kėrkesat kundėr vendimeve tė Kolegjit Civil tė Gjykatės sė Lartė.

 

Neni 187

 

Shqyrtimi i kėrkėsės pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė bėhet sipas rregullave pėr shqyrtimin e ēėshtjeve nė shkallė tė dytė, pėrveē rasteve kur nė kėtė krye nuk parashikohen rregulla tė posaēme.

 

Neni 188

Shqyrtimi i ēėshtjes nė Plenumin e Gjykatės sė Lartė

 

Nė Plenumin e Gjykatės sė Lartė, kur shqyrtohen kėrkesa pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė, merr pjesė prokuroni i pėrgjithshėm. Pjesėmarrėsit nė proces thirren kur e ēmon Plenumi. Shqyrtimi fillon me parashtrimin e kėrkesės pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė dhe pastaj si tė bėhen bisedime dhe tė shfaqė mendimin prokurori i pėrgjithshėm Plenumi jep vendimin.

Nė Plenum duhet tė marrin pjesė me tepėr se gjysma e anėtarėve tė Gjykatės sė Lartė. Vendimet e tij merren me shumicė tė thjeshtė votash.

 

Neni 189

Mėnyra e zgjidhjes sė ēėshtjes nga Kolegji Civil ose Plenumė i Gjykatės sė Lartė

 

Plenumi ose Kolegji Civil i Gjykatės sė Lartė, pas shqyrtimit tė ēėshtjes vendos:

a) lėnien nė fuqi tė vendimit;

b) prishjen e vendimeve tė gjykatės sė shkallės sė parė, tė vendimeve qė mund tė jenė dhėnė mė pas dhe dėrgimin e ēėshtjes pėr rigjykim ose pushimin e gjykimit tė ēėshtjes;

c) ndryshimin e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė parė dhe tė vendimeve qė mund tė jenė dhėnė mė pas;

ē) prishjen e vendimeve tė gjykatės sė shkallės sė dytė dhe lėnien nė fuqi ose ndryshimin e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė parė;

d) prishjen e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė dytė dhe tė vendimeve qė mund tė jenė dhėnė mė pas, dhe dėrgimin e ēėshtjes pėr rigjykim nė gjykatėn e shkallės sė dytė;

dh) prishjen e vendimit tė dhėnė pėr kėrkesėn pėr mbrojtjen e ligjshmėrisė dhe lėnien nė fuqi ose ndryshimin e vendimit tė gjykatės sė shkallės sė parė dhe atij tė shkallės sė dytė.

 

Neni 190

Pasojat kur prishet vendimi i padrejtė, i cili ėshtė ekzekutuar tėrėsisht ose pjesėrisht

 

Kur vendimi i ri qė jepet pas prishjes, ėshtė i ndryshėm nga vendimi i parė, i cili ishte ekzekutuar tėrėsisht ose pjesėrisht, personi qė ka pėrfituar, detyrohet tė kthejė tė gjitha pėrfitimet qė ka marrė nga ekzekutimi i vendimit.

Shumat e paguara njė punonjėsi, qė rrjedhin nga marrėdhėniet e punės, ose shumat e marra nga ekzekutimi i vendimeve pėr detyrim ushqimi, kėrkohen vetėm kur vendimi i prishur ėshtė bazuar nė dokumente false tė paraqitura nga ai qė ka pėrfituar nga ekzekutimi i vendimit.

 

Neni 191

 

Kėrkesa pėr rishqyrtim kundėr vendimeve tė gjykatės sė fshatit, tė qytetit dhe tė lagjes sė qytetit.

Kundėr vendimeve tė formės sė prerė tė gjykatės sė fshatit, tė qytetit dhe tė lagjes sė qytetit, qė nuk janė shqyrtuar nė shkallė tė dytė, mund tė bėhet nga prokurori ose kryetari i gjykatės sė rrethit kėrkesė pėr rishqyrtim pranė gjykatės sė rrethit.

