UDHĖZIM

Nr.3, datė 3.2.2010

 

PėR normat e punĖs mĖsimore nĖ ARSIMIN PARAUNIVERSITAR DHE STANDARdE TĖ LIDHURA ME TO

 

Nė mbėshtetje tė nenit 102 tė Kushtetutės sė Republikės sė Shqipėrisė, nenit 64 tė ligjit nr.7952, datė 21.6.1995 “Pėr arsimin parauniversitar ”, tė ndryshuar

 

UDHĖZOJ:

 

Duke filluar nga semestri i dytė i vitit mėsimor 2009-2010, normat e punės mėsimore nė sistemin arsimor parauniversitar janė si mė poshtė:

 

I. ARSIMI PARASHKOLLOR

Drejtoreshė kopshti                                                        15-24 orė nė javė;

Edukatore kopshti                                                          36 orė nė javė.

 

II. ARSIMI BAZĖ

1. Norma mėsimore, mėsues nė ciklin fillor:

a) Klasa I                                                                    23 orė nė javė;

b) Klasa II                                                                   23 orė nė javė;

c) Klasa III                                                                   25 orė nė javė;

d) Klasa IV                                                                  26 orė nė javė;

e) Klasa V                                                                    26 orė nė javė.

2. Norma mėsimore, mėsues nė ciklin e  lartė:

a) Mėsues i gjuhės shqipe, i leximit letrar                         22 orė nė javė;

b) Mėsues i matematikės, i fizikės dhe biokimisė              22 orė nė javė;

c) Mėsues i lėndėve tė tjera                                           24 orė nė javė;

d) Mėsues nė institutet e fėmijėve                                   22 orė nė javė.

(me  aftėsi tė kufizuara)

3. Norma mėsimore pėr drejtuesit nė arsimin bazė:

a) Drejtori i   shkollės  me 50-300 nxėnės                        12 orė nė javė;                                                                      

b) Drejtori  i shkollės me 301-700 nxėnės                        8 orė nė javė;                                                                     

c) Zv/drejtori i shkollės me 301-700 nxėnės                     10 orė nė javė;                                                                      

d) Drejtori i shkollės me mbi 700 nxėnės             6 orė nė javė;                                                                     

e) Zv/drejtori i shkollės me mbi 700 nxėnės                     10 orė nė javė.                                                                                             

4. Norma mėsimore e kontrollit:

a) Drejtori i shkollės                                                       4 orė nė javė;

b) Zv/drejtori  i shkollės                                      6 orė nė javė.

5. Norma mėsimore e shkollave tė minoritetit

Nė shkollat e minoritetit ngarkesa mėsimore do tė jetė sipas kėtij udhėzimi.

 

III. ARSIMI I MESĖM

1. Normat mėsimore pėr mėsues:

a) Mėsuesi                                                                    22 orė nė javė;

(norma vjetore 700-750 orė)

b) Mėsuesi i praktikave profesionale                               33 orė nė javė;

                                                                                    (norma vjetore 1180 orė)

2. Norma mėsimore pėr drejtuesit:

a) Drejtori i  shkollės  me 50-300 nxėnės             12 orė nė javė;                                                                     

b) Drejtori  i shkollės me 301-700 nxėnės                        8 orė nė javė;                                                                     

c) Zv/drejtori i shkollės me 301-700 nxėnės                     10 orė nė javė;                                                                     

d) Drejtori i shkollės me mbi 700 nxėnės             4 orė nė javė;                                                                     

e) Zv/drejtori  i shkollės me mbi 700 nxėnės                    8 orė nė javė.                                                                                             

3. Norma  mėsimore e kontrollit:

a) Drejtori i shkollės                                                       4 orė nė javė;

b) Zv/drejtori i shkollės                                                   6 orė nė javė.

4. Norma tė tjera

Pėrveē orėve tė mėsimit, elementet pėrbėrėse qė do tė pėrfshihen nė normėn mėsimore, tė llogaritura me konvertim, janė si mė poshtė:

a) Orė pėr provimet me shkrim, vjetore dhe semestrale 

tė klasave  tė korrespondencės                                       4 nxėnės - 1 orė mėsimore;

b) Orė pėr shoqėrimin dhe drejtimin e nxėnėsve (klasės)

nė praktikat profesionale                                                1.5 orė - 1 orė mėsimore;

c) Konsultim pėr sistemin e korrespondencės               

nxėnėsve ( klasės)                                                         1 orė - 1 orė mėsimore;

d) Mėsim/shoqėrim  nė qendrat kulturore tė fėmijėve  

tė nxėnėsve (klasės/grupit)                                             1 orė -1 orė mėsimore.