Kjo kėrkesė mund tė paraqitet brenda njė viti nga dhėnia e vendimit dhe gjykohet sipas rregullave tė parashikuar nė nenin 141 tė kėtij Kodi.

 

D. EKZEKUTIMI I DETYRUESHĖM I VENDIMEVE

GJYQĖSORE DHE TITUJVE TĖ TJERĖ EKZEKUTIVĖ

 

KREU XVI

Veprimet e pėrmbaruesit pėr fillimin e zbatimit tė detyrueshėm

 

Neni 192

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor fillon ekzekutimin e vendimit me kėrkesėn e personit tė interesuar dhe tė prokurorit nė ēėshtjet pėr tė cilat ai ka ngritur padi, nė rast se detyrimi nuk ėshtė pėrmbushur vullnetarisht.

Nė ēėshtjet kur kreditorė janė ndėrmarrjet, institucionet, kooperativat bujqėsore ose organizatat shoqėrore, ekzekutimi mund tė fillojė edhe me nismėn e vet pėrmbaruesit.

Pėrmbaruesi gjyqėsor bėn tė gjitha pėrpjekjet pėr tė siguruar ekzekutimin vullnetar tė detyrimit. Pėr kėtė qėllimin ai bashkėpunon dhe kėrkon ndihmėn e kėshillave popullore dhe tė organizatave shoqėrore, duke pėrdorur metodėn e bindjes, me qėllim qė debitori tė pėrmbushė detyrimin.

 

Neni 193

 

Nė rast se mbas kalimit tė dhjetė ditėve nga dita qė pėr mbaruesi ka njoftuar debitorin pėr ekzekutimin vullnetar tė detyrimit, debitori nuk ka ekzekutuar vu1lnetarish detyrimin pėrmbaruesi bėn ekzekutimin e detyrueshėm sipas dispozitave tė kėtij kreu.

Pėrmbaruesi, me vendim tė arsyetuar, mund tė fillojė ekzekutimin e detyrueshėm pa respektuar kėto kėrkesa, kur dhėnia e afatit vėshtirėson ose bėn tė pamundur vetė ekzekutimin e detyrimit.

 

Neni 194

 

Personi i interesuar, sė bashku me kėrkesėn, duhet t’i paraqitė pėrmbaruesit gjyqėsor edhe njė kopje tė vendimit gjyqėsor qė duhet tė vihet nė ekzekutim.

Kėrkesa pėr ekzekutim i drejtohet pėrmbaruesit gjyqėsor tė vendit ku ka banimin i detyruari. Kur vendi i tė detyruarit nuk dihet, gjykata qė ka dhėnė vendimin, me kėrkesėn e tė interesuarit emėron njė pėrfaqėsues pėr tė detyruarin.

Nė rastet kur duhet tė kryhen veprime pėrmbarimore nė njė rreth tjetėr, pėrmbaruesi gjyqėsor ia dėrgon ēėshtjen zyrės sė pėrmbarimit ku duhet tė kryhen veprimet.

Mosmarrėveshjet pėr kompetencė nuk lejohen.

 

Neni 195

 

Ekzekutimi mund tė bėhet nė kushtet e pranuara nė ligj edhe kundėr dorėzanėsit, si edhe kundėr trashėgimtarėve tė tė detyruarit.

Kur ėshtė e nevojshme, pėrmbaruesi gjyqėsor mund tė hapė banesėn e tė detyruarit, duke qenė i pranishėm njė anėtar i kėshillit popullor tė vendit ku ndodhet banesa.

Organet e Policisė Popullore janė tė detyruara tė japin ndihmėn e tyre, kur kėtė e kėrkon pėrmharuesi gjyqėsor.

Pėr ēdo veprim, pėrmharuesi gjyqėsor mban procesverbal.

 

Neni 196

 

Kur nė njė detyrim marrin pjesė shumė kreditorė, pėrmbaruesi ekzekuton detyrimin nė pėrpjesėtim me kreditė e tyre.

Detyrimi pėr ushqim plotėsohet tėrėsisht para ēdo detyrimi tjetėr.

 

Neni 197

Shpenzimet e ekzekutimit tė detyrueshėm

 

Shpenzimet e bėra pėr ekzekutimin paguhen nga kreditori dhe i kthehen atij kur ato nxirren nga i detyruari.

 

Neni 198

Ekzekutimi i detyrueshėm i titujve ekzekutivė

 

Ekzekutimi i detyrueshėm, sipas rregullave tė caktuara nė kėtė krye, bėhet edhe pėr titujt ekzekutivė qė, me dispozita tė veēanta i janė lėnė pėr ekzekutim pėrmbaruesit gjyqėsor.

 

Neni 199

Ekzekutimi i detyrimeve nė tė holla kundrejt shtetasve

 

Kur detyrimi i shtetasve ėshtė nė tė holla, ekzekutimi i detyrueshėm zbatohet duke bėrė sekuestrimin sipas rastit, tė pages sė tė detyruarit, tė kredive dhe tė sendeve tė luajtshme dhe tė paluajtshme tė tij.

Kur sekuestrohet paga dhe ēdo shpėrblim tjetėr, si dhe bursat e pensionet ose tė ardhurat nga puna nė kooperativėn bujqėsore, ndalesa bėhet deri nė 1/2 e tyre.

 

Neni 200

Ekzekutimi i detyrimeve nė tė holla kundrejt personave juridikė

 

Ekzekutimi i detyrimeve nė tė holla ndėrmjet ndėrmarrjeve, institucioneve, kooperativave bujqėsore dhe organizatave shoqėrore bėhet nga banka mbi llogarinė e debitorit nė masėn e nevojshme pėr plotėsimin e detyrimit.

Ekzekutimi i detyrimit nė tė holla kundėr ndėrmarrjeve, institucioneve, kooperativave bujqėsore dhe organizatave shoqėrore pėr kreditė e shtetasve bėhet me sekuestrimin e llogarive tė tyre pranė bankės.

 

Neni 201

Ekzekutimi i detyrimit pėr dorėzimin e sendeve

 

Kur vendimi gjyqėsor pėrmban detyrimin pėr dorėzimin e njė sendi individualisht tė caktuar, pėrmbaruesi gjy-qėsor ekzekuton detyrimin me dorėzimin e kėtij sendi.

Kur sendi qė do tė dorėzohet, nuk ndodhet pranė debitorit ose ėshtė prishur, ose pranė tij ndodhet vetėm njė pjesė pėrmbaruesi gjyqėsor merr vlerėn e sendit ose tė pjesės qė mungon, dhe ia dorėzon kreditorit.

Kur gjykata nė vendimin e saj nuk ka caktuar vlerėn e sendit, pėrmbaruesi e cakton atė me anėn e ekspertėve.

 

Neni 202

Ekzekutimi i detyrimit pėr kryerjen e veprimit tė caktuar

 

Detyrimi pėr kryerjen e njė veprimi tė caktuar ekzekutohet nga pėrmbaruesi gjyqėsor. Kur debitori nuk ekzekuton detyrimin e tij qė ka tė bėjė me kryerjen e njė vendimi tė caktuar, kreditori mund tė kėrkojė nga pėrmbaruesi gjyqėsor qė tė lejohet ta kryejė vetė kėtė veprim pėr llogari tė debitorit.

 

Veprimet e pėrmbaruesit pėr sekuestrimin

Neni 203

 

Sekuestrimi i sendeve tė luajtshme bėhet me inventarizimin e tyre, ku pėrshkruhen karakteristikat kryesore dhe me anėn e ekspertėve caktohet vlera e tyre. Kėto sende mund t’i lihen nė ruajtje debitorit ose njė personi tjetėr.

Sekuestrimi i sendeve tė paluajtshme bėhet duke njoftuar organet pėrkatėse, tė cilat janė tė ngarkuara me regjistrimin e kėsaj pasurie.