 

IV. NORMA TĖ VEĒANTA 

a) Mėsuesit qė drejton bibliotekėn dhe punon me librin nė shkolla, i ulet norma mėsimore 3 orė nė javė.

b) Mėsuesit e shkollave tė mesme profesionale qė ngarkohen me drejtimin e bazave prodhuese tė mėdha (pėrgjegjės i bazės prodhuese), kanė gjysmėn e orėve mėsimore.

c) Kryetarit tė sindikatės sė arsimit nė njė rreth, qė ka numėr mė tė madh anėtarėsh, t’i ulet norma 8 deri nė 10 orė nė javė. Nė rastet kur sindikata ka mė shumė se 1000 anėtarė, mund tė  punojė edhe njė anėtar i kryesisė sė  sindikatės sė rrethit me 6-8 orė mėsimore nė javė mė pak.

d) Nė shkollat e mesme veterinare, mjekėve veterinerė qė drejtojnė sektorė nė klinikėn veterinare pranė shkollės, u ulet ngarkesa me 4 orė javore.

e) Mėsuesi i shkollės 9-vjeēare, qė kryen punėn e sekretarit tė shkollės pėr amzėn dhe organizimin e inventarit, i ulet norma si mė poshtė:

i) Nė shkollat me deri 300 nxėnės                                               4 orė mė pak;

ii) Nė shkollat me 301- 700 nxėnės                                             6 orė mė pak.

f) Mėsuesi i shkollės 9-vjeēare me mbi 700 nxėnės, qė kryen punėn e sekretarit tė shkollės  pėr amzėn dhe organizimin e  inventarit, i ulet norma mėsimore 8 orė ose mund tė ketė njė sekretare pa ngarkesė.

g) Pėr llogaritje tė punonjėsve mėsimorė, tė nevojshėm, tė merret parasysh plani  mėsimor dhe norma mėsimore javore. Nė ciklin e ulėt tė shkollės 9-vjeēare tė llogaritet, pėr ēdo klasė, njė mėsues.

h) Nė ciklin e ulėt, pėr efekt pagese, orėt suplementare nė klasat kolektive do tė llogariten mbi ngarkesėn javore, 24 orė, kur klasa kolektive ka mbi 10 nxėnės, dhe, mbi ngarkesėn javore, 26 orė, kur klasa kolektive ka nėn 10 nxėnės. Nė ciklin e lartė, ora suplementare, pėr mėsuesit e klasave kolektive, llogaritet mbi ngarkesėn javore 22 orė (sipas normės mėsimore javore tė pėrcaktuar mė lart).

i) Drejtorit tė shkollės qė zhvillon mėsim nė ciklin e lartė me klasat kolektive, orėt suplementare i llogariten mbi ngarkesėn javore, 14 orė, dhe jo mė shumė se tri orė suplementare nė javė.

j) Pėr plotėsimin e normės mėsimore, mėsuesi i shkollės 9-vjeēare ngarkohet edhe me orė mėsimore jashtė profilit, pa cenuar cilėsinė e procesit mėsimor dhe kompetencėn profesionale.

k) Mėsuesit qė, pėr shkak tė programit mėsimor, japin orė mėsimore mbi normėn e miratuar nė paragrafėt e  mėsipėrm, u paguhen orė mbi normė, deri nė 240 orė mėsimore nė vit.

l) Pagesa e orėve suplementare bėhet sipas vendimit tė Kėshillit tė Ministrave tė ndryshuar, ku pėrcaktohet masa e pagesės pėr ēdo orė mėsimore mbi normėn e lejuar.

m) Mėsimi i edukimit fizik zhvillohet veē pėr djem e veē pėr vajza.

n) Nė shkollat 9-vjeēare e tė mesme nė qytet, kur klasat kanė pėrbėrje me mė pak se 10 nxėnės tė njė gjinie, mėsimi i edukimit fizik bėhet duke bashkuar  grupet e dy klasave paralele. Pėr shkollat me njė paralele, kur klasa ka pėrbėrje me mė pak se 12 nxėnės tė njė gjine, mėsimi i edukimit fizik tė zhvillohet bashkė, djem e vajza.

o) Mėsuesit qė punojnė/zhvillojnė orė tė veēanta nė institucionet e arsimit parauniversitar (shkolla) dhe punojnė nė institucione/apo biznes, si pėr shembull trajnerė, sportistė, inxhinierė, teknikė tė lartė, mjeshtėr etj.,  paguhen vetėm pėr orėt e mėsimit qė zhvillojnė nė shkolla.