 

Neni 204

 

Sendet e ēmuara si ari, argjendi, platini etj., si edhe valuta e huaj, dokumentet e pagesės nė valutė tė huaj dhe titujt e huaj me vlerė, pėrmbaruesi gjyqėsor ia jep pėr ruajtje Bankės sė Shtetit Shqiptar.

 

Neni 205

 

Nga ēasti i sekuestrimit, personat qė kanė nė ruajtje sendet dhe kreditė, nuk kanė tė drejtė t’i ndryshojnė, t’i dėmtojnė ose t’i zhdukin ato.

Veprimet me qėllim pengimi tė ekzekutimit dėnohen sipas nenit 211 tė Kodit Penal.

 

Neni 206

 

Sendet qė merren me qėllim ekzekutimi, u dorėzohem pėr shitje organeve tė caktuara shtetėrore, tė cilat i shesin dhe kundėvlera derdhet nė bankė nė llogarinė e zyrės sė pėrmbarimit. Nė rast se sendet nuk shiten dhe kreditori nuk pranon t’i marrė pėr llogari tė detyrimit, ato i kthehen debitorit.

Nė shitje mund tė vihet edhe pasuria e paluajtshme.

 

Neni 207

 

Sekuestrimi i kredive tė debitorit dhe i sendeve qė personat e tretė i detyrohen debitorit, bėhet duke u lajmėruar me shkresė nga pėrmbaruesi gjyqėsor personi i tretė dhe debitori pėr vėnien e sekuestrimit.

Me lajmėrimin e sekuestrimit, personi i tretė ndalohet t’i dorėzojė debitorit kredinė dhe sendet qė janė sekuestruar. Nga dita qė personit tė tretė i ėshtė bėrė lajmėrimi i sekuestrimit, ai pėrgjigjet si ruajtės i tyre.

Kur personi i tretė nuk pranon qė kredia ose sendet tė jenė tė debitorit, ekzekutimi i detyrueshėm mbi to nuk mund tė vazhdojė dhe kreditori duhet tė ngrejė padi pėr tė vėrtetuar se kredia ose sendet qė ka personi i tretė janė tė debitorit.

 

Neni 208

 

Kur ekzekutimi bėhet mbi sende qė janė nė bashkėpronėsi tė debitorit dhe tė personave tė tjerė, pėrmbaruesi gjyqėsor, nė rast se nė marrėveshje me bashkėpronarėt nuk ndan pjesėn e debitorit, procesverbalin ia paraqet gjykatės sė rrethit tė vendit tė ekzekutimit, e cila cakton dhe ndan pjesėn qė i takon debitorit, sipas rregullave tė parashikuara nga nenet e kėtij Kodi. Mbi kėtė pjesė bėhet ekzekutimi nga pėrmbaruesi gjyqėsor.

 

Neni 209

 

Sekuestrimi i pagės ose i tė ardhurave nga puna si anėtar nė kooperativėn bujqėsore bėhet nė bazė tė lajmėrimit qė i dėrgohet nga pėrmbaruesi gjyqėsor ndėrmarrjes, institucionit, kooperativės bujqėsore ose organizatės shoqėrore ku punon debitori.

Kur debitori ndryshon vendin e punės, lajmėrimi i sekuestrimit i dėrgohet vendit tė ri tė punės nga ndėrmarrja, institucioni, kooperativa bujqėsore ose organizata shoqėrore ku ai punonte mė parė, dhe quhet se ėshtė dėrguar nga pėrmbaruesi gjyqėsor. Nė kėto raste, si dhe kur debitori largohet nga puna, duhet tė lajmėrohet pėrmbaruesi gjyqėsor brenda 5 ditėve.

 

Neni 210

 

Nė tė gjitha rastet procesverbali i sekuestrimit bėhet nė prani tė tė detyruarit dhe, kur ai mungon, nė prani tė njė anėtari madhor tė familjes. Nė rast se tė tillė nuk ka, merr pjesė njė anėtar i kėshillit popullor tė vendbanimit tė debitorit dhe dy dėshmitarė tė pranishėm.

Pėrmbaruesi gjyqėsor, kur ėshtė rasti, pėrjashton vetė nga sekuestrimi sendet qė vėrtetohet se janė tė personave tė tjerė.

 

Neni 211

 

Kreditė qė paguhen me preferim nga Banka e Shtetit Shqiptar dhe radha e tyre, si edhe sendet e debitorit tė cilat nuk mund tė sekuestrohen, pėrcaktohen me dispozita tė veēanta.

Banka e Shtetit Shqiptar nxjerr udhėzime tė posaēme pėr zbatimin e kėtyre akteve.

Veprimet e Bankės pėr ekzekutim mund tė kundėrshtohen nė organin mė tė lartė tė saj.

 

Neni 212

Veprimet e pėrmbaruesit pėr lirimin e sipėrfaqes sė banimit

 

Kur, sipas vendimit tė gjykatės, njė banesė e dhėnė me qira duhet tė lirohet me kusht qė qiramarrėsit t’i sigurohet njė sipėrfaqe tjetėr banimi, pėrmbaruesi gjyqėsor lajmėron me shkresė komitetin ekzekutiv tė kėshilli popullor pėrkatės, qė t’i sigurojė qiramarrėsit njė banesė tjetėr.

Kur komiteti ekzekutiv siguron sipėrfaqen e banimit dhe qiramarrėsi nuk shkon, vendimi ekzekutohet nė mėnyrė tė detyrueshme nga pėrmbaruesi gjyqėsor.

Nė kėtė mėnyrė veprohet edhe me vendimet gjyqėsore lidhur me lirimin e banesės bashkėshortore, kur bashkėshortit duhet t’i sigurohet njė sipėrfaqe tjetėr banimi dhe kur nuk e pėrdor atė, pa shkaqe tė pėrligjura, pėr mė tepėr se 6 muaj.

 

Neni 213

Masat qė merr pėrmbaruesi

 

Pėrmbaruesi gjyqėsor ka tė drejtė tė dėnojė me gjobė deri nė 500 lekė:

a) nėpunėsit e ndėrmarrjeve, institucioneve, kooperativave bujqėsore ose organizatave shoqėrore kur nuk zbatojnė urdhrin e pėrmbaruesit gjyqėsor pėr tė bėrė ndalesėn nė pagėn e debitorit, kur nuk njoftojnė largimin nga puna tė debitorit dhe nuk lajmėrojnė qendrėn e re tė punės sė debitorit per tė vazhduar ndalesat pėr shlyerjen e detyrimit;

b) personin e detyruar me vendim gjyqėsor, i cili kryen tė kundėrtėn e asaj qė me vendim ėshtė detyruar ta bėjė;

c) personin e detyruar me vendim gjyqėsor, i cili nuk kryen veprimin qė ėshtė i detyruar ta kryejė vetėm ai.

Personat e dėnuar me gjobė mund tė ankohen te kryetari i gjykatės sė rrethit, vendimi i tė cilit ėshtė i formės sė prerė.

 

Neni 214

 

Kundėr veprimeve tė pėrmbaruesit gjyqėsor ose kundėr refuzimit tė tij pėr tė kryer njė veprim, kreditori ose debitori mund tė bėjnė ankim nė gjykatėn e rrethit, brenda ditėve nga dita e kryerjes se veprimit ose e refuzimit.

 

Neni 215

 

Debitori mund tė kėrkojė nė gjykatėn e rrethit tė vendit tė ekzekutimit qė vendimi gjyqėsor ose titulli tjetėr ekzekutiv tė deklarohet i pavlefshėm ose mund tė provojė qė detyrimi nuk ekziston, ekziton nė njė masė mė tė vogėl ose ėshtė shuar me pas.

Kur ne ekzekutim ėshtė njė vendim gjyqėsor, debitori mund tė kundėrshtojė ekzekutimin vetėm pėr fakte qė kanė ngjarė pas dhėnies sė tij.