V. STANDARDE MBI NUMRIN E NXĖNĖSVE PĖR KLASĖ

1.  Arsimi parashkollor

a) Grupet formohen me jo mė pak se 25  fėmijė  qė frekuentojnė.

b) Nė fshat lejohet hapja e grupeve edhe  me 15 fėmijė  qė frekuentojnė.

c) Nė fshatra dhe zona tė thella ku nuk sigurohet numri i fėmijėve, sipas normativave tė mėsipėrme, grupi mund tė hapet edhe me 10 fėmijė, qė frekuentojnė.

2. Arsimi bazė, cikli fillor

a) Klasat formohen me jo mė pak se 32 nxėnės.

b) Nė shkollat e fshatit, kur nuk plotėsohet normativa e mėsipėrme, tė punohet me klasa kolektive, nė rast se nuk sigurohet pėrqendrimi i shkollave.

c) Klasat kolektive punojnė me sistem 6-orėsh.

d) Numri i nxėnėsve pėr klasė ėshtė:

- me dy klasa kolektive deri nė                                       25 nxėnės;

 - me tri dhe pesė klasa kolektive, duke filluar nga            20 nxėnės.

3. Arsimi bazė, cikli i lartė

a) Klasat formohen me jo mė pak se 32 nxėnės.

b) Kur numri i nxėnėsve nė dy ose mė shume klasa tė ndryshme ėshtė deri nė 25 nxėnės, atėherė hapen klasat kolektive, tė cilat punojnė me sistem 6-orėsh (kur nuk ekziston mundėsia e pėrqendrimit tė shkollave).

c) Nė klasat kolektive punohet me sistem 6-orėsh.

4. Arsimi i mesėm i pėrgjithshėm (gjimnazet) dhe arsimi tekniko-profesional.

a) Nė klasat X, XI, XII, formimi i klasės bėhet me jo mė pak se 35 nxėnės.

b) Klasa XIII (APT) formohet me jo mė pak se 32 nxėnės.

c) Kur nuk realizohet numri i kėrkuar i nxėnėsve sipas kėrkesave tė mėsipėrme, klasat hapen me propozim tė drejtorisė arsimore dhe me miratim tė Ministrisė sė Arsimit dhe Shkencės.

 

VI. KUADRI DREJTUES NĖ ARSIMIN PARAUNIVERSITAR

Numri i drejtuesve nė shkollat e arsimit parauniversitar ėshtė nė pėrputhje me numrin e nxėnėsve qė ka shkolla sipas pėrcaktimit tė mėposhtėm:

a) Njė kryemėsues, kur shkolla ka deri nė 50 nxėnės;

b) Njė drejtor kur shkolla ka 50-300 nxėnės;

c) Njė zv/drejtor kur shkolla ka 301-700 nxėnės;

d) Dy  zv/drejtorė kur shkolla ka  mbi 700 nxėnės;

e) Nė shkollat fillore me 5 klasa tė veēanta, nuk do tė ketė drejtor, por kryemėsues.

f) Njė drejtor nė kopshtet e fėmijėve, tė pavarura nga shkollat 9-vjeēare, me mbi 4 grupe.

 

VII. QENDRAT KULTURORE TĖ FĖMIJĖVE

Qendrat kulturore tė fėmijėve funksionojnė me rrethe dhe sektorė:

1. Rrethi formohet me 15-20  fėmijė. Rrethet e instrumenteve formohen me 8-10 fėmijė.

2. sektori formohet me jo mė pak se 9 rrethe dhe caktohet 1(njė) pėrgjegjės.

3. sektorėt e qendrave kulturore tė fėmijėve janė:

a) sektori i artit;

b) sektori i sportit;

c) sektori tekniko-shkencor.

4. Kur sektori ka mbi 15 rrethe, ka nė organikė edhe njė inspektor efektiv.

5. Pėrgjegjėsi i sektorit dhe instruktori efektiv instruktojnė direkt 2 rrethe dhe pėrgjigjen pėr aktivitetet artistiko-kulturore tė shkollave me nėn 500 nxėnės.

6. Qendrat kulturore qė kanė mbi 15 rrethe dhe krijojnė 1 sektor, kanė drejtor tė qendrės kulturore tė fėmijėve. Drejtori i qendrės kulturore tė fėmijėve instrukton direkt njė rreth dhe kontrollon gjithė  aktivitetin qendrės kulturore tė fėmijėve.

7. Qendrat kulturore me deri 15 rrethe tė ndryshme, qė nuk krijojnė sektor, kanė pėrgjegjės tė qendrės kulturore tė fėmijėve.

VIII. DISPOZITA TĖ FUNDIT

Udhėzimi nr.12, datė 2.8.1994, shtojca nr.21/1, datė 8.8.1998 dhe udhėzimi nr.36, datė 9.10.2007, shfuqizohen.

 

Ministri i Arsimit dhe Shkencės

Myqerem Tafaj