Personi i tretė qė pretendon se ėshtė pronar i sendit mbi tė cilin bėhet ekzekutimi, mund tė kėrkojė nga gjykata e rrethit tė vendit tė ekzekutimit, me padi kundėr kreditorit dhe debitorit, pėrjashtimin e sendit nga sekuestrimi, kur vėrteton  tė drejtėn e tij tė pronėsisė.

Debitori dhe kreditori mund tė kundėrshtojnė procesverbalin e pajtimit tė nėnshkruar nga kėshilltari ligjor ose gjyqtari i vetėm, kur pajtimi vjen nė kundėrshtim me ligjin.

 

Neni 216

 

Nė shqyrtimin e kėtyre ēėshtjeve nga ana e gjykatės thirren nė gjykim debitori dhe kreditori.

Ankimi kundėr veprimeve ose refuzimit tė pėrmbaruesit gjyqėsor nuk pezullon ekzekutimin, pėrveēse kur gjykata vendos ndryshe. Kur kundėr veprimeve tė pėrmbaruesit bėn protestė prokurori, ekzekutimi pezullohet.

Vendimi i gjyakatės ėshtė i formės sė prerė.

 

 

Neni 217

Pezullimi i ekzekutimit

 

Zbatimi i ekzekutimit nga pėrmbaruesi gjyqėsor pezullohet:

a) me vendim tė gjykatės;

b) me kėrkesėn e kreditorit;

c) kur njėra nga palėt vdes;

ē) kur parashikohet shprehimisht nė kėtė Kod.

Kundėr kėtij vendimi mund tė bėhet ankim ose protestė sipas rregullave tė parashikuara nga nenet 214-216 tė kėtij Kodi.

 

Neni 218

Pushimi i ezkekutimit

 

Ekzekutimi i vendimit pushon kur:

a) detyrimi ekzekutohet plotėsisht;

b) kreditori heq dorė me shkresė nga detyrimi;

c) vendimi ose titulli ekzekutiv i vėnė nė ekzekutim shfuqizohet;

c) i detyruari nuk ka tė ardhura ose pasuri tė sekuestrueshme.

Kur vendoset pushimi sipas pikės ē tė kėtij neni, pėrmbaruesi gjyqėsor i kthen kreditorit vendimin e vėnė nė ekzekutim, duke e njoftuar se mund ta rivėrė nė ekzekutim brenda afatit tė parashkrimit.

Pėrmbaruesi gjyqėsor pushon ekzekutimin e vendimeve me objekt detyrim ushqimi, kur fėmijėt qė pėrfitojnė detyrimin, plotėsojnė moshėn e caktuar ose hyjnė nė marrėdhėnie pune pa plotėsuar kėtė moshė.

 

Neni 219

Kontrolli i prokurorit pėr ekzekutimin e vendimeve

 

Prokuroria  ka tė drejtė tė ushtrojė kontroll pėr ligjshmėrinė e ekzekutimit tė vendimeve.

 

E. NOTERIA

 

KREU XVII

 

Aktet dhe veprimet noteriale

Neni 220

 

Aktet dhe veprimet noteriale kryhen nė zyrat e ndihmės juridike prej kėshilltarit ligjor tė ngarkuar me kėtė detyrė.

Kur kėshilltari ligjor mungon ose nuk mund tė kryejė aktin ose veprimin noterial, kryetari i Gjykatės sė Lartė urdhėron qė kjo detyrė tė kryhet nga njė gjyqtar i gjykatės sė rrethit.

Aktet dhe veprimet noteriale jashtė shtetit, pėr rastet parashikuara nė dispozita tė veēanta, kryhen nga pėrfaqėsitė diplomatike ose konsullore tė RPS tė Shqipėrisė.

 

Neni 221

 

Kėshilltari ligjor i ngarkuar me detyrėn e noterit bėn dhe ruan akte noteriale pėr lidhjen e kontratave dhe pėr kryerjen e veprimeve tė tjera juridike, qė, me dispozita, nuk u janė lėnė organeve tė tjera shtetėrore.

Kėshilltari ligjor kryen edhe veprime tė tjera e sidomos ligjėson nėnshkrimet e vėna nė akte jozyrtare, bėn ose vėrteton pėrkthimin nga njė gjuhė nė tjetėr, bėn inventare, konstaton dhe pėrshkruan gjendjen e sendeve, kur njė gjė e tillė kėrkohet nga i interesuari dhe ėshtė i lidhur me pasoja juridike, lėshon kopje, shkurtime dhe vėrtetime tė akteve dhe tė dokumenteve tė ndryshme me kėrkesėn e tė interesuarve ose nė bazė tė ligjit.

 

Neni 222

 

Personi i ngarkuar me detyrėn e noterit nuk mund tė bėjė akte dhe veprime noteriale qė pėrmbajnė disponim nė dobi tė tij, tė bashkėshortit dhe tė tė afėrmve tė tij.

Kėshilltari ligjor ėshtė i detyruar tė ruajė fshehtėsinė e akteve dhe tė veprimeve vetėm tė bėra prej tij. Kopje, shkurtime dhe vėrtetime u lėshohen vetėm personave qė kanė marrė pjesė nė aktin ose nė dobi tė tė cilėve ėshtė bėrė akti, gjykatave ose organeve tė hetimit, si edhe personave tė tjerė nė rastet e parashikuara shprehimisht nga ligji.

 

Neni 223

 

Kėshilltari ligjor i ngarkuar me detyrėn e noterit, kur refuzon tė bėjė njė akt ose veprim noterial, duhet t’i njoftojė me shkrim tė interesuarit shkaqet e refuzimit. I interesuari mund tė bėjė ankim brenda pesė ditėve nga njoftimi i refuzimit nė gjykatėn e rrethit. Shqyrtimi i ankesės bėhet nė kėshillin gjyqėsor. Vendimi i dhėnė ėshtė i formės sė prerė.

 

Neni 224

 

Aktet noteriale qė pėrmbajnė detyrime pėr pagim tė hollash, janė tituj ekzekutivė.

Akti ose veprimi noterial ėshtė i pavlefshėm kur bie nė kundėrshtim me kėtė Kod, me udhėzimin “Mbi noterinė” dhe me ēdo dispozitė tjetėr ligjore.

 

Neni 225

 

Mėnyra e kryerjes sė akteve dhe veprimeve noteriale, ruajtja e kėtyre akteve dhe dokumentimi pėrkatės, pėrcaktohen me udhėzim tė Gjykatės sė Lartė.

 

Kreu XVIII

Dispozita kalimtare dhe tė fundit

 

Neni 226

 

Ēėshtjet e vėrtetimit gjyqėsor tė fakteve juridike, tė cilat nė kohėn e hyrjes nė fuqi tė kėtij Kodi ndodhen pėr gjykim nė shkallė tė parė ose nė shkallė tė dytė, megjithėse janė nga ato qė nuk hyjnė nė kompetencėn e gjykatave, do tė vazhdojnė tė gjykohen.

 

Neni 227

 

Me hyrjen nė fuqi tė kėtij Kodi shfuqizohet ligji nr.2626, datė 17.3.1958 “Mbi Kodin e Procedurės Civile”, me gjithė ndryshimet e mėvonshme; Dekreti nr.4838, datė 11.5.1971 “Mbi noterinė“; Dekreti nr.5125, datė 4.12.1973 “Mbi tė drejtėn e banimit tė bashkėshortėve, nė rast zgjidhje martese”, si dhe ēdo dispozitė tjetėr qė vjen nė kundėrshtim me kėtė Kod.

 

Neni 228

 

Ky Kod hyn nė fuqi mė 1 janar 1982.

 

SEKRETARI I PRESIDIUMIT TĖ KUVENDIT POPULLOR TĖ REPUBLIKĖS POPULLORE SOCIALISTE TĖ SHQIPĖRISĖ

KRYETARI I PRESIDIUMIT TĖ KUVENDIT POPULLOR TĖ REPUBLIKĖS POPULLORE SOCIALISTE TĖ SHQIPĖRISĖ

Xhafer Spahiu

Haxhi Lleshi